2 Metraščių 29:1–36
29 Karaliauti Ezekijas+ ėmė būdamas dvidešimt penkerių ir iš Jeruzalės valdė 29 metus. Jo motina buvo Zacharijo duktė, vardu Abija.+
2 Kaip ir jo protėvis Dovydas, Ezekijas darė, kas teisu Jehovos akyse.+
3 Pirmų savo valdymo metų pirmą mėnesį jis atvėrė Jehovos Namų duris ir jas pataisė.+
4 Tada sukvietęs kunigus ir levitus, subūręs juos rytinėje aikštėje,
5 ėmė kalbėti: „Paklausykite manęs, levitai! Nedelsdami apsivalykite*+ ir pašventinkite Jehovos, savo protėvių Dievo, Namus, pašalinkite iš šventovės visa, kas netyra.+
6 Mūsų tėvai buvo neištikimi ir darė, kas nedora Jehovos, mūsų Dievo, akyse.+ Dievą jie paliko, nusigręžė nuo Jehovos šventyklos ir atsuko Dievui nugarą.+
7 Jie uždarė prieangio duris+ ir užgesino žibintus,+ nebesmilkė šventovėje smilkalų+ ir nebeatnašavo deginamųjų aukų+ Izraelio Dievui.
8 Todėl Jehova supyko ant Judo ir Jeruzalės+ ir pavertė juos siaubo reginiu, pasibaisėjimu ir pajuoka* – dabar tai matote savo akimis.+
9 Užtat mūsų protėviai krito nuo kalavijo,+ o mūsų sūnūs, dukterys ir žmonos pateko į nelaisvę.+
10 Aš visa širdimi trokštu sudaryti sandorą su Jehova, Izraelio Dievu,+ kad jis nebedegtų pykčiu ant mūsų.
11 Mano sūnūs, nebebūkite apsileidę! Jehova išsirinko jus savo tarnais, kad eitumėte tarnystę jo akivaizdoje+ ir degintumėte jam aukas.“+
12 Tada pakilo levitai: iš kehatų+ – Amasajo sūnus Mahatas ir Azarijo sūnus Joelis, iš merarių+ – Abdžio sūnus Kišas ir Jehalėlelio sūnus Azarijas, iš geršonų+ – Zimos sūnus Joachas ir Joacho sūnus Edenas,
13 iš Elicafano sūnų – Šimris ir Jeuelis, iš Asafo sūnų+ – Zacharijas ir Matanijas,
14 iš Hemano sūnų+ – Jehielis ir Šimis, iš Jedutūno sūnų+ – Šemaja ir Uzielis.
15 Surinkę savo brolius ir apsivalę*, jie atėjo apvalyti Jehovos Namų, kaip karalius, remdamasis Jehovos žodžiais, buvo įsakęs.+
16 Kunigai įėjo į Jehovos Namus jų valyti ir išnešė į Jehovos Namų kiemą+ visa, ką nešvaraus rado Jehovos šventykloje, o levitai nunešė visa tai į Kidrono slėnį.+
17 Šventinimo darbus jie pradėjo pirmo mėnesio pirmą dieną, o aštuntą mėnesio dieną pasiekė Jehovos šventyklos prieangį.+ Jehovos Namus jie šventino dar aštuonias dienas ir pirmo mėnesio šešioliktą dieną viską užbaigė.
18 Tada jie atėjo pas karalių Ezekiją ir pasakė: „Mes išvalėme visus Jehovos Namus, deginamųjų aukų aukurą+ ir visus jo reikmenis,+ taip pat stalą, ant kurio laikomos rietuvės duonos*,+ ir visus jo reikmenis.
19 Visus reikmenis, kuriuos neištikimasis karalius Ahazas savo karaliavimo metais buvo pašalinęs,+ mes paruošėme ir pašventinome,+ ir dabar jie yra sudėti priešais Jehovos aukurą.“
20 Karalius Ezekijas, atsikėlęs anksti rytą, sukvietė miesto pareigūnus ir nuėjo į Jehovos Namus.
21 Ten jie atvedė septynis jaučius, septynis avinus, septynis avinėlius ir septynis ožius aukai už karaliaus namų nuodėmę, už šventovės ir už Judo nuodėmę.+ Ir karalius įsakė kunigams, Aarono palikuoniams, paaukoti tuos gyvulius ant Jehovos aukuro.
22 Jaučiai buvo papjauti,+ ir kunigai, paėmę jų kraujo, pašlakstė juo aukurą;+ papjovė avinus ir jų krauju pašlakstė aukurą; papjovė ir avinėlius ir jų krauju pašlakstė aukurą.
23 Tada, karaliaus ir bendruomenės akivaizdon atvedę ožius aukai už nuodėmę ir uždėję ant jų rankas,
24 kunigai juos irgi papjovė, paaukojo kaip auką už nuodėmę ir jų krauju pašlakstė aukurą. Taip jie atliko permaldavimą už visą Izraelį, nes karalius buvo pasakęs, kad už visą Izraelį reikia paaukoti deginamąją auką ir auką už nuodėmę.
25 Karalius sustatė prie Jehovos Namų levitus su lėkštelėmis, arfomis ir lyromis,+ kaip buvo prisakęs Dovydas,+ karaliaus regėtojas Gadas+ ir pranašas Natanas.+ Taip daryti per savo pranašus buvo prisakęs pats Jehova.
26 Taigi levitai stovėjo su Dovydo muzikos instrumentais, o kunigai su trimitais.+
27 Tada Ezekijas įsakė atnašauti ant aukuro deginamąją auką.+ Pradėjus auką atnašauti, suskambo Jehovos giesmė ir Izraelio karaliaus Dovydo instrumentai, jiems pritarė trimitai.
28 Visa bendruomenė lenkėsi Dievui, tuo tarpu skambėjo giesmė, skardėjo trimitai, ir visa tai tęsėsi, kol deginamoji auka buvo paaukota.
29 Aukojimui pasibaigus, karalius ir visi su juo esantys puolė ant kelių ir žemai nusilenkė.
30 Karalius Ezekijas ir pareigūnai liepė levitams šlovinti Jehovą Dovydo ir regėtojo Asafo žodžiais.+ Tie džiaugsmingai pašlovino ir, puolę ant kelių, nusilenkė iki žemės.
31 Ezekijas tarė: „Dabar jūs vėl galite tarnauti Jehovai, kaip pridera, tad eikite į Jehovos Namus su atnašomis ir padėkos aukomis.“ Ir bendruomenė ėmė gabenti atnašas ir padėkos aukas. Kiekvienas, kurį dosni širdis skatino, pristatė deginamųjų aukų.+
32 Štai skaičius deginamųjų aukų, kurias bendruomenė sugabeno: 70 jaučių, 100 avinų ir 200 avinėlių. Visus juos skyrė paaukoti Jehovai kaip deginamąją auką.+
33 Šventųjų aukų dar buvo 600 jaučių ir 3000 avių.
34 Tik kunigų buvo per mažai, jie nespėjo visoms deginamosioms aukoms dirti kailio, tad jų broliai levitai jiems padėjo,+ kol darbas buvo atliktas ir kol kiti kunigai apsivalė*,+ mat levitai apsivalyti* rūpinosi labiau nei kunigai.
35 Tuo metu buvo paaukota daugybė deginamųjų aukų,+ riebiųjų bendrystės aukų dalių+ ir liejamųjų atnašų, priklausančių prie deginamųjų aukų.+ Taip buvo atnaujinta tarnystė prie Jehovos Namų.
36 Ezekijas ir visi žmonės džiaugėsi tuo, ką Dievas savo tautos labui padarė,+ nes viskas įvyko taip staiga.
Išnašos
^ Pažod. „pasišventinkite“.
^ Pažod. „pašvilpa“. Švilpimu tikriausiai buvo išreiškiama nuostaba, pajuoka ar panieka.
^ Pažod. „pasišventinę“.
^ T. y. atnašinė duona.
^ Pažod. „pasišventino“.
^ Pažod. „pasišventinti“.
