Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

THAWJ ZAJ | YUAV THEV DHAU TEJ KEV NTXHOV SIAB LI CAS?

Ntxhov Siab Txog Tsev Neeg

Ntxhov Siab Txog Tsev Neeg

Muaj ib tug muam hu ua Janet raug kev nyuaj siab ntau yam. Nws hais li no: “Thaum kuv txiv tuag lawd kuv tus txiv qhia kuv tias nws tham tau ib tug hluas nkauj lawm. Tsis ntev xwb nws txawm sau nra khiav tso peb cov niam tub tseg.” Janet nrhiav tau ib txoj haujlwm ua, tiamsis khwv tsis txaus los them nqe tsev. Tsis yog nws nyuaj siab nyiaj txiag xwb. Nws hais tias: “Kuv ntxhov siab tshaj plaws rau qhov haujlwm ntau heev kuv kov tsis yeej li. Kuv tu siab heev uas kuv ua neej tsis xws luag, pub tsis tau tej yam zoo rau kuv cov menyuam. Niaj hnub no los kuv tseem txhawj tsam luag xav tias twb yog yus tsis nrhiav kev los kho, es yus lub neej thiaj tawg tas.”

Janet

Janet thov Vajtswv heev nws thiaj tswj tau nws lub siab thiab nrog Yehauvas sib raug zoo. Nws hais li no: “Thaum ib tag hmo uas ntuj teb ntsiag to, kuv xav txog ntau tsav ntau yam, nyuaj siab tshaj plaws li. Kuv thov Vajtswv thiab nyeem Vajlugkub kuv thiaj pw tsaug zog xwb. Nqe Vajlugkub uas kuv nyiam tshaj yog Filipi 4:6, 7: ‘Tsis txhob txhawj rau ib yam dabtsi, tiamsis cia li taij thiab thov thiab ua Vajtswv tsaug qhia txhua yam uas koj cheem tsum rau nws paub. Mas Vajtswv txojkev siab tus uas ntau dhau li neeg nkag siab tau yuav tsom kwm nej lub siab thiab nej tej kev xav cia rau hauv Yexus Khetos.’ Kuv thov Yehauvas txhua txhua hmo, nws thiaj pab kuv muaj lub siab tus yees.”

Thaum Yexus cev nws zaj lus qhuab qhia saum roob nws hais li no: “Nej leej Txiv twb paub ua ntej uas nej tsis tau thov lawm.” (Mathai 6:8) Peb yuav tsum thov Vajtswv txog tej uas peb cheem tsum. Kev thov Vajtswv pab kom peb nrog Nws sib raug zoo. Yog peb txav ze Vajtswv ces nws yuav txav los ze peb thiab.​—Yakaunpau 4:8.

Tsis yog peb lam thov Vajtswv kom peb lub siab nqeg xwb. Nco ntsoov tias Yehauvas yog “tus uas mloog tej lus thov.” (Ntawv Nkauj 65:2) Yog li ntawd, nws yuav nqes tes pab txhua tus uas muaj kev ntseeg thov nws. Yexus thiaj cob kom nws cov thwjtim “thov Vajtswv tsis tseg li thiab tsis txhob qaug zog.” (Luka 18:1) Peb yuav tsum thov Vajtswv coj peb txoj hau kev, thiab tso siab tias nws yuav pub nqe zog rau peb tiag. Tsis txhob xav tias Yehauvas tsis xav pab koj lossis tsis muaj hwjchim pab tau koj. Yog tias peb “thov Vajtswv tsis tu ncua” ces qhia tias peb muaj kev ntseeg rau nws tiag.​—1 Thexalaunika 5:17.

KEV NTSEEG YOG DABTSI TIAG?

Kev ntseeg yog li cas tiag? Kev ntseeg yog qhov uas koj los “paub” Vajtswv thiab nrog nws sib raug zoo. (Yauhas 17:3) Peb yuav tsum xub kawm Vajtswv lub tswvyim hauv phau Vajlugkub. Peb yuav pom tias Yehauvas yeej paub peb txhua tus txojkev nyuaj siab thiab Nws xav pab peb tiag. Tsis tas li ntawd xwb, kev ntseeg tsis yog yus lam kawm kom paub mentsis txog Vajtswv xwb. Tiamsis peb yuav tsum nrog Yehauvas ntaus phoojywg. Yuav siv sijhawm ntev loo mam li nrog tau nws sib raug zoo. Yuav ua li cas peb txojkev ntseeg thiaj “loj hlob”? Peb yuav tsum mob siab kawm ntxiv txog Yehauvas thiab “ua raws li nws lub siab nyiam.” Thaum peb pom nws txhais tes pab peb lawm, yuav hajyam ua rau peb muaj kev ntseeg ntxiv xwb. (2 Khaulee 10:15; Yauhas 8:29) Twb yog Janet muaj kev ntseeg li no, nws thiaj tiv dhau nws tej kev nyuaj siab.

Janet hais tias: “Txhua txoj hau kev uas kuv mus, kuv pom tias Yehauvas yeej pab kuv, thiaj ua rau kuv yimhuab muaj kev ntseeg ntxiv. Ntau zaus peb raug kev nyuaj siab ua rau peb tsis pom qab yuav tiv dhau. Tiamsis peb thov Yehauvas, nws thiaj qheb kev rau peb. Yog tsis muaj Yehauvas ces peb twb tsis paub yuav ua neej li cas. Thaum kuv thov Yehauvas thiab ua nws tsaug, ua rau kuv nco txog txhua yam uas nws tau ua los pab kuv. Thaum ti tes ti taw los nws yeej tsis tso kuv tseg li, nws pab kuv raws caij raws nyoog. Nws tseem pub ib co phoojywg zoo heev rau kuv uas yog cov tseem Khixatia. Lawv yeej pab kuv txhua lub sijhawm thiab tseg qauv zoo heev rau kuv cov menyuam xyaum. *

“Hauv Malakhi 2:16 Yehauvas hais tias: ‘Kuv ntxub qhov uas sib nrauj.’ Nimno kuv paub vim li cas Yehauvas thiaj hais cov lus no. Thaum yus tus txij nkawm ntxeev siab rau yus mas tu siab tshaj plaws li. Twb tau ntau xyoo lawm los, tseem muaj tej hnub uas kuv kho siab khuav tias tsis muaj leejtwg hlub kuv. Thaum kuv nyuaj siab kuv nrhiav kev mus pab lwm tus. Thaum kuv nqes tes pab lwm tus kuj pab tau kuv thiab.” Yog li ntawd, Janet coj raws li phau Vajlugkub qhia kom txhob ua neeg twm zeej, nws thiaj tsis nyuaj siab ua luaj twg.​—Paj Lug 18:1. *

Vajtswv yog leej txiv rau “cov menyuam uas tsis muaj txiv . . . thiab tuav cov poj ntsuam txojcai.”​—Ntawv Nkauj 68:5

Phau Vajlugkub qhia tias Yehauvas yog cov menyuam ntsuag leej txiv thiab yog tus uas tsom kwm cov poj ntsuam. (Ntawv Nkauj 68:5) Janet paub li ntawd nws thiaj hais tias: “Peb txiv tso peb tseg tiamsis Vajtswv yeej yuav tsis tso peb tseg ib zaug li.” Janet paub tias Vajtswv yeej tsis lam muab “txojkev phem” los sim tibneeg. Tiamsis nws zoo siab hlo pub “tswvyim” rau txhua tus uas thov nws. Nws yuav pub lub “hwjchim uas loj kawg nkaus” los pab peb tiv dhau txhua yam kev nyuaj siab.​—Yakaunpau 1:5, 13; 2 Khaulee 4:7.

Cia peb nyeem ntxiv seb yog muaj tej xwm txheej uas yuav txo tau peb txojsia, ua rau peb nyuaj siab ntxhov plawv, peb yuav ua li cas?

^ nqe 9 Mus saib 1 Khaulee 10:13; Henplais 4:16.

^ nqe 10 Yog tias xav paub ntxiv seb yuav tiv dhau kev nyuaj siab li cas, mus rau lub Vej xaij www.pr418.com/en, hauv phau Awake! Askiv lub 7 Hli 2015, nyeem lub ntsiab hu ua “Are You in Control of Your Life?”