2 Karalių 10:1–36
10 Ahabas+ Samarijoje turėjo septyniasdešimt sūnų. Taigi Jehuvas parašė ir išsiuntė į Samariją laiškus Jezreelio didžiūnams, seniūnams+ ir Ahabo vaikų globėjams. Laiškuose buvo rašoma:
2 „Jūsų valdovo sūnūs yra pas jus, ir jūs turite kovos vežimų, žirgų, ginklų, jūsų miestas įtvirtintas. Tad kai šis laiškas jus pasieks,
3 išsirinkite geriausią ir tinkamiausią iš savo valdovo sūnų, pasodinkite į tėvo sostą ir kovokite už savo valdovo namus.“
4 Jie labai išsigando ir tarpusavyje kalbėjo: „Jei du karaliai neįstengė prieš jį atsilaikyti,+ kaip mes atsilaikysime?“
5 Tada rūmų prievaizdas, miesto valdytojas, seniūnai ir globėjai pasiuntė Jehuvui tokią žinią: „Mes tavo tarnai. Darysime, ką įsakysi, ir karaliumi nė vieno neskirsime. O tu daryk, kaip tau atrodo geriausia.“
6 Jehuvas pasiuntė jiems antrą laišką. „Jei palaikote mano pusę ir esate pasiruošę manęs klausyti, – rašė jis, – rytoj šituo laiku atgabenkite savo valdovo sūnų galvas man į Jezreelį.“
Tuos septyniasdešimt karaliaus sūnų augino žmonės iš miesto diduomenės.
7 Kai tik gavo laišką, jie paėmė ir išžudė karaliaus sūnus, visus septyniasdešimt,+ o jų galvas sudėjo į krepšius ir nusiuntė Jehuvui į Jezreelį.
8 Pasiuntinys įžengęs jam pranešė: „Karaliaus sūnų galvos atneštos.“ Tada jis įsakė: „Sukraukite jas į dvi krūvas prie miesto vartų ir palikite iki ryto.“
9 Rytą Jehuvas, išėjęs ir atsistojęs priešais visus žmones, prabilo: „Jūs nekalti. Tiesa, aš surengiau sąmokslą prieš savo valdovą ir jį nužudžiau.+ Tačiau kas išžudė visus šituos?
10 Tad žinokite: nė vienas Jehovos žodis, kurį Jehova ištarė prieš Ahabo namus, neliks neišsipildęs.+ Jehova įvykdė visa, ką buvo kalbėjęs per savo tarną Eliją.“+
11 Paskui Jehuvas išžudė visus, kas tik buvo likę Jezreelyje iš Ahabo namų, taip pat visus jo žmones iš diduomenės, jo bičiulius, jo kunigus+ – nepaliko nė vieno gyvo.+
12 Po viso šito jis patraukė keliu į Samariją. Palei kelią buvo namai, kuriuose piemenys pančiodavo avis*.
13 Ten Jehuvas sutiko Judo karaliaus Ahazijo+ brolius. „Kas jūs?“ – paklausė Jehuvas. „Mes Ahazijo broliai. Keliaujame sužinoti, kaip sekasi karaliaus sūnums ir karaliaus motinos sūnums“, – atsiliepė tie.
14 „Suimkite juos gyvus!“ – įsakė Jehuvas. Tada visi jie, keturiasdešimt du vyrai, buvo suimti ir prie tų namų, šalia vandens talpyklos, nužudyti. Jehuvas nepaliko gyvo nė vieno.+
15 Keliaudamas toliau Jehuvas pamatė Rechabo+ sūnų Jehonadabą,+ ateinantį jo pasitikti. Jį pasveikinęs, Jehuvas paklausė: „Ar tu su manim visa širdimi, kaip ir aš su tavim?“ –
„Tikrai taip!“ – atsakė Jehonadabas.
„Jei taip, duok ranką!“ – tarė Jehuvas.
Jehonadabas padavė ranką ir Jehuvas padėjo jam įlipti į savo vežimą.
16 „Važiuok su manim, – sakė jis, – ir pamatysi, kad aš nesitaikstau su neištikimybe Jehovai.“+ Ir jie drauge nuvažiavo Jehuvo kovos vežimu.
17 Atvykęs į Samariją, Jehuvas išžudė visus, kas iš Ahabo namų Samarijoje dar buvo likę, – išnaikino visus,+ ir taip išsipildė, ką Jehova buvo kalbėjęs Elijui.+
18 Paskui Jehuvas surinko visus žmones ir pareiškė: „Ahabas garbino Baalą ne itin uoliai+ – Jehuvas garbins kur kas uoliau!
19 Sušaukite pas mane visus Baalo pranašus,+ visus jo garbintojus, visus kunigus.+ Žiūrėkit, kad nė vieno netrūktų, nes Baalui turiu atnašauti didelę auką. Jei kuris neatvyks, atsakys gyvybe.“ Iš tikrųjų Jehuvas norėjo Baalo garbintojus išnaikinti ir sumanė gudrybę.
20 „Susiburkite švęsti šventės Baalo garbei!“ – tęsė Jehuvas, ir šventė buvo paskelbta.
21 Kai Jehuvas pranešė apie tai visam Izraeliui, susirinko visi Baalo garbintojai. Neliko nė vieno, kuris nebūtų atėjęs. Jie suėjo į Baalo šventyklą+ – šventykla buvo pilnut pilnutėlė.
22 Žmogui, atsakingam už drabužinę, Jehuvas paliepė: „Išduok drabužius visiems Baalo garbintojams!“ Ir tas išdalijo visiems drabužius.
23 Jehuvas drauge su Rechabo sūnumi Jehonadabu+ įžengė Baalo šventyklon ir į Baalo garbintojus kreipėsi: „Apsidairykite ir patikrinkite, ar čia vien Baalo garbintojai, ar nėra tarp jūsų Jehovos garbintojų.“
24 Galiausiai jie pradėjo atnašauti aukas ir deginamąsias atnašas. O Jehuvas lauke buvo pastatęs aštuoniasdešimt vyrų ir jiems prisakęs: „Jei pabėgtų nors vienas vyras iš tų, kuriuos atiduodu jums į rankas, už jo gyvybę sumokėsit savo gyvybe.“
25 Vos tik baigus atnašauti deginamąją auką, Jehuvas paliepė sargybiniams* ir padėjėjams: „Eikite vidun ir juos išžudykite! Žiūrėkite, kad nė vienas neištrūktų!“+ Tad sargybiniai ir padėjėjai kirto visus kalaviju ir metė laukan, kol pasiekė patį Baalo šventnamį*.
26 Tada iš Baalo šventyklos išnešė šventstulpius*+ ir sudegino.+
27 Jie nuvertė Baalo šventstulpį,+ sugriovė Baalo šventyklą+ ir pavertė ją išviete – tokia ji tebėra iki šios dienos.
28 Taip Jehuvas išnaikino Baalą iš Izraelio.
29 Vis dėlto Jehuvas neatsižadėjo nuodėmių, į kurias Izraelį buvo įvedęs Nebato sūnus Jeroboamas; jis nesunaikino aukso veršių, pastatytų Betelyje ir Dane.+
30 Jehova pasakė Jehuvui: „Kadangi tu gerai pasielgei ir padarei, kas teisu mano akyse, – įvykdei Ahabo namams visa, ką širdyje buvau prieš juos sumanęs,+ – keturios tavo sūnų kartos sėdės Izraelio soste.“+
31 Bet Jehuvas nesistengė iš širdies laikytis Jehovos, Izraelio Dievo, Įstatymo.+ Nuodėmių, į kurias Izraelį buvo įvedęs Nebato sūnus Jeroboamas, jis neatsižadėjo.+
32 Tomis dienomis Jehova pradėjo atiminėti iš Izraelio žemes. Hazaelis puldinėjo Izraelio kraštą+
33 į rytus nuo Jordano, visą Gileadą: gadų, rubenų ir manasų žemes+ nuo Aroero, įsikūrusio palei Arnono slėnį*, iki Gileado ir Bašano.+
34 Daugiau apie Jehuvą – apie visus jo darbus ir apie visą jo galybę – argi neparašyta Izraelio karalių metraščių knygoje?
35 Galiausiai Jehuvas atgulė prie savo protėvių ir buvo palaidotas Samarijoje. Vietoj jo ėmė karaliauti jo sūnus Jehoahazas.+
36 Iš Samarijos Jehuvas valdė Izraelį 28 metus.
Išnašos
^ Tikriausiai jas supančiodavo prieš kerpant.
^ Pažod. „bėgikams“.
^ Pažod. „miestą“. Galbūt turima omenyje įtvirtinta šventyklos komplekso dalis.
^ Arba „sausvagę“.
