Pakartoto Įstatymo 24:1–22

  • Santuoka ir skyrybos (1–5)

  • Pagarba žmogaus gyvybei (6–9)

  • Rūpinimasis vargšais (10–18)

  • Nurodymai dėl derliaus likučių (19–22)

24  Jei vyras veda, bet sužinojęs apie kokią nors žmonos nedorybę imtų piktintis, jis parašys skyrybų raštą+ ir jį įteikęs lieps moteriai išeiti iš jo namų.+  Palikusi jo namus, ji gali tekėti už kito.+  Jei ir antrasis vyras imtų jos nekęsti*, parašytų skyrybų raštą ir įteikęs jai lieptų išeiti iš namų arba jeigu jis mirtų,  pirmasis su ja išsiskyręs sutuoktinis jos vesti nebegalės, nes ji jau yra susiteršusi. Tai būtų bjauru Jehovos akyse. Nedaryk tokios nuodėmės krašte, kurį tavo Dievas Jehova duoda tau paveldėti.  Jei vyras yra neseniai vedęs, jis bus atleistas nuo karo prievolės ir kitų pareigų. Vienus metus jis gyvens namuose ir džiugins savo žmoną.+  Niekas neims užstatu girnų ar viršutinės girnapusės,+ nes tai tolygu užstatu paimti žmogaus gyvastį*.  Jei paaiškėja, kad kas nors pagrobė savo brolį izraelitą, kad pasielgė su juo negailestingai ir jį pardavė,+ pagrobėjas turi būti nubaustas mirtimi.+ Pašalinsite nedorybę iš savo tarpo.+  Kai kas nors suserga raupsais*, turite rūpestingai daryti, ką lieps kunigais tarnaujantys levitai.+ Žiūrėkite, kad vykdytumėte visa, ką jiems esu įsakęs.  Nepamirškite, kaip jums keliaujant iš Egipto Jehova pasielgė su Mirjama.+ 10  Jei ką nors skolini savo artimui,+ užstato į jo namus pasiimti neisi. 11  Palauksi lauke, skolininkas tą užstatą atneš. 12  O jei žmogus neturtingas, turėsi dar prieš atguldamas užstatą grąžinti+ – 13  atiduosi jį iki saulėlydžio, ir tavo artimas galės miegoti susisupęs į savo drabužį.+ Tada jis tave laimins ir savo Dievo Jehovos akyse tu būsi teisus. 14  Neapgaudinėk beturčio samdinio, ar jis būtų tavo brolis ar svetimšalis, gyvenantis kuriame nors iš tavo krašto miestų.+ 15  Tą pačią dieną, dar prieš saulėlydį, atiduok jam algą,+ nes jis neturtingas ir nuo algos priklauso jo gyvastis. Antraip jis šauksis Jehovos dėl tavo elgesio ir tu būsi užsitraukęs kaltę.+ 16  Tėvai nebus baudžiami mirtimi už savo vaikų kaltes, o vaikai – už tėvų kaltes.+ Žmogų mirtimi galima bausti tik už jo paties nuodėmę.+ 17  Nepažeisi svetimšalio ir našlaičio teisių,+ neimsi iš našlės užstatu jos drabužio.+ 18  Nepamiršk, kad buvai vergas Egipte, ir Jehova, tavo Dievas, tave iš ten išpirko.+ Todėl tau ir prisakau taip elgtis. 19  Jei nuimdamas savo laukų derlių pamirši javų pėdą, negrįžk jo pasiimti. Palik jį svetimšaliui, našlaičiui ir našlei,+ kad tavo Dievas Jehova laimintų visus tavo darbus.+ 20  Kai nukrėsi savo alyvmedį, antrąkart jo šakų krėsti nebeisi. Kas liko, bus svetimšaliui, našlaičiui ir našlei.+ 21  Kai savo vynuogyne nuskinsi vynuoges, nebeisi surinkti likučių. Telieka jie svetimšaliui, našlaičiui ir našlei. 22  Nepamiršk, kad buvai vergas Egipte. Todėl tau ir prisakau taip elgtis.

Išnašos

Arba „ją atstumtų“.
Arba „pragyvenimą“.
Hebr. kalbos žodis, verčiamas „raupsai“, yra plačios reikšmės. Juo buvo vadinamos įvairios užkrečiamosios odos ligos, taip pat užkratas, aptinkamas drabužiuose ar būsto sienose.