1 Samuelio 9:1–27

  • Samuelis susitinka su Sauliumi (1–27)

9  Benjamino giminėje+ buvo vienas labai turtingas vyras, vardu Kišas,+ Abielio sūnus (šis buvo sūnus Ceroro, šis – sūnus Bechorato, o šis – Afiacho).  Kišas turėjo sūnų, vardu Saulius.+ Tai buvo jaunas, išvaizdus vyras, visa galva aukštesnis už kitus, – Izraelyje nebuvo už jį gražesnio.  Sykį prapuolė Kišo asilės. Savo sūnaus Sauliaus jis paprašė: „Būk geras, pasiimk kurį nors tarną ir eik ieškoti asilių.“  Jie išvaikščiojo Efraimo aukštumas, apėjo Šališos žemę, bet jų nerado. Tada apėjo Šaalimų žemę, bet ir ten asilių nebuvo. Jie apkeliavo visą Benjamino kraštą, tačiau asilių nerado.  Kai jiedu atėjo į Cūfo žemę, Saulius jį lydinčiam tarnui tarė: „Klausyk, grįžkime atgal, antraip tėvui jau nebe asilės rūpės – ims nerimauti dėl mūsų.“+  Tačiau tarnas pasiūlė: „Va tame mieste yra Dievo vyras, visų labai gerbiamas. Ką jis pasako, tai ir įvyksta.+ Traukim tenai. Gal jis patars, kur mums eiti.“ –  „Bet jeigu ten nueisim, ką tam žmogui duosim? – paklausė Saulius. – Krepšiuose duonos neliko, nėra ką nunešti tam Dievo vyrui dovanų. Ar beturim ką jam duoti?“ –  „Štai turiu ketvirtį šekelio* sidabro. Duosiu jį Dievo vyrui ir jis mums parodys kelią“, – atsakė tarnas.  (Seniau Izraelyje, jei kas norėdavo pasiklausti Dievo, sakydavo: „Eikime pas regėtoją“,+ nes ką šiandien vadina pranašu, anuomet vadino regėtoju.) 10  Tada Saulius tarė: „Gerai sakai. Eime!“ Ir jiedu pasuko link miesto, kuriame buvo Dievo vyras. 11  Kopdami šlaitu į miestą jie sutiko merginas, einančias vandens pasisemti, ir paklausė: „Ar regėtojas+ tenai?“ – 12  „Taip, jis kaip tik ten, – atsakė merginos. – Paskubėkite, jis dabar atėjo į miestą, nes šiandien žmonės atnašauja auką+ šventavietėje.+ 13  Įžengsite į miestą ir jį ten rasite. Skubėkite, kol jis dar nepatraukė į šventavietę valgyti. Žmonės nevalgys, kol jis neateis ir nepalaimins atnašos. Tik kai palaimins, visi sukviestieji galės valgyti. Eikite nedelsdami ir jį sutiksite.“ 14  Tada jiedu kopė aukštyn, o kai įžengė į miestą, jiems priešais pasirodė Samuelis. Jis kaip tik ėjo jų pasitikti ir palydėti į šventavietę. 15  Dieną prieš Sauliui atkeliaujant, Jehova buvo pasakęs Samueliui: 16  „Rytoj, maždaug tokiu laiku, atsiųsiu pas tave žmogų iš Benjamino krašto.+ Patepsi jį mano tautos Izraelio vadu.+ Jis išgelbės mano tautą iš filistinų rankų. Aš matau, kaip mano žmonės vargsta, ir jų šauksmas pasiekė mane.“+ 17  Kai tik Samuelis pamatė Saulių, Jehova jam tarė: „Štai vyras, apie kurį sakiau: ‘Jis valdys mano tautą.’“+ 18  Miesto vartuose Saulius priėjo prie Samuelio ir paklausė: „Gal malonėtumei pasakyti, kur regėtojo namai?“ – 19  „Aš esu tas regėtojas, – atsakė Samuelis. – Kilk pirma manęs į šventavietę, šiandien valgysite kartu su manimi.+ O rytoj rytą, tave išleisdamas, pasakysiu viską, ką nori žinoti*. 20  Dėl asilių, kurios prapuolė prieš tris dienas,+ nesijaudink, jos jau surastos. Kam gi priklauso visa, kas vertinga Izraelyje? Argi ne tau ir tavo tėvo namams?“+ 21  Saulius ištarė: „Aš juk esu benjaminas ir mano giminė mažiausia iš visų Izraelio giminių,+ o mano kiltis menkiausia tarp visų Benjamino giminės kilčių, tad kodėl man taip sakai?“ 22  Samuelis įsivedė Saulių ir jo tarną į valgomąjį ir pasodino garbingiausioje vietoje tarp pakviestųjų. Ten buvo apie trisdešimt vyrų. 23  Tada Samuelis paprašė virėjo: „Atnešk tą dalį, kurią tau padaviau ir liepiau atidėti.“ 24  Virėjas atnešė šlaunį ir patiekė Sauliui. Samuelis tarė: „Štai tavo dalis – ji tau atidėta. Buvau perspėjęs, kad pakviečiau svečių, tad valgyk. Ją pasaugojo būtent tau.“ Ir Saulius tądien valgė su Samueliu. 25  Paskui iš šventavietės+ jie nusileido į miestą ir Samuelis kalbėjosi su Sauliumi ant plokščiastogio. 26  Kitą rytą jie kėlėsi anksti, vos išaušus. Saulių, miegantį ant plokščiastogio, Samuelis pašaukė: „Kelkis, išlydėsiu tave į kelionę.“ Saulius susiruošė ir kartu su Samueliu išėjo laukan. 27  Palikę miestą, jie leidosi šlaitu. Tada Samuelis tarė Sauliui: „Liepk tarnui+ paėjėti priekin.“ Kai tas nuėjo, Samuelis tęsė: „O tu dabar sustok, noriu tau perduoti žodį nuo Dievo.“

Išnašos

Šekelis buvo lygus 11,4 g. Žr. priedą B14.
Pažod. „viską, kas tavo širdyje“.