1 Karalių 1:1–53
1 Karalius Dovydas jau buvo amžingas,+ nugyvenęs daug metų. Net ir gerai apklotas, jis nebegalėdavo sušilti.
2 Todėl tarnai jam pasiūlė: „Leisk, surasime savo viešpačiui karaliui skaisčią merginą. Tegul ji patarnaus karaliui, tegul jį slaugys. Temiegos ji tavo glėbyje, kad mūsų viešpačiui karaliui būtų šilta.“
3 Paieškoję gražios merginos visame Izraelio krašte, jie rado šunemietę+ Abišagą+ ir atvedė ją pas karalių.
4 Mergina buvo labai graži. Ji tapo karaliaus slaugytoja ir jam patarnavo, bet karalius su ja nesuėjo.
5 Tuo tarpu Hagitos sūnus Adonijas+ ėmė aukštintis ir sakyti: „Aš būsiu karalius!“ Jis įsigijo vežimą ir raitelių palydą, pasirūpino, kad pirma jo bėgtų penkiasdešimt vyrų.+
6 Tėvas niekada nebuvo jo subaręs* nei papriekaištavęs: „Kodėl tu taip darai?“ Adonijas, be to, buvo labai gražus, gimęs po Abšalomo.
7 Jis pasitarė su Cerujos sūnumi Joabu ir kunigu Abjataru,+ ir tiedu pažadėjo Adonijui pagalbą ir paramą.+
8 Tačiau kunigas Cadokas,+ Jehojados sūnus Benaja,+ pranašas Natanas,+ Šimis,+ Rėjas ir Dovydo karžygiai+ Adonijo nepalaikė.
9 Kartą Adonijas prie Zoheleto akmens, kuris yra netoli En Rogelio, surengė aukojimo iškilmę+ – atnašavo avių, galvijų ir nupenėtų veršių. Jis susikvietė ten visus savo brolius, karaliaus sūnus, ir visus Judo vyrus, karaliaus tarnus.
10 Bet pranašo Natano, Benajos, karžygių nei savo brolio Saliamono jis nepakvietė.
11 Tada Natanas+ kreipėsi į Saliamono motiną+ Batšebą:+ „Ar negirdėjai, kad Hagitos sūnus Adonijas,+ mūsų valdovui Dovydui nežinant, tapo karaliumi?
12 Tad jei nenori pati pražūti ir nenori, kad pražūtų tavo sūnus Saliamonas,+ prašau paklausyti, ką tau patarsiu.
13 Nueik pas karalių Dovydą ir jam sakyk: ‘Argi tu, mano viešpatie karaliau, neprisiekei savo tarnaitei, sakydamas: „Po manęs karaliumi bus tavo sūnus Saliamonas, jis sėdės mano soste“?+ Tai kodėl karaliumi tapo Adonijas?’
14 Tau tebekalbant su karaliumi, ateisiu aš ir patvirtinsiu tavo žodžius.“
15 Taigi Batšeba nuėjo pas karalių į kambarį. Karalius buvo jau labai senas, jam patarnavo šunemietė Abišaga.+
16 Batšeba puolė ant kelių prieš karalių ir žemai nusilenkė. „Ko norėtum?“ – paklausė karalius.
17 „Mano viešpatie, – prabilo moteris, – Jehovos, savo Dievo, vardu tu esi prisiekęs savo tarnaitei: ‘Po manęs karaliumi bus tavo sūnus Saliamonas, jis sėdės mano soste.’+
18 Bet štai, mano viešpačiui karaliui nežinant, karaliumi tapo Adonijas!+
19 Jis atnašavo daugybę jaučių, nupenėtų veršių, avių ir susikvietė visus karaliaus sūnus, kunigą Abjatarą ir kariuomenės vadą Joabą,+ o tavo tarno Saliamono nepakvietė.+
20 Dabar, mano viešpatie karaliau, viso Izraelio akys nukreiptos į tave, kad paskelbtum, kas po tavęs sėdės mano viešpaties karaliaus soste.
21 Antraip, kai tik mano viešpats karalius atguls prie savo protėvių, mudu su sūnumi Saliamonu būsime palaikyti maištininkais.“
22 Jai tebekalbant su karaliumi, atėjo pranašas Natanas.+
23 Karaliui iškart buvo pranešta: „Pranašas Natanas yra čionai!“ Pranašas įėjo pas karalių ir puolęs ant kelių nusilenkė jam iki žemės.
24 „Mano viešpatie karaliau, – prabilo Natanas, – argi tu taip sakei: ‘Po manęs karaliumi bus Adonijas, jis sėdės mano soste’?+
25 Štai šiandien jis nuėjo atnašauti+ daugybės jaučių, nupenėtų veršių bei avių ir susikvietė visus karaliaus sūnus, kariuomenės vadus ir kunigą Abjatarą.+ Jie kartu su juo valgo, geria ir šaukia: ‘Tegyvuoja karalius Adonijas!’
26 Bet nei manęs, tavo tarno, nei kunigo Cadoko, nei Jehojados sūnaus Benajos,+ nei tavo tarno Saliamono jis nepakvietė.
27 Ar gali būti, kad visa tai įvyko su mano viešpaties karaliaus pritarimu ir kad jis savo tarnui nepasakė, kas turės po jo sėdėti mano viešpaties karaliaus soste?“
28 Tada karalius Dovydas tarė: „Pakvieskite pas mane Batšebą.“ Šiai įėjus ir atsistojus prieš karalių,
29 jis prisiekė: „Kaip gyvas Jehova, kuris išgelbėjo mane iš visų vargų,+
30 šiandieną padarysiu taip, kaip Jehovos, Izraelio Dievo, vardu esu tau prisiekęs: ‘Po manęs karaliumi bus tavo sūnus Saliamonas, jis vietoj manęs sėdės mano soste.’“
31 Batšeba parpuolė ant kelių prieš karalių, nusilenkė iki žemės ir tarė: „Tegyvuoja mano viešpats karalius Dovydas per amžius!“
32 Nedelsdamas karalius Dovydas įsakė: „Pakvieskite kunigą Cadoką, pranašą Nataną ir Jehojados sūnų Benają.“+ Jie įėjo pas karalių,
33 ir karalius jiems paliepė: „Pasiimkite mano tarnus, užsodinkite mano sūnų Saliamoną ant mano mulo+ ir nuveskite žemyn prie Gihono.+
34 Tegul kunigas Cadokas ir pranašas Natanas tenai patepa+ jį Izraelio karaliumi. Tada pūskite ragą ir šaukite: ‘Tegyvuoja karalius Saliamonas!’+
35 O paskui parlydėkite jį atgal. Teateina jis ir teatsisėda į mano sostą. Jis bus karaliumi vietoj manęs, aš paskirsiu jį Izraelio ir Judo valdovu.“ –
36 „Amen! Tepatvirtina tai Jehova, mano viešpaties karaliaus Dievas, – atsiliepė Jehojados sūnus Benaja. –
37 Kaip Jehova buvo su mano viešpačiu karaliumi, taip jis tebūna su Saliamonu+ ir tepadaro jo sostą prakilnesnį už mano viešpaties karaliaus Dovydo sostą.“+
38 Tad kunigas Cadokas, pranašas Natanas, Jehojados sūnus Benaja+ sykiu su keretais ir peletais+ nuėję užsodino Saliamoną ant karaliaus Dovydo mulo+ ir nuvedė prie Gihono.+
39 Kunigas Cadokas, paėmęs iš Palapinės+ ragą aliejaus,+ Saliamoną patepė.+ Paskui jie papūtė ragą ir visi pratrūko šaukti: „Tegyvuoja karalius Saliamonas!“
40 Tada žmonės žygiavo jam iš paskos, ir taip visi kopė aukštyn, pūsdami fleitas ir džiūgaudami. Nuo triukšmo net žemė drebėjo.+
41 Adonijas ir visi jo pakviestieji jau buvo baigę valgyti,+ kai tie garsai pasiekė jų ausis. Joabas, išgirdęs rago gausmą, susirūpino: „Kodėl mieste toks triukšmas?“
42 Sulig tais jo žodžiais atėjo kunigo Abjataro sūnus Jehonatanas.+ „Eikš! – tarė jam Adonijas. – Tu geras žmogus, tu tikrai àtneši gerą žinią.“ –
43 „Deja, ne, – atsakė Jehonatanas. – Mūsų viešpats karalius Dovydas paskyrė karaliumi Saliamoną.
44 Su juo karalius siuntė kunigą Cadoką, pranašą Nataną, Jehojados sūnų Benają, taip pat keretus ir peletus; jie užsodino jį ant karaliaus mulo.+
45 Prie Gihono kunigas Cadokas ir pranašas Natanas patepė jį karaliumi. Iš ten jie kopė aukštyn džiūgaudami, ir visas miestas dabar yra sujudęs. Tą triukšmą jūs ir girdėjote.
46 Be to, Saliamonas jau atsisėdo į karaliaus sostą.
47 O karaliaus tarnai suėjo mūsų viešpaties karaliaus Dovydo pasveikinti. Jie linkėjo: ‘Tepadaro tavo Dievas Saliamono vardą garsesnį už tavo vardą ir jo sostą – prakilnesnį už tavo sostą!’ Ir karalius savo lovoje nusilenkė Dievui.
48 Jis kalbėjo: ‘Tebūna šlovė Jehovai, Izraelio Dievui! Šiandien jis į mano sostą pasodino įpėdinį ir leido man savo akimis tai pamatyti!’“
49 Visi Adonijo pakviestieji persigandę pakilo ir kiekvienas nuėjo savo keliu.
50 Ir Adonijas taip išsigando Saliamono, kad pakilęs nuėjo ir įsitvėrė aukuro ragų.+
51 Saliamonui buvo pranešta: „Adonijas bijo karaliaus Saliamono. Jis įsitvėręs laikosi už aukuro ragų ir sako: ‘Tegul karalius Saliamonas pirmiausia man prisiekia, kad nenužudys savo tarno kalaviju.’“
52 Tada Saliamonas pareiškė: „Jeigu elgsis prideramai, jam nuo galvos nė plaukas žemėn nenukris. Bet jeigu padarys ką bloga,+ turės mirti.“
53 Karalius Saliamonas pasiuntė žmones parvesti jo nuo aukuro. Adonijas atėjęs karaliui nusilenkė. „Eik namo“, – tarė jam Saliamonas.
Išnašos
^ Arba „užgavęs“.
