Žmonijos vargai greitai baigsis!

 Tikriausiai kartais pagalvojate: „Kodėl ilgus tūkstantmečius žmonija tiek kenčia — dėl karų, skurdo, stichinių nelaimių, nusikalstamumo, neteisybės, ligų, artimųjų netekties?“ Kaip niekad daug negandų atnešė praėjęs šimtmetis. Ar galime tikėtis, jog kada nors gyvenimas bus kitoks?

Taip, nes greitai visos nelaimės liausis! Dievo Žodis, Biblija, tvirtina: „Dar valandėlė, ir nedorėlio nebebus... O romieji paveldės žemę ir gėrėsis gausia gerove.“ Ar ilgai ja gėrėsis? „Teisieji paveldės kraštą ir jame gyvens amžinai.“ (Psalmyno 37:10, 11, 29)

Kai Dievas įvykdys nuosprendį neteisiesiems ir nugalės visą blogį, žemėje bus sukurtas rojus. Ištisą amžinybę, tai yra be pabaigos, žmonės džiaugsis puikiausia sveikata ir laime. Dievo Žodyje pranašaujama: „[Dievas] nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo.“ (Apreiškimo 21:4)

Tame naujajame pasaulyje net bus prikelti mirusieji ir džiaugsis gerove: „Bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas iš numirusių.“ (Apaštalų darbų 24:15) Ne veltui Jėzus Kristus pažadėjo  atgailaujančiam, juo įtikėjusiam nusidėjėliui: „Su manimi būsi rojuje.“ (Luko 23:43)

Kaip prasidėjo visos negandos?

Jeigu Dievas buvo numatęs tokią nuostabią ateitį, kodėl neužkirto kelio negandoms ir leidžia joms varginti žmoniją taip ilgai?

Kai Dievas sukūrė Adomą ir Ievą, jų kūnas bei protas buvo tobuli. Jis apgyvendino porą puikiame sode ir paskyrė malonų darbą. Biblijoje rašoma: „Dievas apžvelgė visa, ką buvo padaręs, ir iš tikrųjų matė, kad buvo labai gera.“ (Pradžios 1:31) Paklusdami Dievui aniedu būtų susilaukę tobulų vaikų ir visa žemė būtų tapusi rojumi, kupinu amžinos taikos ir laimės.

Adomas ir Ieva gavo iš Dievo dar vieną nuostabią dovaną — laisvą valią. Jie nebuvo tarsi kokie neprotaujantys robotai. Tačiau jų būsima laimė priklausė nuo to, ar tinkamai naudosis ta laisve — noriai paklus Dievo įstatymams. Juk jis sako: „Aš, Viešpats, tavo Dievas, mokau tave, kas tau naudinga, ir vedu tave keliu, kuriuo tau dera eiti.“ (Izaijo 48:17) Piktnaudžiauti suteikta laisve būtų pražūtinga, nes žmogus nesukurtas sėkmingai tvarkytis be Dievo pagalbos. Biblijoje rašoma: „Ne nuo žmogaus pasirinkimo priklauso jo kelias ir... ne nuo asmens priklauso galia eiti ir nustatyti kryptį savo žingsniams.“ (Jeremijo 10:23, A. Jurėno vertimas, 2000)

 Deja, mūsų pirmieji tėvai pamanė, jog ir be Dievo sugebės puikiai gyventi. Tačiau nuo tada, kai atstūmė vadovaujančią Dievo ranką, daugiau nebebuvo jo palaikomi ir taip prarado tobulybę. Jėgos silpo — galop abudu paseno ir mirė. Visi jų palikuonys irgi paveldėjo netobulumą bei mirtį. (Romiečiams 5:12)

Kas turi teisę visa valdyti?

Kodėl Dievas tuoj pat nesunaikino Adomo ir Ievos — juk galėjo sukurti naują porą? Todėl, kad buvo užginčyta jo teisė visa valdyti. Kilo klausimai: kam priklauso valdyti ir kieno valdymas teisingas? Reikėjo išsiaiškinti, ar tikrai žmonės visiškai apsieitų be Dievo vadovavimo? Tad davęs pakankamai laiko, Dievas leido kartą ir visiems laikams įsitikinti, kas iš tikrųjų laiduoja gerovę — jo ar žmogaus valdžia. Per šimtmečius ko tik neišbandyta: įvairiausios politinės, socialinės, ekonominės, religinės struktūros.

Ir kas gi pasiekta? Tūkstantmečių istorija liudija, kad negandų ne mažėja, o vis daugėja. Ypač skaudžiai jomis nužymėtas praėjęs XX amžius. Daugiau nei 100 milijonų žuvo karuose; vien genocido aukų per Antrąjį pasaulinį karą buvo milijonai. Visuomenę vargina nusikalstamumas, siautėjantis smurtas. Epideminiu mastu plinta narkomanija, lytiškai perduodamos ligos. Kasmet dešimtis milijonų gyvybių  nusineša badas bei ligos. Visur paminamos šeimos vertybės, smunka moralė. Jokia valdžia nepajėgi išspręsti šių didelių problemų, juolab nugalėti senatvę, ligas, mirtį.

Padėtis kaip tik tokia, kokia buvo išpranašauta Biblijoje. Dievo Žodyje mūsų laikai pavadinti šios sistemos „paskutinėmis dienomis“, kai „sunku gyventi“. Biblijoje net sakoma, jog ‘pikti žmonės, suvedžiotojai eina dar blogyn’. (2 Timotiejui 3:1-5, 13)

Vargai greitai baigsis

Iš visko matyti, kad apgailėtinas žmogaus bandymas gyventi be Dievo nebegali tęstis. Akivaizdu, jog savivalda vietoj Dievo valdžios nieko gero nedavė. Tik valdant Kūrėjui džiaugsimės taika, laime, sveikata, amžinuoju gyvenimu. Taigi Jehova nebeilgai pakęs blogį — žmonijos vargai liausis. Dievas pakeis šią ydingą santvarką nauja.

Šventajame Rašte pranašaujama: „Anų karalių [dabartinių valdžių] dienomis dangaus Dievas įkurs karalystę [danguje], kuri niekada nebus sunaikinta... Ji sutrupins į šipulius visas anas karalystes [žemės vadovybes] ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai.“ (Danieliaus 2:44) Ta pranašystė pabrėžia pagrindinį Biblijos mokymą: pasitelkęs dangiškąją Karalystę, Jehova įrodys, kad jo valdymas teisėtas ir teisingas. Štai kokį itin svarbų „paskutinių dienų“  ženklą nusakė Jėzus: „Ši geroji naujiena apie Karalystę bus paskelbta visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas.“ (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972)

Atėjus senosios santvarkos pabaigai, kas gi išsigelbės? Biblija atsako: „Dorieji gyvens žemėje, o klastingieji bus iš jos išrauti.“ (Patarlių 2:21) Dorieji — tie, kurie žino Dievo valią ir ją vykdo. Jėzus Kristus pasakė: „Amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją.“ (Jono 17:3) Iš tiesų „praeina pasaulis“. O „kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“. (1 Jono 2:17)

Jeigu kitaip nenurodyta, Biblijos citatos šiame leidinyje paimtos iš Lietuvos Biblijos draugijos išleisto Šventojo Rašto (1999).