Luko 13:1–35
13 Tuo pat metu kai kurie iš ten buvusių papasakojo Jėzui apie galilėjiečius, kurių kraują Pilotas sumaišė su jų aukų* krauju.
2 Jėzus jiems atsakė: „Ar manote, kad jeigu tiems galilėjiečiams taip atsitiko, jie buvo didesni nusidėjėliai už visus kitus galilėjiečius?
3 Anaiptol, sakau jums. Bet jeigu neatgailausite, jūs irgi visi pražūsite.+
4 Arba anie aštuoniolika, kuriuos prie Siloamo užgriuvo bokštas, – gal manote, kad jie buvo didesni nusidėjėliai už visus kitus Jeruzalės gyventojus?
5 Anaiptol, sakau jums. Bet jeigu neatgailausite, jūs visi, kaip ir jie, pražūsite.“
6 Tada Jėzus papasakojo tokį palyginimą: „Vienas žmogus turėjo savo vynuogyne pasodinęs figmedį. Jis atėjo pasiieškoti ant jo vaisių, bet nerado.+
7 Taigi tarė vynuogininkui: ‘Štai jau treti metai, kai ateinu ieškoti vaisių ant šio figmedžio, bet vis nerandu. Nukirsk jį! Kam dar žemę užima?’
8 Tas atsakė: ‘Šeimininke, dar palik jį šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu mėšlu.
9 Jeigu tuomet duos vaisių – gerai, o jeigu ne – jį iškirsdinsi.’“+
10 Per šabą Jėzus mokė sinagogoje.
11 Tenai buvo viena moteris, kurią jau aštuoniolika metų vargino demonas. Ji buvo visa sulinkusi ir negalėjo atsitiesti.
12 Ją pamatęs Jėzus tarė: „Moterie, tu išvaduota iš savo negalės.“+
13 Jis uždėjo ant moters rankas, ir ji iškart atsitiesė ir ėmė šlovinti Dievą.
14 O sinagogos vadovas pasipiktino, kad Jėzus gydo per šabą, ir pasakė žmonėms: „Darbui dirbti yra šešios dienos.+ Tad per jas ir ateikite gydytis, o ne šabo dieną.“+
15 Tačiau Viešpats jam atsakė: „Veidmainiai,+ argi jūs per šabą neatrišate nuo ėdžių savo jaučio ar asilo ir nevedate pagirdyti?+
16 Tad argi nederėjo šios Abraomo dukters, kurią Šėtonas jau aštuoniolika metų laikė supančiojęs, šabo dieną iš tų pančių išvaduoti?“
17 Jam tai pasakius jo priešininkai susigėdo, o minia džiaugėsi visais šlovingais jo darbais.+
18 Tad Jėzus prabilo: „Į ką panaši Dievo Karalystė? Su kuo galėčiau ją palyginti?
19 Su ja yra kaip su garstyčios grūdeliu, kurį žmogus paėmęs pasėjo savo sode. Jis išaugo, tapo medžiu ir dangaus paukščiai rado prieglobstį jo šakose.“+
20 Jis dar sakė: „Su kuo man palyginti Dievo Karalystę?
21 Su ja yra kaip su raugu, kurį moteris paėmusi įmaišė trijuose dideliuose saikuose* miltų, ir visa tešla įrūgo.“+
22 Jėzus keliavo į Jeruzalę per miestus ir kaimus ir keliaudamas mokė.
23 Vienas žmogus jo paklausė: „Viešpatie, ar tiesa, kad mažai žmonių bus išgelbėta?“ Jėzus jiems tarė:
24 „Iš visų jėgų stenkitės įeiti pro siaurąsias duris.+ Sakau jums: daugelis mėgins įeiti, bet neįstengs.
25 Kai šeimininkas užsklęs duris, jūs stovėsite lauke ir belsite į jas prašydami: ‘Viešpatie, atidaryk mums!’+ Bet jis atsilieps: ‘Aš nežinau, iš kur jūs.’
26 Tada jūs sakysite: ‘Mes su tavimi valgėme ir gėrėme, tu mokei mūsų didžiosiose gatvėse.’+
27 Bet jis tars: ‘Aš nežinau, iš kur jūs. Eikite šalin nuo manęs, piktadariai!’
28 Kai pamatysite, kad Abraomas, Izaokas, Jokūbas ir visi pranašai yra Dievo Karalystėje, jūs verksite ir griešite dantimis, nes būsite išmesti laukan.+
29 Žmonės iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų susirinks prie stalo Dievo Karalystėje.
30 Tai štai: yra paskutinių, kurie bus pirmi, ir pirmų, kurie bus paskutiniai.“+
31 Tą pačią valandą atėjo keli fariziejai ir pasakė jam: „Eik, keliauk iš šitos vietos, nes Erodas nori tave nužudyti.“
32 Jėzus jiems tarė: „Eikite ir pasakykite tam lapei: ‘Štai šiandien ir rytoj aš varau demonus, gydau, o poryt* būsiu baigęs savo darbą.’
33 Šiaip ar taip, keliausiu ir šiandien, ir rytoj, ir dar kitą dieną, nes nedera pranašui žūti ne Jeruzalėje.+
34 Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmėtai akmenimis visus, kas pas tave siunčiami.+ Kiek kartų aš norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais! Bet tu to nenorėjai.+
35 Štai jūsų Namai apleidžiami ir paliekami jums.+ Sakau jums: manęs nebematysite, kol netarsite: ‘Palaimintas tas, kuris ateina Jehovos vardu!’“+
Išnašos
^ T. y. gyvulių aukų.
^ Pažod. „sejose“. Seja buvo lygi 7,33 L. Žr. priedą B14.
^ Pažod. „trečią dieną“.
