Skaičių 22:1–41
22 Izraelitai keliavo toliau ir įsirengė stovyklą Moabo plynėse ties Jerichu, Užjordanėje.+
2 Ciporo sūnus Balakas+ išgirdo, ką jie padarė amoritams.
3 Matydami, kokia gausi ši tauta, moabitai labai išsigando, izraelitai jiems tiesiog kėlė siaubą.+
4 Taigi moabitai kreipėsi į Midjano seniūnus:+ „Šita tauta suės viską aplink, kaip kad jautis nuėda lauko žolę.“
Ciporo sūnus Balakas anuomet buvo Moabo karalius.
5 Jis siuntė pasiuntinius pas Beoro sūnų Bileamą, gyvenantį Petore,+ prie Upės*, savo gimtajame krašte, kad perduotų jam prašymą: „Antai iš Egipto atkeliavo tokia tauta. Jie užtvindė visą žemę+ ir įsikūrė mano pašonėje.
6 Prašyčiau padaryti man paslaugą. Ateik ir prakeik šią tautą,+ nes ji galingesnė už mane. Gal tada man pavyks juos nugalėti ir išvaryti iš krašto. Aš girdėjau, kad tas, kurį tu palaimini, susilaukia palaimos, o kurį prakeiki – prakeikimo.“
7 Taigi Moabo ir Midjano seniūnai, paėmę atlygį Bileamui+ už žyniavimą, nuvyko pas jį ir perdavė Balako žodžius.
8 „Pasilikite nakvoti čia, – tarė Bileamas, – ir aš perduosiu jums Jehovos atsakymą.“ Taigi Moabo didžiūnai pasiliko pas Bileamą.
9 Dievas apsireiškė Bileamui+ ir paklausė: „Kokie čia vyrai apsistojo pas tave?“
10 Bileamas Dievui atsakė: „Ciporo sūnus Balakas, Moabo karalius, siuntė pas mane pasiuntinius pranešti:
11 ‘Antai tauta, atkeliaujanti iš Egipto, baigia užtvindyti visą žemę. Padaryk man paslaugą ir ateik jos prakeikti.+ Gal tada aš pajėgsiu prieš juos kovoti ir juos išvaryti.’“
12 Bet Dievas tarė: „Neik su jais, neprakeik tos tautos, nes ji palaiminta.“+
13 Rytą atsikėlęs Bileamas pasakė Balako didžiūnams: „Keliaukite atgal į savo kraštą, nes Jehova neleido man eiti su jumis.“
14 Moabo didžiūnai išvyko ir grįžę Balakui pranešė: „Bileamas atsisakė su mumis eiti.“
15 Tada Balakas siuntė kitus didžiūnus – dar daugiau jų ir dar kilmingesnius negu pirmieji.
16 Atvykę pas Bileamą jie tarė: „Štai ką sako Ciporo sūnus Balakas: ‘Neatsisakyk ateiti pas mane.
17 Didžiai tave pagerbsiu, padarysiu, ką tik panorėsi. Malonėk ateiti ir prakeikti šitą tautą.’“
18 Tačiau Bileamas Balako tarnams atsakė: „Net jei Balakas pasiūlytų man savo paties namus, pilnus sidabro ir aukso, negalėčiau padaryti nieko, kas prieštarauja mano Dievo Jehovos įsakymui, – nei menkniekio, nei didelio dalyko.+
19 Bet apsistokite pas mane nakčiai. Pažiūrėsiu, ar Jehova man dar ką nors pasakys.“+
20 Naktį Dievas apsireiškė Bileamui ir tarė: „Kad jau tie vyrai atėjo ir tave kviečia, kelkis ir keliauk su jais. Tačiau turėsi kalbėti vien tai, ką tau liepsiu.“+
21 Rytą Bileamas atsikėlė, pasibalnojo asilę ir drauge su Moabo didžiūnais leidosi į kelią.+
22 Dievas, matydamas Bileamą keliaujant, užsidegė pykčiu. Jehovos angelas pastojo jam kelią. Bileamas jojo ant savo asilės, su juo buvo du tarnai.
23 Išvydusi ant kelio Jehovos angelą su nuogu kalaviju rankoje, asilė pasuko iš kelio į laukus. Bileamas ėmė ją mušti, kad grįžtų į kelią.
24 Paskui Jehovos angelas stojo skersai siauro tako tarp dviejų akmeninių sienų, juosiančių vynuogynus.
25 Pamačiusi Jehovos angelą, asilė prisišliejo prie sienos ir prispaudė Bileamui koją. Tas vėl ėmė ją mušti.
26 Jehovos angelas paėjo į priekį ir vėl atsistojo siauroje vietoje, kad nebuvo įmanoma praeiti nei iš dešinės, nei iš kairės.
27 Pamačiusi Jehovos angelą, asilė sukniubo po Bileamu. Bileamas persiutęs puolė mušti ją lazda.
28 Tada Jehova atvėrė asilės nasrus+ ir ši Bileamui tarė: „Ką aš tau padariau? Kodėl muši mane jau trečią kartą?“+
29 Bileamas atrėžė: „Todėl, kad tyčiojiesi iš manęs! Jei turėčiau kalaviją, nudobčiau tave!“
30 Asilė Bileamo paklausė: „Argi aš nesu tavo asilė, ant kurios visą gyvenimą, iki pat šiol jodinėji? Argi esu kada nors anksčiau tau taip padariusi?“ – „Ne“, – atsakė tas.
31 Tada Jehova atvėrė Bileamui akis+ ir šis išvydo ant kelio Jehovos angelą su nuogu kalaviju rankoje. Bileamas parpuolė ant kelių ir nusilenkė iki pat žemės.
32 Jehovos angelas Bileamo paklausė: „Kodėl jau tris kartus mušei savo asilę? Tai aš išėjau tau pasipriešinti, nes nepaisai mano valios.+
33 Asilė mane matė ir visus tris kartus mėgino apeiti.+ Jeigu ji nebūtų sukusi nuo manęs į šalį, būčiau tave nugalabijęs. Tik asilė būtų likusi gyva.“
34 Bileamas Jehovos angelui atsakė: „Nusidėjau. Nežinojau, kad tu pastojai man kelią. Jei nenori, kad ten vykčiau, grįšiu namo.“
35 Jehovos angelas jam paliepė: „Keliauk su tais žmonėmis, tačiau turėsi kalbėti tai, ką liepsiu.“ Taigi Bileamas su Balako didžiūnais keliavo toliau.
36 Išgirdęs, kad atvyko Bileamas, Balakas išskubėjo jo pasitikti prie vieno moabitų miesto, įsikūrusio palei Arnono krantus, šalies paribyje.
37 Balakas tarė Bileamui: „Kodėl nenorėjai eiti, kai siunčiau pas tave pasiuntinius? Negi manai, kad neturiu kuo tave pagerbti?“+
38 Bileamas atsakė Balakui: „Aš atvykau pas tave, bet kas iš to, jei man nebus leista kalbėti? Galiu sakyti tik tai, ką Dievas įdeda man į lūpas.“+
39 Bileamas patraukė drauge su Balaku ir jiedu atkeliavo į Kirjat Hucotus.
40 Tada Balakas paaukojo galvijų, avių ir davė mėsos Bileamui ir su juo esantiems didžiūnams.
41 Rytą Balakas pasikvietė Bileamą ir užsivedė jį į Bamot Baalą, nuo kurio buvo matyti visa tauta.+
Išnašos
^ Tikriausiai turimas omenyje Eufratas.
