1 Metraščių 23:1–32
23 Sulaukęs senatvės, savo gyvenimo pabaigoje,* Dovydas paskyrė savo sūnų Saliamoną Izraelio karaliumi.+
2 Tada jis sukvietė visus Izraelio pareigūnus, kunigus+ ir levitus.+
3 Levitai, trisdešimties metų ir vyresni, visi iki vieno buvo suskaičiuoti,+ ir jų buvo 38 000.
4 Iš šitų 24 000 buvo atsakingi už visokius darbus prie Jehovos Namų, 6000 tarnavo pareigūnais ir teisėjais,+
5 4000 – vartų sargais+ ir dar 4000 šlovino Jehovą instrumentais,+ apie kuriuos Dovydas sakė: „Padariau juos Dievui šlovinti.“
6 Visus juos Dovydas padalijo į skyrius+ pagal Levio sūnus Geršoną, Kehatą ir Merarį.+
7 Iš geršonų buvo Ladanas ir Šimis.
8 Ladano sūnūs: Jehielis – viršiausias, paskui Zetamas ir Joelis+ – iš viso trys.
9 Šimio* sūnūs: Šelomotas, Hazielis ir Haranas – iš viso trys. Šitie buvo Ladano kilčių vyriausieji.
10 Šimio sūnūs: Jahatas, Zina*, Jeušas ir Berija. Šie keturi buvo Šimio sūnūs.
11 Viršiausias buvo Jahatas, antras – Ziza. Kadangi Jeušas ir Berija sūnų turėjo nedaug, jie buvo laikomi viena kiltimi ir atliko vienokią tarnystę.
12 Kehato sūnūs: Amramas, Iccharas,+ Hebronas ir Uzielis+ – iš viso keturi.
13 Amramo sūnūs: Aaronas+ ir Mozė.+ Aaronas – jis pats ir jo sūnūs – visiems laikams gavo užduotį+ tarnauti prie Šventų Švenčiausiosios*, visados atnašauti aukas Jehovos akivaizdoje, jam tarnauti ir jo vardu skelbti palaiminimus.+
14 O Mozės, Dievo vyro, sūnūs buvo priskirti prie Levio giminės.
15 Mozės sūnūs buvo Geršomas+ ir Eliezeras.+
16 Iš Geršomo sūnų viršiausias buvo Šebuelis.+
17 Iš Eliezero palikuonių* viršiausias buvo Rehabijas;+ daugiau sūnų Eliezeras neturėjo, o Rehabijo sūnų buvo daugybė.
18 Iš Iccharo+ sūnų viršiausias buvo Šelomitas.+
19 Hebrono sūnūs: viršiausias – Jerijas, antras – Amarija, trečias – Jahazielis, ketvirtas – Jekamamas.+
20 Uzielio+ sūnūs: viršiausias – Michėjas, antras – Išija.
21 Merario sūnūs buvo Machlis ir Mušis.+ Machlio sūnūs: Eleazaras ir Kišas.
22 Eleazaras mirė neturėdamas sūnų, tik dukteris. Tad Kišo sūnūs, jų giminaičiai*, ėmė jas sau į žmonas.
23 Mušio sūnūs: Machlis, Ederas ir Jeremotas – iš viso trys.
24 Šitie buvo Levio sūnūs pagal savo kiltis, pagal kilčių vyriausiuosius. Visi jie, dvidešimties metų ir vyresni, buvo suskaičiuoti ir vardais surašyti; jie ėjo tarnystę prie Jehovos Namų.
25 Dovydas mat buvo pasakęs: „Jehova, Izraelio Dievas, suteikė savo tautai ramybę,+ ir Jeruzalė amžiams tapo jo buveine.+
26 Levitams nebereikės daugiau nešioti Padangtės nei apeigoms skirtų jos reikmenų.“+
27 Todėl pagal paskutinius Dovydo nurodymus levitai buvo skaičiuojami jau nuo dvidešimties metų amžiaus.
28 Jų pareiga buvo padėti Aarono sūnums+ Jehovos Namų tarnystėje: prižiūrėti kiemus+ ir valgomuosius, rūpintis kiekvieno švento daikto apvalymu ir atlikti visokius kitokius darbus prie Dievo Namų.
29 Jie rūpinosi duona, dedama į rietuves,*+ geriausiais miltais javų atnašai, tešlainiais be raugo,+ keptuvėje kepamais papločiais, su aliejumi užmaišoma tešla+ ir visokiais tūrio bei dydžio matais.
30 Kiekvieną rytą+ ir vakarą jie turėjo sustoję dėkoti Jehovai ir jį šlovinti.+
31 Levitai pagelbėdavo ir tada, kai per šabus,+ jaunatis+ ir šventes+ reikėdavo atnašauti Jehovai deginamąsias aukas, – jų skaičius buvo įstatymų nustatytas, – ir taip jie darė Jehovos akivaizdoje visuomet.
32 Taigi, jie atliko savo pareigas prie Susitikimo Palapinės, prie šventovės, ir padėjo savo broliams, Aarono sūnums, Jehovos Namų tarnystėje.
Išnašos
^ Pažod. „Senas ir pasisotinęs dienomis“.
^ Tikriausiai ne tas pats Šimis kaip 7 ir 10 eil.
^ Kitaip – Ziza (11 eil.).
^ Pažod. „šventinti Šventų Švenčiausiąją“.
^ Pažod. „sūnų“.
^ Pažod. „broliai“.
^ T. y. atnašine duona.
