Ar išliks šis pasaulis?

Nė viena karta negirdėjo tiek daug kalbų apie pasaulio pabaigą. Daugelis bijo, kad pasaulis užsibaigs branduoliniu sunaikinimu. Kitų manymu, jis pražus dėl užteršimo. Dar kiti nerimauja dėl to, kad ekonominė suirutė nukreips žmonijos minias vienas prieš kitas.

Ar iš tikrųjų gali būti šio pasaulio pabaiga? Jei taip, ką tai galėtų reikšti? Ar pasaulio pabaiga buvo kada nors anksčiau?

Vienas pasaulis užsibaigia — kitas pakeičia jį

Taip, pasaulis turėjo pabaigą. Pagalvokite apie Nojaus dienų sugedusį pasaulį. Biblijoje aiškinama: „Ano meto pasaulis žuvo, vandeniu aptvindytas.“ Be to, joje sakoma: „[Dievas] nepagailėjo senojo pasaulio, tik išsaugojo teisumo šauklį Nojų ir dar septynetą, kai siuntė bedievių pasauliui tvaną.“ (2 Petro 2:5; 3:6)

Atkreipkite dėmesį, ką reiškė ir ko nereiškė ano pasaulio pabaiga. Tai nebuvo žmonijos gyvavimo pabaiga. Nojus ir jo šeima pergyveno pasaulinį Tvaną. Išliko ir Žemės planeta bei puikūs žvaigždėti dangūs. Žuvo „bedievių pasaulis“, sugedusi santvarka.

Ilgainiui, daugėjant Nojaus palikuonių, susiformavo kitas pasaulis. Šis antrasis pasaulis, arba santvarka, tebegyvuoja ir dabar. Jo istorija pripildyta karų, nusikaltimų ir smurto. Kas atsitiks šiam pasauliui? Ar jis išliks?

Šio pasaulio ateitis

Po pranešimo apie Nojaus dienų pasaulio sunaikinimą Biblijoje tęsiama: „Dabartiniai dangūs ir žemė tuo pačiu žodžiu  yra palaikomi ugniai.“ (2 Petro 3:7) Iš tiesų, kito Biblijos rašytojo žodžiais, ‘[dabartinis] pasaulis praeina’. (1 Jono 2:17)

Biblijoje nepranašaujama, jog Žemė ir žvaigždėti dangūs pražus tiesiogine prasme: juk jie nepražuvo ir Nojaus dienomis. (Psalmyno 104:5) Iš tikrųjų šis pasaulis su jo „dangumis“, arba vyriausybių valdovais, paklūstančiais Šėtonui, ir jo „žeme“, arba žmonių visuomene, bus sunaikintas tarsi ugnyje. (Jono 14:30; 2 Korintiečiams 4:4) Dabartinis pasaulis, arba bloga santvarka, tikrai žus, kaip tai atsitiko prieštvaniniam pasauliui. Net ir Jėzus Kristus „Nojaus dienų“ padėtį prilygino tam, kas vyks prieš pat šio pasaulio pabaigą. (Mato 24:37-39)

Reikšminga, jog Jėzus apie Nojaus dienas kalbėjo atsakydamas į apaštalų klausimą: „Koks tavo atėjimo ir pasaulio pabaigos ženklas?“ (Mato 24:3) Jėzaus sekėjai žinojo, kad bus šio pasaulio pabaiga. Ar tokia ateitis juos gąsdino?

Priešingai, Jėzus, apibūdinęs įvykius prieš pasaulio pabaigą, paskatino juos džiaugtis, nes ‘jų išvadavimas buvo arti’. (Luko 21:28) Taip, tai išvadavimas iš Šėtono ir jo sugedusios santvarkos bei taikingo naujo pasaulio įkūrimas! (2 Petro 3:13)

Tačiau kada bus šio pasaulio pabaiga? Kokį Jėzus nurodė „ženklą“, apibūdinantį jo „atėjimą ir pasaulio pabaigą“?

„Ženklas“

Graikiškas žodis parusia, čia išverstas „atėjimu“, reiškia „dalyvavimą“, arba „buvimą“. Taigi kai „ženklas“ matomas, tai nereiškia, jog Kristus greit ateis, bet kad jis jau sugrįžo. Tai  reiškia, kad jis nematomai pradėjo valdyti kaip dangiškasis karalius ir greitai pašalins savo priešus. (Apreiškimo 12:7-12; Psalmyno 110:1, 2)

Jėzus kaip „ženklą“ nurodė ne vieną įvykį. Jis nusakė daug pasaulinių įvykių ir situacijų. Visa tai turi vykti tuo laiku, kurį Biblijos rašytojai pavadino „paskutinėmis dienomis“. (2 Timotiejui 3:1-5; 2 Petro 3:3, 4) Aptarkime keletą įvykių, pagal Jėzaus pranašystę žyminčių „paskutines dienas“.

„Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę.“ (Mato 24:7) Mūsų laikais vyko didesni karai nei bet kada anksčiau. Vienas istorikas pažymėjo: „Pirmasis pasaulinis karas [prasidėjęs 1914 metais] buvo pirmas ‘totalinis’ karas.“ Tačiau Antrasis pasaulinis karas buvo daug pragaištingesnis. Kariaudami žmonės ir toliau niokoja žemę. Taip, Jėzaus žodžiai aiškiai išsipildė!

„Vietomis bus badmečių.“ (Mato 24:7) Po Pirmojo pasaulinio karo kilo galbūt didžiausias per visą istoriją badas. Baisus badas siautėjo ir po Antrojo pasaulinio karo. Dėl maisto stygiaus kenčia beveik penktadalis žemės gyventojų ir kasmet badu miršta apie 14 milijonų vaikų. Iš tiesų yra „badmečių“.

„Šen ir ten bus didelių žemės drebėjimų.“ (Luko 21:11) Nuo 1914 metų per žemės drebėjimus kasmet žūsta vidutiniškai apie 10 kartų daugiau žmonių nei ankstesniais šimtmečiais. Štai  keletas didesnių žemės drebėjimų: 1920 metai, Kinija — 200 000 žuvusiųjų; 1923 metai, Japonija — apie 140 000 žuvusių ar dingusių be žinios; 1939 metai, Turkija — 32 700 žuvusiųjų; 1970 metai, Peru — 66 800 žuvusiųjų ir 1976 metai, Kinija — apie 240 000 (arba pagal kitus šaltinius 800 000) aukų. Tikrai „dideli žemės drebėjimai“!

‘Įvairiose vietose bus marų.’ (Luko 21:11, Brb) Tuoj po Pirmojo pasaulinio karo apie 21 milijonas žmonių mirė nuo ispaniškojo gripo. Žurnalo Science Digest pranešimu, „per visą istoriją nebuvo tokio baisaus ir ūmaus mirties antpuolio“. Nuo tada širdies ligos, vėžys, AIDS ir daug kitų epidemijų nusinešė šimtus milijonų gyvybių.

„Įsigalės neteisybė.“ (Mato 24:12) Nuo 1914 metų mūsų pasaulis žinomas kaip nusikaltimų ir smurto pasaulis. Daug kur net dienos metu nė vienas nesijaučia saugus gatvėse. Naktį žmonės būna savo namuose keliom spynom užsirakinę duris bijodami išeiti į lauką.

Buvo išpranašauta daug kitų dalykų, turėsiančių įvykti paskutinėmis dienomis, ir jie visi išsipildo. Tai rodo, kad pasaulio pabaiga arti. Bet, laimei, ne  visi žus. Biblijoje po žodžių „praeina pasaulis“ žadama: „Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius.“ (1 Jono 2:17)

Taigi mums reikia sužinoti Dievo valią ir ją vykdyti. Taip galėsime pergyventi šio pasaulio pabaigą ir amžinai džiaugtis Dievo palaimomis naujajame pasaulyje. Biblijos žodžiais, tada „Dievas... nušluostys kiekvieną ašarą nuo [žmonių] akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto“. (Apreiškimo 21:3, 4)

Jeigu kitaip nenurodyta, Biblijos citatos šiame leidinyje paimtos iš Šventojo Rašto (Biblijos draugijos redakcija, 1999); santr. Brb — K. Burbulio vertimas, 1996.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 6 puslapyje]

Nuotraukos. Lėktuvas: USAF photo. Vaikas: WHO photo by W. Cutting. Žemės drebėjimas: Y. Ishiyama, Hokkaido University, Japan.