Kunigų 10:1–20
10 Kiek vėliau du Aarono sūnūs – Nadabas ir Abihuvas+ – pasiėmė savo smilkykles, įdėjo į jas žarijų, užbėrė smilkalų+ ir Jehovos akivaizdoje atnašavo neteisėtą atnašą*,+ kurios jis nebuvo įsakęs atnašauti.
2 Tada plykstelėjo ugnis nuo Jehovos ir juos pražudė.+ Taip Jehovos akivaizdoje juodu mirė.+
3 Mozė tarė Aaronui: „Štai ką sako Jehova: ‘Kas prie manęs artinasi, turi laikyti mane šventu.+ Būsiu pašlovintas visų žmonių akivaizdoje.’“ Aaronas tylėjo.
4 Pasikvietęs Aarono dėdės Uzielio+ sūnus Mišaelį ir Elcafaną, Mozė jiems tarė: „Eikite, paimkite savo brolių kūnus, gulinčius priešais šventąją vietą, ir išneškite už stovyklos.“
5 Tie nuėjo ir išnešė juos už stovyklos su visais drabužiais, kaip kad paliepė Mozė.
6 Mozė pasakė Aaronui ir kitiems jo sūnums, Eleazarui ir Itamarui: „Tenebūna sutaršyti jūsų plaukai ir neplėšykite drabužių,+ kad nemirtumėte ir Dievas neužsirūstintų ant visos bendruomenės. Tuos, kuriuos pražudė Jehovos ugnis, apverks jūsų broliai, visi Izraelio namai.
7 O jūs nesitraukite nuo Susitikimo Palapinės įėjimo, antraip mirsite, nes esate patepti Jehovos patepimo aliejumi.“+ Taigi jie darė taip, kaip liepė Mozė.
8 Jehova Aaronui tarė:
9 „Nei tu, nei tavo sūnūs prieš eidami į Susitikimo Palapinę negersite vyno ar kito svaigiojo gėrimo,+ kad nemirtumėte. Šis įsakas amžinas, jis galios per kartų kartas.
10 Jūs privalote skirti, kas yra šventa ir kas ne, kas švaru ir kas nešvaru,+
11 ir mokyti izraelitus visų potvarkių, kuriuos Jehova jiems yra paskelbęs per Mozę.“+
12 Aaronui ir likusiems jo sūnums, Eleazarui ir Itamarui, Mozė kalbėjo: „Iš to, kas liko paaukojus Jehovai ugninę javų atnašą, išsikepkite duonos be raugo ir suvalgykite šalia aukuro,+ nes ta atnaša labai šventa.+
13 Valgykite ją šventoje vietoje,+ nes ši Jehovos ugninių atnašų dalis priklauso tau ir tavo sūnums. Taip man buvo įsakyta.
14 Švarioje vietoje taip pat suvalgykite krūtinę, tai yra siūbuojamąją atnašą, ir atnašauti skirtą koją.+ Valgyk drauge su savo sūnumis ir dukterimis,+ nes ši izraelitų bendrystės aukų dalis atiduota tau ir tavo vaikams.
15 Atnašauti skirtą koją, taip pat krūtinę, tai yra siūbuojamąją atnašą, atnešite kartu su ugnine taukų atnaša ir pasiūbuosite kaip siūbuojamąją atnašą Jehovos akivaizdoje. Tai bus tavo ir tavo sūnų dalis per amžius.+ Taip įsakė Jehova.“
16 Mozė ėmė teirautis apie ožį, kuris buvo paaukotas už nuodėmę,+ ir sužinojo, kad tas buvo sudegintas. Jis supyko ant Eleazaro ir Itamaro, likusių Aarono sūnų, ir pasakė:
17 „Kodėl šventoje vietoje nevalgėte aukos už nuodėmę?+ Juk ta auka labai šventa ir Dievas ją davė jums, kad prisiimtumėte bendruomenės kaltę ir Jehovos akivaizdoje atliktumėte už žmones permaldavimą.
18 Gyvulio kraujo nebuvo įnešta į šventovę,+ todėl privalėjote auką šventoje vietoje suvalgyti, kaip kad buvo įsakyta.“
19 Aaronas Mozei atsakė: „Taip, šiandien jie paaukojo savo auką už nuodėmę ir savo deginamąją auką Jehovos akivaizdoje.+ Tačiau argi Jehovai būtų patikę, jei būčiau valgęs aukos už nuodėmę mėsos, kai man nutiko tokie dalykai?“
20 Tai girdėdamas Mozė atlyžo.
Išnašos
^ Pažod. „ugnį“.
