Teisėjų 20:1–48

  • Karas prieš benjaminus (1–48)

20  Tada izraelitai – nuo Dano+ iki Beer Šebos ir iš Gileado žemės+ – visi kaip vienas susirinko Jehovos akivaizdon prie Micpos.+  Ten, Dievo tautos sueigoje, savo vietas užėmė tautos vadai ir visos Izraelio giminės. Kalavijais ginkluotų karių buvo 400 000.+  Benjaminai išgirdo, kad izraelitai susirinko prie Micpos. Izraelitai klausė: „Kaip toks pasibaisėtinas dalykas nutiko?“+  Tasai levitas,+ nužudytosios moters vyras, atsakė: „Su savo žmona užsukau į Gibėją+ Benjamino žemėje ieškodamas nakvynės.  Nakčia atėję Gibėjos gyventojai* apsupo namus, kuriuose buvau, ir norėjo mane nužudyti. Mano žmoną jie prievartavo, ir ji numirė.+  Tada paėmęs supjausčiau žmonos kūną į dalis ir jas pasiunčiau Izraelio giminėms,+ nes jie Izraelyje pasielgė nedorai, begėdiškai.  Dabar, Izraelio vyrai, kalbėkite, patarkite, ką daryti.“+  Tada žmonės visi kaip vienas pareiškė: „Niekas iš mūsų neis į savo palapinę, negrįš į namus.  Su Gibėja štai ką padarysime: mesime burtą ir ją pulsime.+ 10  Iš visų Izraelio giminių išrinksime po 10 žmonių iš 100, po 100 žmonių iš 1000 ir po 1000 žmonių iš 10 000. Jie parūpins kariams maisto, kad tie galėtų žygiuoti į Benjamino žemę ir atmokėti Gibėjai už padarytą begėdystę.“ 11  Taigi Izraelio vyrai visi kaip vienas susibūrė to miesto pulti. 12  Izraelio giminės siuntė vyrų pas savo gentainius benjaminus perduoti tokį žodį: „Kaip pas jus galėjo nutikti toks baisus dalykas? 13  Išduokite mums tuos piktadarius Gibėjos vyrus,+ mes juos nubausime mirtimi, kad pašalintume blogį iš Izraelio.“+ Bet benjaminai klausyti savo brolių izraelitų atsisakė. 14  Ir benjaminai suėjo iš visų miestų į Gibėją kovoti su izraelitais. 15  Tą dieną benjaminai iš savo miestų surinko 26 000 kalavijais ginkluotų vyrų, neskaičiuojant 700 rinktinių Gibėjos karių. 16  Tie 700 rinktinių jų kariuomenės vyrų buvo kairiarankiai. Kiekvienas jų galėjo sviesti akmenį ir pataikyti tiksliai, nė per plauką pro šalį. 17  Kitos Izraelio giminės sutelkė 400 000 kalavijais ginkluotų įgudusių karių.+ 18  Izraelio žmonės nužygiavo į Betelį pasiteirauti Dievo.+ „Kas iš mūsų pirmas pradės kovą su benjaminais?“ – klausė jie. Jehova atsakė: „Pirmas eis Judas.“ 19  Ryto metą izraelitai išsiruošė žygin. Prie Gibėjos jie pasistatė stovyklą. 20  Izraelitai prie Gibėjos išėjo kovoti su benjaminais išsirikiavę kovos gretomis. 21  Tačiau benjaminai išėjo iš miesto jiems priešais ir tądien išguldė 22 000 Izraelio vyrų. 22  Izraelio kariai drąsos neprarado – jie vėl išsirikiavo kautynėms toje pačioje vietoje kaip pirmą dieną. 23  (Grįžę atgal į Betelį izraelitai verkė Jehovos akivaizdoje iki pat vakaro ir Jehovos klausė: „Ar turime vėl eiti mūšin prieš savo brolius benjaminus?“+ Jehova atsakė: „Eikite prieš juos.“) 24  Taigi antrą dieną izraelitai vėl atžygiavo kovoti prieš benjaminus. 25  Tačiau benjaminai ir antrą dieną išėjo iš Gibėjos jų pasitikti. Tądien jie paklojo dar 18 000 kalavijais ginkluotų izraelitų.+ 26  Izraelitai sugrįžo į Betelį. Sėdėdami jie verkė+ ir pasninkavo+ Jehovos akivaizdoje iki vakaro. Taip pat jie aukojo Jehovai deginamąsias+ ir bendrystės aukas.+ 27  Paskui izraelitai teiravosi Jehovos, ką jiems daryti,+ nes tuo metu ten buvo Dievo Sandoros Skrynia. 28  (Prie jos tomis dienomis tarnybą ėjo* Aarono sūnaus Eleazaro sūnus Finehasas.+) Jie klausė: „Ar mums eiti darsyk į kovą su savo broliais benjaminais ar ne?“+ Jehova atsakė: „Eikite, nes rytoj juos atiduosiu jums į rankas.“ 29  Ir Izraelis aplink visą Gibėją išdėstė pasalą.+ 30  Trečią dieną izraelitai vėl išžygiavo prieš Gibėją mūšin su benjaminais, išsirikiavę, kaip ir anksčiau, kovos gretomis.+ 31  Išėję kovoti su Izraelio kariuomene, benjaminai buvo nuvilioti nuo miesto.+ Kaip pirmą ir antrą kartą, jie pradėjo puolimą. Vieškeliuose (vienas veda į Betelį, kitas – į Gibėją) jie ėmė žudyti izraelitus ir nukovė atvirame lauke apie 30 Izraelio vyrų.+ 32  Benjaminai sakė: „Jie pralaimės kaip ir pirma.“+ O izraelitai buvo taręsi: „Mes atsitrauksime ir nuviliosime juos nuo miesto į vieškelius.“ 33  Taigi, pakilę iš savo vietų, Izraelio vyrai išsirikiavo kautynėms prie Baal Tamaros, tuo tarpu prie Gibėjos esanti pasala pradėjo puolimą. 34  Prieš Gibėją kovojo 10 000 rinktinių Izraelio karių ir mūšis buvo smarkus. Benjaminai nenuvokė, kad jų galas arti. 35  Jehova Izraelio akivaizdoje Benjaminą nugalėjo.+ Tą dieną izraelitai nukovė 25 100 kalavijais ginkluotų Benjamino vyrų.+ 36  Benjaminai manė, kad nugalės Izraelio vyrus, mat tie traukėsi.+ Bet izraelitai traukėsi dėl to, kad pasitikėjo pasala, išdėstyta prie Gibėjos.+ 37  Pasalos vyrai veikė greitai. Jie puolė Gibėją ir, pasklidę po miestą, kalaviju išžudė visus jo gyventojus. 38  Izraelitai buvo sutarę, kad pasala uždegs mieste ugnį ir kylantys dūmai bus ženklas pulti. 39  Kai izraelitai ėmė trauktis, benjaminai puolė ir užmušė apie 30 Izraelio vyrų.+ Jie manė: „Jie tikrai pralaimės kaip ir pirma.“+ 40  Bet iš miesto ėmė kilti dūmų stulpas ir tai izraelitams buvo ženklas. Benjamino vyrai atsigręžė ir išvydo, kad visas miestas dūmais kyla į dangų. 41  Tada Izraelio vyrai apsisuko ir puolė benjaminus. Pamatę, kad gresia pražūtis, tie persigando 42  ir ėmė trauktis dykumos link. Izraelitai bėgo jiems įkandin. Vyrai, kurie buvo mieste, irgi leidosi vytis benjaminų ir juos žudė. 43  Benjaminus jie apsupo ir įnirtingai persekiojo, triuškindami iki pat Gibėjos rytinių prieigų. 44  Taip krito 18 000 Benjamino vyrų, narsių kovotojų.+ 45  Likę benjaminai bėgo į dykumą Rimono uolos+ link. 5000 iš jų izraelitai nužudė* vieškeliuose. Jie vijosi benjaminus iki Gidomo ir pakeliui paklojo dar 2000. 46  Taigi iš viso tą dieną krito 25 000 benjaminų, kalavijais ginkluotų vyrų,+ narsių karių. 47  Bet 600 pabėgo į dykumą prie Rimono uolos ir ant tos uolos gyveno keturis mėnesius. 48  Izraelio vyrai puolė visus benjaminų miestus ir kalaviju išgalabijo žmones ir gyvulius – visa, kas buvo gyva. Visus tuos miestus jie sudegino.

Išnašos

Arba galbūt „žemvaldžiai“.
Pažod. „stovėjo“.
Pažod. „nuskynė“.