Kunanakas utji uk yatiñataki

Skip to table of contents

¿Jehová Diosjamati taqe kunsa cheqapar uñjta?

¿Jehová Diosjamati taqe kunsa cheqapar uñjta?

Diosan sutipwa qhanañchä [...] jupasti cheqapa Diosawa, janiw jupanjja kunatejj jan cheqapäki ukajj utjkiti(DEU. 32:3, 4).

CANCIÓN: 110, 2

1, 2. 1) ¿Kunas Nabot chacharusa, yoqanakaparus pasäna? 2) ¿Kunjam jaqëña wakisitapsa aka yatichäwin yatjjataskañäni?

JAN wali pä jaqenakaw mä chacharojj jan walinaksa lurkaspa ukham juchañchapjjäna. Ukham parlapjjatapajj kʼarïnwa. Uka chacharojj jachʼa juchanïkaspas ukham uñjapjjäna, ukatwa jiwayañ amtapjjäna. Cheqaparjam luriri jaqenakajja, ¡jan juchani uka chachampiru, yoqanakapampiru qalampi kʼupjat jiwapjjatap uñjasajj wal chuym usuyasipjjpachäna! Uka jan walejj cheqapuniw pasawayi. Jehová Diosar taqe chuyma serviri Nabot chacharuw ukham jiwayapjjäna, jupajj Acab reyejj Israel marka apnaqkäna uka tiemponwa jakäna (1 Rey. 21:11-13; 2 Rey. 9:26).

2 Nabot chachajj kuna jan walinsa uñjasïna ukwa aka yatichäwin yatjjatañäni. Ukatsti nayrïri cristiano taman mä jilïri irpirejj kuna jan walsa luräna uk yatjjatarakiñäni. Uka chachanakat yatjjatasajja, Jehová Diosat yateqasisin cheqapar uñjañatakejj altʼat chuymanïñasa, perdonirïñas kunja wakiskirisa ukwa yateqaskañäni.

INA CHʼUSATWA JIWAYAPJJE

3, 4. ¿Nabot chachajj kunjam jaqënsa, ukat kunatsa Acab reyirojj uva yapup jan churañ munkäna?

3 Nabot chachajj Jehová Diosar taqe chuymaw servïna. Ukampis uka tiemponjja, israelitanakat waljanejj Acab reyita ukhamarak Jezabel sat jan wali reynat yateqasisaw jan walinak lurapjjäna. Jupanakajja, Baal sat kʼari diosaruw yupaychapjjäna, janiw Jehová Diosarusa ni leyinakaparus respetapkänti. Nabot chachatakisti, Jehová Diosampi sum apasiñaw taqe kunat sipansa nayrankäna.

4 (1 Reyes 21:1-3 liytʼañataki). Acab reyejj Nabot chachan uva yapup munäna, uka lantisti jukʼamp suma uva yapu churäma sänwa, ukampis Nabot chachajj janiw munkänti. ¿Kunatsa? Respetompiw reyirojj akham säna: “Jan Diosajj munpati jumar churjjañajja, kuntï nayajj awkinakajjata herencia katoqkta ukjja” sasa. Nayra awkinakapat herencia katoqki uk aljañajj Diosan leyip contränwa, ukatwa uva yapup churañ jan munkänti (Lev. 25:23; Núm. 36:7). Nabot chachajj Jehová Diosaruw taqe kunan istʼäna.

5. Nabot chachan uva yapup apaqañatakejja, ¿kunsa Jezabel reynajj luräna?

5 Nabot chachajj uva yapup jan aljañ munatap uñjasajja, Acab reyisa Jezabel esposapas sinti jan walinak lurapjjäna. Nabot chachajj jachʼa juchanïkaspas ukham juchañchapjjañapatakiw Jezabel reynajj pä jaqenakar khitäna. Ukatsti, Nabot chachasa yoqanakapas jiwayataw uñjasipjjäna. Ukham jan wal lurapjjatap uñjasajja, ¿kunsa Jehová Diosajj luräna?

JEHOVÁ DIOSAJJ CHEQAPARUW JUCHAÑCHI

6, 7. ¿Kunjamsa Jehová Diosajj cheqaparu uñjirïtap uñachtʼayäna, ukat kunatsa ukajj Nabot chachan familiaparusa amigonakaparus chuymachtʼäna?

6 Nabot chachar jiwayapkäna ukhajja, jankʼakiw Jehová Diosajj Elías profetarojj Acab reyimpi parlañapatak khitäna. Eliasajja, jaqe jiwayirïtawa, lunthatarakïtawa sasaw Acab reyir säna. ¿Kun lurañsa Diosajj amtäna? Acab reyisa, Jezabel esposapasa, wawanakapasa, Nabot chachjama, ukhamarak yoqanakapjamaw jiwapjjañapäna (1 Rey. 21:17-25).

7 Acab reyejj kuna jan walinaktï lurkäna uk uñjasajja, Nabot chachan familiapasa, amigonakapasa wal llakisipjjäna. Jehová Diosajja uka jan walinak uñjänwa, jankʼakiw kunsa lurani uk amtäna. Ukaw Nabot chachan familiaparusa, amigonakaparus wal chuymachtʼäna. Ukampisa, kunatï ukjjarojj paskäna ukarjamaw altʼat chuymanïpjjatapasa, Jehová Diosar confiyapjjatapas yantʼata uñjasïna.

8. ¿Kunsa Acab reyejj Jehová Diosan yatiyäwip istʼasajj luräna, ukat kunas pasäna?

8 Jehová Diosan arunakap istʼkäna ukhajja, Acab reyejj “isipjja chʼiyanoqasïnwa, ukatsti chhankha isinakwa uchasïna, ukhamarak ayunarakïna. Uka isimpirakiw ikirakïna, wali llakitaw sarnaqarakïna”. Acab reyejj humillasïnwa. Ukham uñjasajja, ¿kunsa Jehová Diosajj luräna? Jehová Diosajj Elías profetar akham sänwa: “Nayan nayraqatajjan jiskʼar tukutapatjja, janiw familiapjjarojj jan waltʼañjja apayankäti jupan jakañapkama, jan ukasti wawapan jakañapanwa ukjja apayanëjja” sasa (1 Rey. 21:27-29; 2 Rey. 10:10, 11, 17). ‘Chuymanaka uñjiri’ Jehová Diosajja, sapa maynejj kunjam chuymanïtansa uk sum yati, ukatwa Acab reyit khuyaptʼayasïna (Pro. 17:3, NM).

ALTʼAT CHUYMANÏÑAJJ YANAPTʼISTUWA

9. ¿Kunatsa altʼat chuymanïñajj Nabot chachan familiaparusa, amigonakaparus yanaptʼaspäna?

9 Nabot chachan familiapasa amigonakapasa, Acab reyin familiaparu reyin jiwañapkam Diosajj jan castigañ amtatap yatipkäna ukhajja, Diosar confiyapjjatapajj yantʼataw uñjaspachäna. Altʼat chuymanïñaw Jehová Diosar confiyaskakiñataki yanaptʼaspäna. ¿Kunatsa ukham sistanjja? Altʼat chuymanïñajja, Diosar yupaychaskakiñataki ukhamarak Diosajj janipuniw pantjaskaspati sasin confiyañatakiw yanaptʼaspäna (Deuteronomio 32:3, 4 liytʼañataki). Jutïrinjja, Nabot chachan familiapajj jaktanipkani ukhajj wal kusisipjjani, ukhaw Nabot chachasa, yoqanakapasa cheqaparjam uñjatäpjjani (Job 14:14, 15; Juan 5:28, 29). Altʼat chuymani mä jaqejja, aka arunak amtapuniwa: “Diosajj taqe luratanakasatwa waytʼistani, walitsa jan walitsa, jan uñjkat luratanakatsa” (Ecl. 12:14). Kuntï jiwasajj jan yatktan ukanak Jehová Diosajj yatiwa. Ukhamasti, altʼat chuymanïñaw Jehová Diosar confiyaskakiñatak yanaptʼistani.

10, 11. 1) ¿Kunjamsa cheqapar uñjirïtasajj yantʼat uñjasispa? 2) ¿Kunjamsa altʼat chuymanïñajj yanaptʼistu?

10 Jilïri irpirinakajj kuntï amtapki uk jan amuyksta, jan ukajj uka amtapajj janis walïkaspa ukham amuysta ukhajja, ¿kunsa lurasma? Amuytʼañataki, jumasa jan ukajj amigomasa taman luräwinak aptʼasispa ukhajj ¿kunsa lurasma? Familiamat mayniru jan ukajj amigomaru tamat jaqsupjjaspa, ukham lurapjjatapajj amuyumatak jan walïspa ukhajja, ¿kunsa lurasma? Maysa toqetjja, ¿juchar purtʼasir mä jilataru jan ukajj kullakaru jilïri irpirinakan khuyapayasiñampi uñjapjjatapajj janiw walïkiti sasmati? Ukhamanakan uñjassna ukhaw Jehová Diosar confiyatasasa, Diosan markapajj kunjam uttʼayatäkiti ukar confiyatasas yantʼata uñjasispa. ¿Kunjamsa altʼat chuymanïñajj Diosat jan jitheqtañataki yanaptʼistaspa? Uk pä toqet uñjañäni.

Jilïri irpirinakan amtapajj janis walïkaspa ukham amuyäta ukhajja, ¿kunsa luräta? (10, 11 tʼaqanak uñjjattʼäta).

11 Maya, altʼat chuymanïstan ukhajja, kunanakatï taman paski uk jan taqe yatitas amuytʼañäniwa. Kunanakatï paski uk sumsa yatksna ukhamsa amuykstanjja, Jehová Diosakiw maynin chuymapan kunas utji uk yatispa (1 Sam. 16:7). Ukham amuyasajja, taqe kunsa yatksna ukham janiw amuyasktanti, ukatsti amuyus cheqañchañ wakisitapwa amuyasiraktanjja. Paya, ina chʼusat tʼaqesir maynir uñjstan, jan ukajj jiwaspachpa tʼaqestan ukhajja, altʼat chuymanïñaw jilïr irpirinakan amtanakapar respetañatakisa, Jehová Diosan uka jan wali askichañapataki pacienciampi suytʼañatakis yanaptʼistani. Bibliajj akham siwa: “Diosar jachʼañchapki, ukhamarak ajjsarapki ukanakajj sumaki[w] jakasip[jje]. Ukampis jucharar jaqenakatakejj jan waliw jupanakatak utji, ukhamarak jakañanakapas mä chʼiwjamaw mäki pasawayi” sasa (Ecl. 8:12, 13). Cheqasa, altʼat chuymanïsajj jiwas pachpaw yanaptʼastanjja, jan walin uñjasirinakarus yanaptʼaraktanwa (1 Pedro 5:5 liytʼañataki).

TAMA TAYPINWA CHUYMA USTʼAYAT UÑJASIPJJÄNA

12. ¿Kuna toqetsa jichhajj yatjjatañäni, ukat kunatsa?

12 Antioquía de Siria markankir cristianonakan altʼat chuymanïpjjatapasa, perdonasirïpjjatapasa yantʼataw uñjasirakïna. Kunas pasäna uk yatjjatañajja, jiwasajj perdonir chuymanïtanti janicha uk amuytʼañataki, ukat perdonañampi Diosajj cheqapar uñjki ukampejj kunansa kikpaki uk amuytʼañatakiw yanaptʼistaspa.

13, 14. ¿Kuna luräwsa apóstol Pedrojj katoqäna, ukat kunjamsa jan ajjsartʼirïtap uñachtʼayäna?

13 Apóstol Pedrojja, nayra cristianonakan wali uñtʼata jilïri irpirïnwa. Jupajj Jesusan amigopänwa, Diosan markapansa walja lurañanak katoqarakïna (Mat. 16:19). Amuytʼañataki, 36 maranjja, Cornelio chacharu ukhamarak familiaparu yatiyañapatakiw khitasïna. ¿Kunatsa uka lurañapajj wali wakiskirïnjja? Cornelio chachajj janiw judiökänti, janirakiw circuncidatäkänti. Kunapachatï Cornelio chachasa, utapankirinakasa qollan ajayu katoqapjjäna ukhajja, jupanakajj cristianöñatak bautisasipjjaspawa sasaw Pedrojj amuyäna, ukatwa akham säna: “¿Khitis jarkʼaspa aka jaqenakan bautisatäñapjja, jiwasanakjamaraki qollan ajayu katoqapjjarakchi ukapachajja?” sasa (Hech. 10:47).

14 Khä 49 maranjja, Jerusalén markankir apostolonakasa, jilïri irpirinakasa, jan judiöpki uka cristianonakan circuncidatäpjjañapajj wakisiti janicha uk amtañatakiw tantachasipjjäna. Ukanjja, kunjamsa jan judiöpki ukanakarojj qollan ajayu katoqer jupa kikpajj uñjäna ukwa jan ajjsartʼas qhanañchäna. Pedron uka arunakapaw oraqpachan jilïri irpirinakarojj mä amtar puriñatak yanaptʼäna (Hech. 15:6-11, 13, 14, 28, 29). Pedron ukham yanaptʼatapatjja, judionakasa, jan judionakasa wal yuspärapjjpachäna. Diosar confiyiri, amuytʼasiri jilatar confiyañajja, nayra cristianonakatakejj janiw chʼamäkpachänti (Heb. 13:7).

15. Antioquía de Siria markanjja, ¿kuna jan walsa Pedrojj luräna? (23 janankir dibujo uñjjattʼäta).

15 Jerusalén markan tantachasipkäna uka qhepatjja, Antioquía de Siria markaruw saräna. Ukanjja jan judiöpki uka cristianonakaruw visitäna. Uka cristianonakarojja, Pedron experienciapasa, Diosan arunakap yatitapas wal yanaptʼpachäna. Ukampisa, akatjamat jupanakamp chika manqʼañ jan munjjatap uñjasajja, wal chuym ustʼayasipjjpachäna. ¿Amuytʼasiri uka jilatajj kunatsa tama tʼaqanoqtayirjam jan wal lurpachäna? Jilïri irpiri mä jilatatï arunakapampisa, luratapampisa chuym ustʼayistaspa ukhajja, ¿kunsa Pedron pantjasitapat yateqsna?

16. ¿Kunjamsa Pedrojj pantjasitapat cheqañchatäna, ukat kunsa jisktʼasiñasa?

16 (Gálatas 2:11-14 liytʼañataki). Pedrojj jaqenakar ajjsarasaw ukham pantjasïna (Pro. 29:25). Jan judío cristianonakar kunjamsa Jehová Diosajj uñji uk yatïnwa, ukampis kunapachatï Jerusalenat jutiri circuncidat judío cristianonakajj puripkäna ukhajja, jan judiöpki ukanakamp parlatajat yaqhachapjjetaspawa sasaw ajjsaräna. Apóstol Pablojj kʼari chuymanïtawa sasaw Pedror säna. ¿Kunatsa ukham sispachäna? 49 maranjja, Jerusalén markan tantachasipkäna ukhajj jan judiöpki uka cristianonakaru Pedron arjjatatap Pablojj yatïnwa, ukatwa ukham säna (Hech. 15:12; Gál. 2:13). Pedrojj chuym ustʼaykäna ukanakajja, ¿kunsa lurapjjpachäna? ¿Ukham uñjasajj Jehová Diosat jitheqtapjjpachänti? ¿Pedrojj ukham pantjasisajj kuna lurañanaktï taman katoqkäna ukanak aptʼaspachänti?

TAQE CHUYMA PERDONAÑASAWA

17. ¿Jehová Diosan perdonirïtapajj kunjamsa Pedror yanaptʼäna?

17 Pedrojj altʼat chuymanïnwa, Pablon cheqañchatas istʼänwa. Pedrojj taman yaqhep lurañanakap aptʼasïnwa sasajj janiw Bibliajj siskiti. Amtañäni, qhepatjja Diosan amuytʼayataw Bibliankir pä carta qellqäna. Payïr cartapanjja, Pablot parlkasajj ‘munat jilatasa’ sasaw säna (2 Ped. 3:15, NM). Pedror jan wal lurir uñjasajja, jan judiöpki uka cristianonakajj wal chuym ustʼayasipjjpachäna. Ukampisa, cristiano tama pʼeqtʼiri Jesusajja, Pedrorojj taman lurañanak churaskakïnwa (Efe. 1:22). Cristianonakajj Jesusampita Diosampitwa yateqasiraksna, jupanakajj Pedror perdonapjjänwa. Mä jilatan pantjasitap uñjasajj janipun Diosat jitheqtañäniti.

18. ¿Kunapachas Jehová Diosjam cheqapar uñjañatak chʼamachasiñasa?

18 Nayrïr cristiano tamankir jilïri irpirinakasa, jichhürunakan utjki uka jilïr irpirinakas taqeniw pantjasirïpjje. Ukatwa Biblian akham qhanañchi: “Taqeniw walja pantjasïwinak lurtan” sasa (Sant. 3:2). Uka arunakajj cheqätap taqeniw yattanjja, ukampis ¿mä jilatana jiwas contra jan wal luratap uñjasajj kunsa lurañäni? ¿Jehová Diosat yateqasisat cheqaparu taqe kuns uñjañäni? Amuytʼañataki, ¿mä jilïri irpiri jilataru chuyma ustʼayirjam parlir istʼasajj kamsasmasa? Mä jilïri irpirejj jan sum amuytʼasisaw arunakapampisa, luratapampis chuym ustʼayiristma, ¿ukham uñjasajj Diosat jitheqtätati? Uka jilatan jilïri irpirïñapajj janiw wakiskiti sasin jankʼaki amuyañat sipansa, ¿tama pʼeqtʼiri Jesusan askichañap pacienciampi suyañajj janit wakiskaspa? Pantjasitanakapak uñchʼukiñat sipansa, ¿Diosarojj kunjamsa walja maranakajj serviwayi uk amtañajj janit wakiskaspa? Chuym ustʼayktam uka jilatajj jilïr irpirïskakchi, tamansa yaqha lurañanak katoqaskakchi ukhajja, ¿jupamp chikat kusisïta? Jumatï perdonätajja, Jehová Diosat yateqasisin cheqaparjam uñjañ munatamwa uñachtʼayäta (Mateo 6:14, 15 liytʼañataki).

19. Chuym ustʼayapkistani ukhajja, ¿kun lurañatakis chʼamachasiñasa?

19 Taqe kunas cheqaparjam lurasiñapwa muntanjja, ukatwa Supayajj taqe jan walinak utjayki ukanak Jehová Diosan chhaqtayañapsa ukhamarak aka jan wali pacha chhaqtayañapsa wal suytanjja (Isa. 65:17). Uka uru purinkani ukhakamajja, chuyma ustʼayapkistani jan ukajj jan walinak lurapjjestani ukhajja, altʼat chuymanïñasawa, jan walinak lurapkistu ukanakarus perdonañasawa, ukatsti kunatï paski uk jan taqe yatitaswa amtañasaraki. Ukhamtï lurañänejja, cheqaparu uñjiri Jehová Diosatwa yateqasiñäni.