2 Metraščių 30:1–27
-
Ezekijas švenčia Paschą (1–27)
30 Ezekijas siuntė žinią visam Izraeliui+ ir Judui, laiškus parašė net Efraimui ir Manasui,+ kviesdamas visus į Jeruzalę, į Jehovos Namus, švęsti Jehovos, Izraelio Dievo, garbei Paschos.+
2 Karalius, jo pareigūnai ir visa Jeruzalės bendruomenė nusprendė Paschą švęsti antrą mėnesį.+
3 Įprastu laiku+ švęsti jie negalėjo, nes per mažai kunigų buvo apsivalę*+ ir tauta dar nebuvo susirinkusi į Jeruzalę.
4 Toks sprendimas ir karaliui, ir visai bendruomenei atrodė geriausias.
5 Taigi jie nutarė paskelbti visame Izraelyje, nuo Beer Šebos iki Dano,+ kad Jehovos, Izraelio Dievo, garbei Paschos švęsti žmonės sueitų į Jeruzalę, nes jau ilgą laiką tauta nebuvo šventusi šios šventės kartu, kaip reikalauja Įstatymas.+
6 Šaukliai*, nešini karaliaus ir jo pareigūnų laiškais, išvaikščiojo visą Izraelį ir Judą. Karaliaus įsakymu jie skelbė: „Izraelio žmonės, grįžkite pas Jehovą, pas Abraomo, Izaoko ir Izraelio Dievą! Tada ir jis sugrįš pas jūsų likutį – pas tuos, kurie yra ištrūkę iš Asirijos karalių nagų.+
7 Nebūkite kaip jūsų protėviai ir jūsų broliai, kurie Jehovai, savo protėvių Dievui, buvo neištikimi. Užtat jis pavertė juos siaubo reginiu, kaip dabar patys matote.+
8 Nebūkite kietasprandžiai kaip jūsų protėviai.+ Atsiduokite į Jehovos rankas ir ateikite į jo šventyklą,+ kurią jis yra pašventinęs amžiams. Tarnaukite Jehovai, savo Dievui, ir jis nebedegs ant jūsų pykčiu.+
9 Juk jeigu pas Jehovą sugrįšite, jūsų broliai ir jūsų sūnūs sulauks pasigailėjimo iš tų, kurie yra paėmę juos nelaisvėn,+ ir galės sugrįžti į šį kraštą,+ nes Jehova, jūsų Dievas, yra atjautus* ir gailestingas.+ Jeigu pas jį sugrįšite, jis tikrai nuo jūsų nenusigręš.“+
10 Taigi šaukliai ėjo iš miesto į miestą ir taip apėjo Efraimo ir Manaso žemes,+ pasiekė net Zabuloną. Žmonės iš jų šaipėsi ir tyčiojosi.+
11 Bet Ašero, Manaso ir Zabulono žemėse buvo ir tokių, kurie nusižemino ir atėjo į Jeruzalę.+
12 Dievo ranka taip pat veikė Judo krašte – padėjo vieningai įvykdyti visa, ką karalius ir pareigūnai, remdamiesi Jehovos žodžiu, buvo įsakę.
13 Švęsti Neraugintos duonos šventės+ į Jeruzalę antrą mėnesį+ suplūdo daugybė žmonių – didžiulė bendruomenė.
14 Jie kibo į darbą: pašalino iš Jeruzalės aukurus,+ pašalino taip pat visus smilkalų aukurus+ ir sumetė juos į Kidrono slėnį.
15 Antro mėnesio keturioliktą dieną buvo papjauta Paschos auka. Kunigai ir levitai susigėdę skubėjo apsivalyti* ir sugabeno į Jehovos Namus deginamąsias aukas.
16 Jie sustojo į savo įprastas vietas, kaip reikalauja Mozės, Dievo vyro, Įstatymas. Levitai padavinėjo aukų kraują kunigams ir tie šlakstė jį ant aukuro.+
17 Daugelis iš bendruomenės apsivalyti* nespėjo, todėl levitai turėjo pjauti Paschos aukas už visus, kurie buvo nešvarūs,+ kad apvalytų* juos Jehovos akivaizdoje.
18 Mat buvo daugybė žmonių, ypač iš Efraimo, Manaso,+ Isacharo ir Zabulono, kurie paschą valgė neapsivalę – priešingai, negu Įstatyme parašyta. Bet Ezekijas už juos meldėsi: „Teatleidžia gerasis Jehova+
19 kiekvienam, kuris nėra apsivalęs, kaip reikalauja šventumo nuostatai,+ jeigu tik jis yra paruošęs savo širdį ieškoti Jehovos+ – tikrojo Dievo, savo protėvių Dievo!“
20 Jehova Ezekiją išklausė ir žmonėms atleido*.
21 Į Jeruzalę suėję izraelitai Neraugintos duonos šventę+ džiūgaudami+ šventė septynias dienas. Levitai ir kunigai kasdien šlovino Jehovą, garbino Jehovą pritardami skambiais muzikos instrumentais.+
22 Ezekijas pagyrė visus levitus*, kurie tarnavo Jehovai, kaip pridera. Visas septynias šventės dienas žmonės valgė,+ aukojo bendrystės aukas+ ir dėkojo Jehovai, savo protėvių Dievui.
23 Tada visa bendruomenė nusprendė švęsti dar septynias dienas. Taigi jie džiūgaudami šventė dar septynias dienas,+
24 ir Judo karalius Ezekijas dovanojo žmonėms 1000 jaučių ir 7000 avių; pareigūnai savo ruožtu dovanojo 1000 jaučių ir 10 000 avių.+ Tąsyk apsivalė* daug kunigų.+
25 Džiūgavo visa Judo bendruomenė, kunigai, levitai, visa iš Izraelio atkeliavusi bendruomenė,+ taip pat svetimtaučiai+ – tiek atkeliavę iš Izraelio krašto, tiek gyvenantys Jude.
26 Jeruzalėje buvo daug džiaugsmo, nes nuo Izraelio karaliaus Saliamono, Dovydo sūnaus, dienų nieko panašaus Jeruzalėje nebuvo įvykę.+
27 Galiausiai Levio giminės kunigai atsistoję palaimino žmones,+ ir Dievas jų balsą išgirdo, jų malda pasiekė dangų, jo šventąją buveinę.
Išnašos
^ Pažod. „pasišventinę“.
^ Pažod. „Bėgikai“.
^ Arba „maloningas“.
^ Pažod. „pasišventinti“.
^ Pažod. „pasišventinti“.
^ Pažod. „pašventintų“.
^ Pažod. „žmones pagydė“.
^ Pažod. „kalbėjo į širdį visiems levitams“.
^ Pažod. „pasišventino“.
