Rūtos 3:1–18
3 Noomė, Rūtos anyta, vieną dieną jai tarė: „Mano dukra, ar neturėčiau pasirūpinti tavo gerove ir paieškoti tau namų*?+
2 Argi Boazas, šalia kurio tarnaičių darbavaisi, nėra mūsų giminaitis?+ Šį vakarą jis vėtys ant grendymo miežius.
3 Tad nusimaudyk, išsitepk kvapiuoju aliejumi, apsirenk geriausiu* drabužiu ir nueik prie grendymo. Tik nesirodyk tam vyrui tol, kol nebaigs valgyti ir gerti.
4 Kai jis įsitaisys miegoti, įsidėmėk, kur atsigulė. Paskui priėjusi nuklok jam kojas ir atsigulk. Jis pasakys tau, ką daryti.“
5 Rūta į tai atsakė: „Padarysiu visa, kaip sakai.“
6 Ji nuėjo prie grendymo ir visa padarė taip, kaip anyta buvo pamokiusi.
7 Boazas pavalgė, atsigėrė. Paskui, širdyje gerai nusiteikęs, nuėjo už miežių krūvos miegoti. Po kurio laiko Rūta tyliai priėjusi nuklojo jam kojas ir atsigulė.
8 Vidurnaktį vyrą ėmė krėsti drebulys. Jis pasikėlė, pasilenkė į priekį ir žiūri – moteris atsigulusi prie kojų!
9 „Kas tu tokia?“ – paklausė. „Aš tavo tarnaitė Rūta, – atsakė ji. – Pridenk tarnaitę savo drabužiu*, juk esi artimas giminaitis*.“+
10 Boazas tarė: „Telaimina tave Jehova, mano dukra. Šįkart ištikimą meilę tu parodei dar akivaizdžiau negu pirma,+ nes nėjai paskui jaunus vyrus – nei vargšus, nei turtingus.
11 Dabar, mano dukra, nesibaimink. Padarysiu dėl tavęs visa, ko prašei,+ nes mieste visi žino,* kad esi dora moteris.
12 Tiesa, aš esu artimas giminaitis,+ bet yra dar kitas,* artimesnis už mane.+
13 Pasilik šiąnakt čia. Jei rytą jis sutiks įvykdyti tau giminaičio priedermę*, tebūnie, teįvykdo.+ O jeigu priedermės įvykdyti nenorės, tada – kaip gyvas Jehova – įvykdysiu aš. Pagulėk čia iki ryto.“
14 Taigi ji prigulė prie jo kojų ir pasiliko iki ryto. Atsikėlė dar neprašvitus, kai žmogus žmogaus dar neatpažįsta. Tada Boazas pasakė: „Tegul niekas nesužino, kad moteris buvo atėjusi ant grendymo.“
15 Ir pridūrė: „Laikyk skraistę, kuria esi apsisiautusi.“ Ji laikė skraistę, o Boazas atseikėjo jai šešis saikus* miežių ir padėjo nešulį užsikelti. Paskui Boazas sugrįžo į miestą.
16 Rūtai parėjus, anyta paklausė: „Kaip tau sekėsi,* mano dukra?“ Rūta papasakojo, kaip tas vyras su ja elgėsi,
17 ir pridūrė: „Va, jis atseikėjo man šešis saikus miežių ir pasakė: ‘Negrįžk pas anytą tuščiomis.’“
18 Noomė tarė: „Palūkėk čia, mano dukra, kol sužinosi, kaip reikalas išsisprendė, nes tas vyras nenurims, kol šiandien pat visko nesutvarkys.“
Išnašos
^ Pažod. „poilsio vietos“.
^ Arba „viršutiniu“.
^ Arba „drabužio skvernu“.
^ Arba „esi atpirkėjas“. Žr. žodynėlyje „giminaičio priedermė“.
^ Pažod. „nes visi mano tautos vartai žino“.
^ Arba „aš esu atpirkėjas, bet yra dar kitas atpirkėjas“.
^ Arba „sutiks tave atpirkti“.
^ Tikriausiai 6 sejas, t. y. maždaug 44 L. Žr. priedą B14.
^ Pažod. „Kas tu esi“.
