Pakartoto Įstatymo 10:1–22

  • Nutašomos dvi naujos plokštės (1–11)

  • Ko Jehova iš tautos tikisi (12–22)

    • Tauta turi mylėti Jehovą ir jo bijoti (12)

10  Tada Jehova man tarė: ‘Nutašyk iš akmens dvi plokštes, tokias kaip pirmosios,+ ir padirbk iš medžio skrynią. Tada užkopk pas mane ant kalno.  Tose plokštėse įrašysiu tuos pačius žodžius kaip ir pirmosiose, kurias sudaužei. Įdėsi plokštes į skrynią.’  Taigi iš akacijos medžio padariau skrynią, nutašiau dvi akmens plokštes, panašias į pirmąsias, ir jomis nešinas užlipau ant kalno.+  Jehova, kaip ir anąkart, plokštėse įrašė Dešimt įsakymų*+ – žodžius, kuriuos pasakė ant kalno iš ugnies+ aną dieną, kai buvo susirinkusi visa tauta.+ Jehova padavė jas man.  Nusileidau nuo kalno+ ir įdėjau plokštes į skrynią, kurią buvau padaręs. Ten jos ir laikomos, kaip liepė Jehova.  Iš Beeroto Bene Jaakano izraelitai iškeliavo į Moserą. Ten mirė ir buvo palaidotas Aaronas.+ Jo vietoje kunigu stojo tarnauti jo sūnus Eleazaras.+  Paskui jie patraukė į Gudgodą, iš Gudgodos – į Jotbatą,+ vandeningų upelių kraštą.  Tuomet Jehova atskyrė Levio giminę,+ kad neštų Jehovos Sandoros Skrynią,+ tarnautų Jehovos akivaizdoje ir jo vardu laimintų.+ Taip levitai daro iki šiol.  Todėl Levis, kitaip nei jo broliai, dalies negavo, paveldo jis neturi. Jo paveldas – Jehova, kaip Dievas Jehova jam buvo sakęs.+ 10  Ant kalno, kaip ir anąkart, išbuvau 40 dienų ir 40 naktų.+ Jehova vėl mane išklausė+ – Jehova nusprendė jūsų nesunaikinti. 11  Paskui Jehova man tarė: ‘Eik ir stok tautos priekyje. Tegul visi ruošiasi keliauti užimti krašto, kurį esu prisiekęs atiduoti jų protėviams.’+ 12  Taigi, Izraeli, ar daug Jehova, tavo Dievas, iš tavęs tikisi?+ Tik kad bijotum savo Dievo Jehovos,+ eitum jo keliais+ ir jį mylėtum, kad tarnautum Dievui Jehovai visa širdimi ir visa siela+ 13  ir kad laikytumeisi Jehovos įsakų ir įstatų, kuriuos šiandien tau skelbiu tavo labui.+ 14  Štai Dievui Jehovai priklauso dangus, net dangaus aukštybės*, žemė ir visa, kas joje.+ 15  Bet tik su tavo protėviais Jehova susisaistė, jiems savo meilę parodė ir tik jus, jų palikuonius, išsirinko iš visų tautų,+ kaip pats šiandien matai. 16  Tad apvalykite* savo širdis+ ir nebebūkite kietasprandžiai,+ 17  nes Dievas Jehova yra dievų Dievas+ ir viešpačių Viešpats – didis, galingas, pagarbią baimę keliantis Dievas. Jis nė su vienu nesielgia šališkai+ ir neima kyšio. 18  Jis gina našlaičio ir našlės teises,+ myli svetimšalį+ ir duoda jam maisto ir drabužių. 19  Jūs irgi mylėkite svetimšalį, juk patys buvote svetimšaliai Egipto žemėje.+ 20  Bijok Jehovos, savo Dievo, jam tarnauk,+ prie jo glauskis ir tik jo vardu prisiek. 21  Jį vienintelį šlovink.+ Jis yra tavo Dievas, kuris dėl tavęs padarė didžių, stulbinamų darbų, ir tu savo akimis juos matei.+ 22  Į Egiptą atsikėlė 70 tavo protėvių,+ bet Dievas Jehova jus taip pagausino, kad dabar jūsų – kaip žvaigždžių danguje.+

Išnašos

Pažod. „Dešimt žodžių“. Jie dar vadinami Dekalogu.
Arba „dangų dangūs“.
Arba „apipjaustykite“.