Kunigų 26:1–46

  • Krašte draudžiama stabmeldystė (1, 2)

  • Palaiminimai už klusnumą (3–13)

  • Bausmės už neklusnumą (14–46)

26  Nedirbsite sau visokių beverčių dievų,+ neturėsite savo krašte drožinių+ ir šventstulpių*, nesistatysite akmeninių statulų+ ir joms nesilenksite,+ nes aš esu Jehova, jūsų Dievas.  Laikysitės šabų ir bijosite paniekinti mano šventovę*. Aš esu Jehova.  Jeigu laikysitės mano įstatymų, klausysite mano įsakymų ir juos vykdysite,+  laiku siųsiu jums lietų,+ ir žemė duos gausų derlių,+ laukų medžiai – daug vaisių.  Javus kulsite iki pat vynuogių rinkimo meto, o vynuoges rinksite iki pat sėjos. Valgysite sočiai duonos ir saugiai gyvensite savo krašte.+  Suteiksiu kraštui ramybę+ ir gulsitės miegoti nieko nesibaimindami.+ Išvarysiu iš jūsų krašto plėšrius žvėris, kalavijas jūsų krašto nepalies.  Jūs vysitės priešus ir jie kris nuo jūsų kalavijo.  Penkiese vysitės šimtą ir šimtas vysis dešimtį tūkstančių. Jūsų priešai žus nuo kalavijo.+  Aš būsiu jums maloningas, duosiu palikuonių ir didžiai juos pagausinsiu.+ Laikysiuosi sandoros, kurią su jumis sudariau.+ 10  Nespėję suvalgyti senojo derliaus, turėsite ištuštinti aruodus, kad būtų vietos naujam. 11  Išskleisiu savo palapinę tarp jūsų+ ir jūsų nepaliksiu. 12  Aš būsiu su jumis, būsiu jūsų Dievas+ ir jūs būsite mano tauta.+ 13  Aš esu Jehova, jūsų Dievas – tas, kuris išvedė jus iš Egipto krašto, kad nebevergautumėte egiptiečiams. Aš nuėmiau nuo jūsų tą jungą, kad galėtumėte vaikščioti pakelta galva*. 14  Bet jeigu manęs neklausysite ir nesilaikysite visų šių įsakymų,+ 15  jei atmesite mano duotus įstatus,+ jei paniekinsite mano teisinius nuostatus ir nesilaikysite visų mano įsakymų, jeigu sulaužysite mano sandorą,+ 16  štai ką jums padarysiu, – sukelsiu tokį siaubą ir taip alinsiu džiova ir karštlige, kad akys jums aptems ir nykte sunyksite. Jūs veltui sėsite sėklą, nes derlių suris priešai.+ 17  Aš ant jūsų užsirūstinsiu* ir jūsų priešai jus triuškins.+ Kas jūsų nekenčia, jus tryps,+ bėgsite niekieno nevejami.+ 18  Jei vis tiek manęs neklausysite, bausiu už nuodėmes septyniskart griežčiau. 19  Aš palaušiu jūsų begalinį išdidumą. Dangų virš jūsų paversiu geležimi,+ žemę po jūsų kojomis – variu. 20  Veltui eikvosite savo jėgas, nes žemė neužaugins derliaus+ ir medžiai neduos vaisiaus. 21  Jeigu ir toliau man priešinsitės ir manęs neklausysite, bausmę už nuodėmę pasunkinsiu dar septyniskart. 22  Užleisiu ant jūsų laukinius žvėris.+ Jie grobs jūsų vaikus,+ draskys gyvulius. Jie taip išretins jūsų gretas, kad keliai liks tušti.+ 23  Jeigu ir šių bausmių nepaisysite, nesileisite sudrausminami+ ir toliau man priešinsitės, 24  tai ir aš būsiu jums priešiškas ir bausmę už nuodėmę pasunkinsiu dar septyniskart. 25  Pakelsiu prieš jus keršto kalaviją už sandoros sulaužymą.+ Jei subėgsite į miestus, siųsiu jums ligas+ ir atiduosiu į rankas priešams.+ 26  Aš sunaikinsiu jūsų duonos atsargas*.+ Dešimt moterų duoną keps vienoje krosnyje ir dalys ją pagal svorį.+ Ją suvalgę sotūs nebūsite.+ 27  Jeigu vis tiek manęs neklausysite ir toliau man priešinsitės, 28  tai ir mano priešiškumas jums didės.+ Bausmę už nuodėmę pasunkinsiu dar septyniskart. 29  Valgysite savo sūnų ir dukterų kūnus.+ 30  Aš išnaikinsiu jūsų šventavietes+ ir sudaužysiu smilkalines. Ant bjaurių išgriuvusių stabų* sumesiu jūsų lavonus+ ir iš pasibjaurėjimo nuo jūsų nusigręšiu.+ 31  Atiduosiu jūsų miestus kalavijui+ ir nuniokosiu šventoves. Jūsų aukojamų aukų kvapas man nebus malonus*. 32  Taip nuniokosiu kraštą,+ kad jūsų priešai, atsikėlę ten gyventi, nustėrs iš nuostabos.+ 33  Išblaškysiu jus po visas tautas,+ ištrauksiu kalaviją ir paleisiu iš paskos.+ Jūsų kraštas virs dykyne,+ miestai – griuvėsiais. 34  Jums esant priešų žemėje, jūsų kraštas plytės tuščias, kol bus atsiskaityta už visus šabus. Visą tą laiką, kol bus atsiskaityta už visus šabus,+ žemė ilsėsis. 35  Per tą laiką kraštas bus tuščias ir galės atsikvėpti, nes nebuvo gavęs šabo poilsio, kai jūs jame tebegyvenote. 36  Tiems, kurie liks gyvi+ ir gyvens priešų kraštuose, aš taip įbaiminsiu širdis, kad išgirdę vėjo genamo lapelio šnaresį bėgs griuvinėdami, bėgs lyg nuo kalavijo, niekieno nevejami.+ 37  Niekieno nepersekiojami jie bėgs tarsi nuo kalavijo, griūdami vienas per kitą. Nepajėgsite atsilaikyti prieš savo priešus.+ 38  Išblaškyti tautose pražūsite,+ praris jus priešų žemė. 39  Kas liks gyvi, pus priešų kraštuose+ už savo prasikaltimą, tenai trūnys dėl savo tėvų nuodėmių.+ 40  Tada turės pripažinti, kad ir jie patys, ir jų tėvai nusikalto,+ kad buvo neištikimi. Jiems teks pripažinti, kad elgėsi neištikimai ir man priešinosi.+ 41  Jie supras, dėl ko buvau jiems priešiškas+ ir išblaškiau po priešų kraštus.+ Galbūt tada jų užsispyrusi* širdis nusižemins,+ galbūt tada jie bus atsiskaitę už savo prasikaltimą. 42  Tada aš atsiminsiu savo sandorą su Jokūbu,+ su Izaoku,+ atsiminsiu sandorą su Abraomu,+ atsiminsiu ir kraštą. 43  Jų apleista žemė ilsėsis šabo poilsiu+ ir bus tuščia. Tuo metu jie kentės bausmę už savo prasikaltimą, nes atmetė mano teisinius nuostatus ir paniekino mano įsakymus.+ 44  Vis dėlto, nors ir išblaškysiu juos priešų kraštuose, galutinai jų neatmesiu+ ir neišsižadėsiu. Nesulaužysiu savo sandoros+ su jais ir visų nepražudysiu, nes aš esu Jehova, jų Dievas. 45  Jų labui atsiminsiu sandorą, kurią sudariau su jų protėviais,+ kai išvedžiau juos iš Egipto visų tautų akyse+ ir tapau jų Dievu. Aš esu Jehova.’“ 46  Tokius tad potvarkius, teisinius nuostatus ir įstatymus Jehova paskelbė izraelitams per Mozę ant Sinajaus kalno.+

Išnašos

Pažod. „bijosite mano šventovės“.
Pažod. „tiesūs“.
Pažod. „atsigręšiu veidu į jus“.
Pažod. „sulaužysiu jūsų duonos lazdą“. Matyt, kalbama apie lazdą, ant kurios suverdavo duonos riestes.
Hebr. žodis, čia išverstas „bjaurūs stabai“, galėjo būti giminingas žodžiui, reiškiančiam „mėšlas“.
Arba „manęs nenuramins“.
Pažod. „neapipjaustyta“.