Biblinės pokalbių temos
Biblinės pokalbių temos
1. Armagedonas
A. Dievo karas, kuris pašalins blogį
Tautos renkamos į Armagedoną. Apr 16:14, 16
Dievas kariauja, pasitelkęs Sūnų ir angelus. 2 Tes 1:6-9; Apr 19:11-16
Kaip galima išlikti. Sof 2:2, 3; Apr 7:14
B. Nėra priešprieša Dievo meilei
Pasaulis visiškai sugedęs. 2 Tim 3:1-5
Dievas kantrus, bet teisingumas turi būti įtvirtintas. 2 Pt 3:9, 15; Lk 18:7, 8
Kad teisieji galėtų klestėti, nedorėlių turi nelikti. Pat 21:18; Apr 11:18
2. Atvaizdai
A. Garbinant per atvaizdus žeminamas Dievas
Joks Dievo atvaizdas neįmanomas. 1 Jn 4:12; Iz 40:18; 46:5; Apd 17:29
Krikščionys įspėti dėl atvaizdų. 1 Kor 10:14; 1 Jn 5:21
Dievą reikia garbinti dvasia ir tiesa. Jn 4:24
B. Atvaizdų garbinimas buvo pražūtingas Izraelio tautai
Žydams buvo uždrausta garbinti atvaizdus. Iš 20:4, 5
Negirdi, nekalba; juos darantieji panašūs į juos. Ps 115:4-8
Tapo spąstais, nuvedė į pražūtį. Ps 106:36, 40-42; Jer 22:8, 9
C. „Dalinis“ garbinimas nepriimtinas
Dievas atmetė „dalinį“ Jo garbinimą. Iz 42:8
Tik Dievas išklauso maldas. Ps 65:2, 3 [65:1, 2, Brb]
3. Bažnyčia
A. Bažnyčia dvasinė, pastatyta ant Kristaus
Dievas negyvena rankų darbo šventyklose. Apd 17:24, 25; 7:48
Tikroji bažnyčia — dvasinė šventykla iš gyvųjų akmenų. 1 Pt 2:5, 6
Kristus — kertinis akmuo; apaštalai — antrinis pamatas. Ef 2:20
Dievą reikia garbinti dvasia ir tiesa. Jn 4:24
B. Bažnyčia nėra pastatyta ant Petro
Jėzus nepasakė, kad bažnyčia pastatyta ant Petro. Mt 16:18
Paaiškinta, kad „uola“ yra Jėzus. 1 Kor 10:4
Petras pamatu pripažino Jėzų. 1 Pt 2:4, 6-8; Apd 4:8-12
4. Biblija
Rašė vyrai, įkvėpti Dievo dvasios. 2 Pt 1:20, 21
Pranašysčių knyga: Dan 8:5, 6, 20-22; Lk 21:5, 6, 20-22; Iz 45:1-4
Visa Biblija įkvėpta ir naudinga. 2 Tim 3:16, 17; Rom 15:4
B. Praktiškas vadovas mūsų dienomis
Nepaisyti Biblijos principų pražūtinga. Rom 1:28-32
Žmonių išmintis negali atstoti Biblijos. 1 Kor 1:21, 25; 1 Tim 6:20
Apsauga nuo stipriausio priešo. Ef 6:11, 12, 17
Veda žmogų teisingu keliu. Ps 119:105; 2 Pt 1:19; Pat 3:5, 6
C. Parašyta visų tautų žmonėms
Biblija pradėta rašyti Rytuose. Iš 17:14; 24:12, 16; 34:27
Dievo duota ne tik europiečiams. Rom 10:11-13; Gal 3:28
Dievui priimtini visokie žmonės. Apd 10:34, 35; Rom 5:18; Apr 7:9, 10
5. Blogis, pasaulio nelaimės
A. Kas kaltas dėl pasaulio nelaimių
Sunkumų priežastis — nedorėlių viešpatavimas. Pat 29:2; 28:28
Pasaulio valdovas — Dievo priešas. 2 Kor 4:4, Brb; 1 Jn 5:19; Jn 12:31
Nelaimes sukelia Velnias, laikas trumpas. Apr 12:9, 12
Velnias bus surištas, paskui — didi taika. Apr 20:1-3; 21:3, 4
B. Kodėl leidžiama egzistuoti blogiui
Velnias užginčijo kūrinių ištikimybę Dievui. Job 1:11, 12
Ištikimiesiems duodama galimybė įrodyti lojalumą. Rom 9:17; Pat 27:11
Įrodyta, kad Velnias melagis, ginčas išspręstas. Jn 12:31
Ištikimieji bus apdovanoti amžinuoju gyvenimu. Rom 2:6, 7; Apr 21:3-5
C. Pabaigos laikas dar nesibaigė dėl Dievo gailestingumo
Kaip ir Nojaus dienomis, reikia laiko perspėjimui. Mt 24:14, 37-39
Dievas ne delsia, bet elgiasi gailestingai. 2 Pt 3:9; Iz 30:18
Biblija įspėja, kad nebūtume užklupti netikėtai. Lk 21:36; 1 Tes 5:4
Nedelsdamas pasinaudok Dievo apsaugos priemone. Iz 2:2-4; Sof 2:3, Jr
D. Pasaulio bėdas pašalins ne žmonės
Žmonės apimti baimės, suglumę. Lk 21:10, 11; 2 Tim 3:1-5
Tikslą pasieks Dievo Karalystė, ne žmonės. Dan 2:44; Mt 6:10
Kad gyventum, dabar ieškok taikos su Karaliumi. Ps 2:9, 11, 12
6. Chronologija
A. 1914 m. e. m. — tautų laikų pabaiga
Karalystės valdovų linija nutraukta 607 m. p. m. e. Ez 21:30-32 [21:25-27, Brb]
„Septyni laikotarpiai“ iki valdymo atnaujinimo. Dan 4:29, 13, 14 [4:32, 16, 17, Brb]
Septyni = 2 × 3 1/2 laikotarpio, tai yra 2 × 1260 dienų. Apr 12:6, 14; 11:2, 3
Diena už metus [iš viso 2520 metų]. Ez 4:6; Sk 14:34
Turėjo baigtis atkūrus Karalystę. Lk 21:24; Dan 7:13, 14
7. Dangus
Apibrėžtas skaičius; bus karaliai su Kristumi. Apr 5:9, 10; 20:4
Jėzus pirmtakas; kiti išrinkti nuo to laiko. Kol 1:18; 1 Pt 2:21
Daugybė kitų gyvens žemėje. Ps 72:8; Apr 21:3, 4
144000 padėtis yra ypatinga, kurios kiti neturi. Apr 14:1, 3; 7:4, 9
8. Dvasia, spiritizmas
Dievo veiklioji jėga, ne asmuo. Apd 2:2, 3, 33; Jn 14:17
Panaudota viską kuriant, įkvepiant Bibliją ir t. t. Pr 1:2; Ez 11:5
Gimdo, patepa Kristaus kūno narius. Jn 3:5-8; 2 Kor 1:21, 22
Suteikia jėgų, veda Dievo tautą šiandien. Gal 5:16, 18
B. Gyvybės jėga vadinama dvasia
Gyvybės pagrindas, palaikoma kvėpavimu. Jok 2:26; Job 27:3, Jr
Gyvybės jėgos gali duoti tik Dievas. Zch 12:1; Mok 8:8, Brb
Žmogaus ir gyvulio gyvybės jėga; priklauso Dievui. Mok 3:19-21
Dvasia patikėta Dievui, turint prikėlimo viltį. Lk 23:46
C. Spiritizmas yra demonų veikla, tad jo būtina vengti
Dievo Žodis draudžia. Iz 8:19, 20, Brb; Kun 19:31; 20:6, 27
Būrimas — tai demonizmas; pasmerktas. Apd 16:16-18
Veda į pražūtį. Gal 5:19-21; Apr 21:8; 22:15
Astrologija uždrausta. Įst 18:10-12; Jer 10:2
9. Gydymas, kalbos
A. Dvasinis gydymas duos amžiną naudą
Dvasinė liga pražūtinga. Iz 1:4-6; 6:10; Oz 4:6
Dvasinis gydymas — svarbiausia pareiga. Jn 6:63; Lk 4:18
Pašalina nuodėmę; suteikia laimę, gyvenimą. Jok 5:19, 20; Apr 7:14-17
B. Dievo Karalystė amžiams išgydys fizines ligas
Jėzus gydė, skelbė Karalystės palaimas. Mt 4:23
Pažadėtoji Karalystė amžiams išgydys negales. Mt 6:10; Iz 9:6 [9:7, Brb]
Net mirties nebebus. 1 Kor 15:25, 26; Apr 21:4; 20:14
C. Nėra įrodymų, kad šiandien Dievas pritaria gydymams tikėjimu
Mokiniai stebuklingai negydė savęs. 2 Kor 12:7-9; 1 Tim 5:23
Mirus apaštalams stebuklų dovanos baigėsi. 1 Kor 13:8-11
Išgydymas nėra patikimas Dievo palankumo įrodymas. Mt 7:22, 23; 2 Tes 2:9-11
D. Kalbėjimas kalbomis — laikina priemonė
Buvo ženklas; reikėjo siekti pranašesnių dovanų. 1 Kor 14:22; 12:30, 31, Brb
Išpranašauta, kad stebuklingos dvasios dovanos baigsis. 1 Kor 13:8-10
Stebuklai nėra patikimas Dievo pritarimo įrodymas. Mt 7:22, 23; 24:24
10. Gyvenimas
A. Klusniai žmonijai garantuotas amžinas gyvenimas
Dievas, negalintis meluoti, pažada gyvenimą. Tit 1:2, Brb; Jn 10:27, 28
Amžinasis gyvenimas garantuotas tiems, kas rodo tikėjimą. Jn 11:25, 26
Mirtis bus sunaikinta. 1 Kor 15:26; Apr 21:4; 20:14; Iz 25:8
B. Dangiškasis gyvenimas tik Kristaus kūno nariams
Dievas išsirenka narius pagal savo norą. Mt 20:23; 1 Kor 12:18
Tik 144000 paimti iš žemės. Apr 14:1, 4; 7:2-4; 5:9, 10
Net Jonas Krikštytojas ne dangaus Karalystėje. Mt 11:11
C. Žemiškasis gyvenimas pažadėtas neribotam skaičiui, „kitoms avims“
Su Jėzumi danguje — apibrėžtas skaičius asmenų. Apr 14:1, 4; 7:2-4
„Kitos avys“ — ne Kristaus broliai. Jn 10:16; Mt 25:32, 40
Dabar daugelis renkami, kad išliktų žemėje. Apr 7:9, 15-17
Kiti bus prikelti gyventi žemėje. Apr 20:12; 21:4
11. Išgelbėjimas
A. Išgelbėjimas nuo Dievo per Jėzaus išperkamąją auką
Gyvenimas — Dievo dovana per jo Sūnų. 1 Jn 4:9, 14; Rom 6:23
Išgelbėjimas galimas tik per Jėzaus auką. Apd 4:12
„Atgailaujant mirties patale“ darbai nebegalimi. Jok 2:14, 26
Norint išsigelbėti reikia daug pastangų. Lk 13:23, 24, Jr; 1 Tim 4:10
B. „Išgelbėtas visam laikui“ — nebiblinis supratimas
Šventosios dvasios dalininkai gali atkristi. Hbr 6:4, 6; 1 Kor 9:27
Daugelis izraelitų žuvo, nors buvo išgelbėti iš Egipto. Jud 5
Išgelbėjimas neįvyksta akimirksniu. Fil 2:12; 3:12-14; Mt 10:22
Tiems, kurie grįžta atgal, blogiau negu pirma. 2 Pt 2:20, 21
C. „Visuotinis išgelbėjimas“ — nebiblinis mokymas
Kai kuriems atgaila neįmanoma. Hbr 6:4-6
Dievas nenori nusidėjėlio mirties. Ez 33:11; 18:32
Meilė negali toleruoti neteisybės. Hbr 1:9
Nedorėliai bus sunaikinti. Hbr 10:26-29; Apr 20:7-15
12. Išpirka
A. Žmogiška Jėzaus gyvybė sumokėta kaip „išpirka už daugelį“
Jėzus atidavė savo gyvybę kaip išpirką. Mt 20:28
Pralieto kraujo vertė apvalo nuo nuodėmės. Hbr 9:14, 22
Vienos aukos pakanka visiems laikams. Rom 6:10; Hbr 9:26
Išpirkos palaimos išliejamos ne bet kam, o tiems, kas ją pripažįsta. Jn 3:16
Adomas sukurtas tobulas. Įst 32:4; Mok 7:29; Pr 1:31
Nusidėjęs tapo netobulas ir perdavė netobulybę vaikams. Rom 5:12, 18
Vaikai bejėgiai; reikalingas lygus Adomui žmogus. Ps 49:7, Brb; Įst 19:21
Tobula Jėzaus gyvybė — išpirka. 1 Tim 2:5, 6, NW; 1 Pt 1:18, 19
13. Jehova, Dievas
„Dievas“ — neapibrėžtas terminas; mūsų Viešpats turi vardą. 1 Kor 8:5, 6
Meldžiamės, kad jo vardas būtų laikomas šventu. Mt 6:9, 10
Dievo vardas lietuviškuose Biblijos vertimuose. Iš 3:15, BD išnaša; Iš 15:3, Brb; Iz 26:4, Brb; Iz 42:8, Jr
Jėzus skelbė vardą. Jn 17:6, 26; 5:43; 12:12, 13, 28
Jei pamatytume Dievą, negalėtume išlikti gyvi. Iš 33:20; Jn 1:18; 1 Jn 4:12
Kad tikėtume Dievą, jo nereikia matyti. Hbr 11:1; Rom 8:24, 25; 10:17
Dievas pažįstamas iš jo matomų kūrinių. Rom 1:20; Ps 19:2, 3 [19:1, 2, Brb]
Išsipildžiusios pranašystės liudija, kad Dievas yra. Iz 46:8-11
Dievas — meilė. 1 Jn 4:8, 16; Iš 34:6; 2 Kor 13:11; Mch 7:18
Neprilygstamas išmintimi. Job 12:13; Rom 11:33; 1 Kor 2:7
Teisus, vykdo teisingumą. Įst 32:4; Ps 37:28
Visagalis. Job 37:23; Apr 7:12; 4:11
D. Ne visi tarnauja tam pačiam Dievui
Kelias, atrodantis geras, ne visada teisingas. Pat 16:25; Mt 7:21
Du keliai, tik vienas veda į gyvenimą. Mt 7:13, 14; Įst 30:19
Daug dievų, bet tik vienas tikrasis Dievas. 1 Kor 8:5, 6; Ps 82:1
Norint gyventi, būtina pažinti tikrąjį Dievą. Jn 17:3; 1 Jn 5:20
14. Jehovos liudytojai
Jehova kviečia sau liudytojus. Iz 43:10-12; Jer 15:16
Ištikimų liudytojų linija prasidėjo nuo Abelio. Hbr 11:4, 39; 12:1
Jėzus — ištikimasis ir tikrasis liudytojas. Jn 18:37; Apr 1:5; 3:14
15. Jėzus
A. Jėzus — Dievo Sūnus ir paskirtasis Karalius
Dievo pirmagimis, per jį sukurta visa kita. Apr 3:14; Kol 1:15-17
Gimė žmogumi iš moters, žemesnis už angelus. Gal 4:4; Hbr 2:9
Gimęs iš Dievo dvasios, turintis dangiškąjį pašaukimą. Mt 3:16, 17
Išaukštintas labiau nei ikižmogiškuoju laikotarpiu. Fil 2:9, 10
B. Tikėjimas Jėzumi Kristumi būtinas išgelbėjimui
Kristus — pažadėtoji Abraomo sėkla. Pr 22:18, Vl; Gal 3:16, Brb
Jėzus — vienintelis Vyriausiasis Kunigas, išpirka. 1 Jn 2:1, 2; Hbr 7:25, 26; Mt 20:28
Gyvenimas per Dievo ir Kristaus pažinimą, klusnumą. Jn 17:3; Apd 4:12
C. Vien tikėti Jėzumi nepakanka
Tikėjimą turi lydėti darbai. Jok 2:17-26; 1:22-25
Būtina klausyti įsakymų, dirbti tą patį darbą. Jn 14:12, 15; 1 Jn 2:3
Ne visi, vartojantys Viešpaties vardą, įeis į Karalystę. Mt 7:21-23
16. Karalystė
A. Ką Dievo Karalystė suteiks žmonijai
Įgyvendins Dievo valią. Mt 6:9, 10; Ps 45:7 [45:6, Brb]; Apr 4:11
Vyriausybė, turinti karalių ir įstatymus. Iz 9:5, 6 [9:6, 7, Brb]; 2:3; Ps 72:1, 8
Pašalins blogį, valdys visą žemę. Dan 2:44; Ps 72:8
Per 1000-metį bus atkurtas žmonijos rojus. Apr 21:2-4; 20:6
B. Pradeda valdyti, kai Kristaus priešai dar veikia
Prikeltas Kristus turėjo ilgai laukti. Ps 110:1; Hbr 10:12, 13
Gavęs valdžią, kariauja su Šėtonu. Ps 110:2; Apr 12:7-9; Lk 10:18
Įkūrus Karalystę, vargas žemėje. Apr 12:10, 12
Nelaimės rodo, kad metas stoti Karalystės pusėn. Apr 11:15-18
C. Ne „širdyje“ ir ne žmonių pastangomis įkurta
Karalystė danguje, ne žemėje. 2 Tim 4:18; 1 Kor 15:50; Ps 11:4
Ne „širdyje“; Jėzus kalbėjosi su fariziejais. Lk 17:20, 21
Ne iš šio pasaulio. Jn 18:36; Lk 4:5-8; Dan 2:44
Pakeis vyriausybes, pasaulio normas. Dan 2:44
17. Kraujas
A. Perpilant kraują pažeidžiamas jo šventumas
Nojui pasakyta: kraujas šventas, jis — gyvybė. Pr 9:4, 16
Įstatymo sandora draudė vartoti kraują maistui. Kun 17:14; 7:26, 27
Draudimas pakartotas krikščionims. Apd 15:28, 29; 21:25
B. Siekis išgelbėti gyvybę negali būti teisėta dingstis pažeisti Dievo Įstatymą
Klusnumas geriau už auką. 1 Sam 15:22; Mk 12:33
Gyvybę branginti labiau už Dievo įstatymą — pražūtinga. Mk 8:35, 36
18. Krikštas
Jėzus davė pavyzdį. Mt 3:13-15; Hbr 10:7
Savęs išsižadėjimo, pasiaukojimo simbolis. Mt 16:24; 1 Pt 3:21
Krikštytis gali tik tie, kurie pakankamai suaugę mokytis. Mt 28:19, 20; Apd 2:41
Deramas krikštas — panardinimas vandenyje. Apd 8:38, 39; Jn 3:23
Jėzus pakrikštytas ne dėl nuodėmių nuplovimo. 1 Pt 2:22; 3:18
Jėzaus kraujas nuplauna nuodėmes. 1 Jn 1:7
19. Kristaus sugrįžimas
A. Sugrįžimas nematomas žmonėms
Mokiniams pasakė, kad pasaulis jo daugiau nebematys. Jn 14:19
Tik mokiniai matė jo įžengimą; sugrįžimas panašus. Apd 1:6, 10, 11
Sugrįžimas dangiškas, nematoma dvasia. 1 Tim 6:14-16; Hbr 1:3
Grįžta kaip Karalystės Valdovas. Dan 7:13, 14
B. Atpažįstamas iš matomų įvykių
Mokiniai klausė jo apie dalyvavimo ženklą. Mt 24:3, NW
Krikščionys „mato“ dalyvavimą protu. Ef 1:18
Daugelis įvykių liudija apie dalyvavimą. Lk 21:10, 11
Priešai „išvys“, kai juos ištiks pražūtis. Apr 1:7
20. Kryžius
A. Kabėti ant bausmės stulpo buvo paniekinimas
Jėzus pakabintas ant stulpo, arba medžio. Apd 5:30; 10:39; Gal 3:13
Krikščionys turi nešti stulpą kaip gėdą. Mt 10:38, NW; Lk 9:23, NW
Rodyti Jėzų ant stulpo — paniekinimas. Hbr 6:6; Mt 27:41, 42
Naudoti kryžių garbinimui — stabmeldystė. Iš 20:4, 5; Jer 10:3-5
Jėzus — dvasia, nebe ant stulpo. 1 Tim 3:16; 1 Pt 3:18
21. Lemtis
Dievo tikslas tikrai bus įgyvendintas. Iz 55:11; Pr 1:28
Kiekvienam leidžiama pasirinkti, ar tarnauti Dievui. Jn 3:16; Fil 2:12
22. Liudijimas
A. Visi krikščionys turi liudyti, skelbti gerąją naujieną
Kad būtų verti Dievo palankumo, turi išpažinti Kristų žmonių akivaizdoje. Mt 10:32
Turi būti Žodžio vykdytojais, parodyti tikėjimą. Jok 1:22-24; 2:24
Nauji mokiniai irgi turi tapti mokytojais. Mt 28:19, 20
Viešas išpažinimas veda į išgelbėjimą. Rom 10:10
B. Būtina pakartotinai lankyti, nepaliaujamai liudyti
Reikia perspėti apie pabaigą. Mt 24:14
Jeremijas daug metų skelbė Jeruzalės galą. Jer 25:3
Kaip ir pirmieji krikščionys, mes negalime tylėti. Apd 4:18-20; 5:28, 29
C. Privalome liudyti, kad būtume laisvi nuo kraujo kaltės
Turime perspėti apie artėjančią pabaigą. Ez 33:7; Mt 24:14
To nedarantys užsitraukia kraujo kaltę. Ez 33:8, 9; 3:18, 19
Paulius švarus nuo kraujo kaltės; skelbė visą tiesą. Apd 20:26, 27; 1 Kor 9:16
Išsigelbsti ir skelbėjas, ir klausytojas. 1 Tim 4:16; 1 Kor 9:22
23. Malda
A. Maldos, kurias Dievas išklauso
Dievas girdi žmonių maldas. Ps 145:18; 1 Pt 3:12
Neteisiųjų neišklauso, jeigu jie nesikeičia. Iz 1:15-17
Reikia melstis Jėzaus vardu. Jn 14:13, 14; 2 Kor 1:20
Turime melstis pagal Dievo valią. 1 Jn 5:14, 15
Būtinas tikėjimas. Jok 1:6-8
B. Tuščias kartojimas, maldos Marijai arba šventiesiems beprasmės
Reikia melstis Dievui Jėzaus vardu. Jn 14:6, 14; 16:23, 24
Daugiažodžiavimas nebus išgirstas. Mt 6:7
24. Marijos garbinimas
A. Marija — Jėzaus motina, ne „Dievo motina“
Dievas neturi pradžios. Ps 90:2; 1 Tim 1:17
Marija — Dievo Sūnaus motina žemėje. Lk 1:35
Ištekėjo už Juozapo. Mt 1:19, 20, 24, 25
Be Jėzaus, turėjo daugiau vaikų. Mt 13:55, 56; Lk 8:19-21
Jie tada dar nebuvo jo „dvasiniai broliai“. Jn 7:3, 5
25. Minėjimas, mišios
A. Viešpaties Vakarienės paminėjimas
Kartą per metus Paschos dieną. Lk 22:1, 17-20; Iš 12:14
Paminima Kristaus pasiaukojama mirtis. 1 Kor 11:26; Mt 26:28
Turintieji dangiškąją viltį ragauja simbolių. Lk 22:29, 30; 12:32, 37
Iš kur žmogus žino turįs tokią viltį. Rom 8:15-17
B. Mišios nesiderina su Biblija
Nuodėmėms atleisti turi būti pralietas kraujas. Hbr 9:22
Kristus — vienintelis naujosios sandoros tarpininkas. 1 Tim 2:5, 6; Jn 14:6
Kristus danguje; kunigas negali jo iškviesti. Apd 3:20, 21
Kristaus aukos kartoti nereikia. Hbr 9:24-26; 10:11-14
26. Mirtis
Pirmasis žmogus tobulas, turėjo galimybę gyventi amžinai. Pr 1:28, 31
Už neklusnumą — mirties bausmė. Pr 2:16, 17; 3:17, 19
Nuodėmė ir mirtis perduota visiems Adomo vaikams. Rom 5:12
Adomas sukurtas ne gavo sielą, o tapo siela. Pr 2:7, Brb; 1 Kor 15:45, Brb
Žmogus, tai yra siela, miršta. Ez 18:4, 20, Brb; Iz 53:12, Brb
Mirusieji neturi sąmonės, nieko nežino. Mok 9:5, 10; Ps 146:3, 4
Mirusieji miega, laukia prikėlimo. Jn 11:11-14, 23-26; Apd 7:60
C. Kalbėti su mirusiaisiais neįmanoma
Mirusieji negyvena pas Dievą kaip dvasios. Ps 115:17; Iz 38:18
Perspėta nemėginti kalbėti su mirusiaisiais. Iz 8:19, Brb; Kun 19:31, Brb
Mediumai, būrėjai pasmerkti. Įst 18:10-12; Gal 5:19-21
27. Netikri pranašai
A. Netikri pranašai numatyti; buvo jau apaštalų dienomis
Taisyklė, kaip atpažinti netikrus pranašus. Įst 18:20-22; Lk 6:26
Išpranašauti; pažįstami iš vaisių. Mt 24:23-26; 7:15-23
28. Nuodėmė
Dievo įstatymo, jo tobulų normų pažeidimas. 1 Jn 3:4; 5:17
Žmogus yra Dievo kūrinys, tad jam atskaitingas. Rom 14:12; 2:12-15
Įstatymas apibrėžė nuodėmę, kad žmogus ją suvoktų. Gal 3:19; Rom 3:20
Visi nuodėmingi, neatitinka Dievo nustatytų tobulumo normų. Rom 3:23; Ps 51:7 [51:5, Brb]
B. Kodėl visi kenčia dėl Adomo nuodėmės
Adomas visiems perdavė netobulybę, mirtį. Rom 5:12, 18
Dievas pasigailėjo žmonijos. Ps 103:8, 10, 14, 17
Jėzaus auka išperka nuodėmes. 1 Jn 2:2
Nuodėmė ir visi kiti Velnio darbai bus pašalinti. 1 Jn 3:8
C. Uždraustas vaisius — neklusnumas, ne lytinis aktas
Valgyti nuo vieno medžio uždrausta dar prieš sukuriant Ievą. Pr 2:17, 18
Adomui ir Ievai liepta turėti vaikų. Pr 1:28
Vaikai — ne nuodėmės pasekmė, o Dievo palaima. Ps 127:3-5
Ieva nusidėjo nesant šalia vyro; aplenkė jį. Pr 3:6, NW; 1 Tim 2:11-14
Adomas, būdamas šeimos galva, sukilo prieš Dievo įstatymą. Rom 5:12, 19
D. Kas yra nuodėmė šventajai dvasiai (Mt 12:32; Mk 3:28, 29)
Paveldėta nuodėmė ne tokia. Rom 5:8, 12, 18; 1 Jn 5:17
Asmuo, nuliūdinęs dvasią, dar gali pasitaisyti. Ef 4:30; Jok 5:19, 20
Sąmoningas nuodėmiavimas — kelias į mirtį. 1 Jn 3:6-9
Dievas tokius teisia, atima savo dvasią. Hbr 6:4-8
Neturime melsti už tokius neatgailaujančiuosius. 1 Jn 5:16, 17
29. Paskutinės dienos
A. Ką reiškia „pasaulio pabaiga“
Santvarkos pabaiga. Mt 24:3; 2 Pt 3:5-7; Mk 13:4
Ne žemės, o blogos santvarkos pabaiga. 1 Jn 2:17
Pabaigos laikas prieš sunaikinimą. Mt 24:14
Teisieji išsigelbės; paskui naujasis pasaulis. 2 Pt 2:9; Apr 7:14-17
B. Būtina atpažinti paskutinių dienų ženklus
Dievo duoti ženklai mūsų orientacijai. 2 Tim 3:1-5; 1 Tes 5:1-4
Pasaulis nesuvokia padėties rimtumo. 2 Pt 3:3, 4, 7; Mt 24:39
Dievas ne delsia, bet įspėja. 2 Pt 3:9
Atlygis už budrumą ir dėmesingumą. Lk 21:34-36
30. Pragaras (hadas, šeolas)
A. Ne fizinių kankinimų ugnyje vieta
Kenčiantis Jobas meldėsi, kad ten patektų. Job 14:13
Neveiklos vieta. Ps 6:6 [6:5, Brb]; Mok 9:10; Iz 38:18, 19
Jėzus prikeltas iš kapo, iš pragaro. Apd 2:27, 31, 32; Ps 16:10
Pragaras atiduos kitus mirusiuosius, pats bus sunaikintas. Apr 20:13, 14, Brb
B. Ugnis — sunaikinimo simbolis
Ugnis — sunaikinimo simbolis. Mt 25:41, 46; 13:30
Neatgailaujantieji bus sunaikinti amžinai, tarsi ugnimi. Hbr 10:26, 27
Šėtono ‘kankinimas’ ugnyje — amžinoji mirtis. Apr 20:10, 14, 15
C. Alegorija apie turtuolį ir Lozorių nėra amžino kankinimo įrodymas
Ugnis ne tiesioginė, kaip ir Abraomo prieglobstis. Lk 16:22-24
Abraomo palankumas priešinamas tamsai. Mt 8:11, 12
Babelės sunaikinimas vadinamas kančiomis ugnyje. Apr 18:8-10, 21
31. Priešiškumas, persekiojimas
A. Kodėl krikščionys patiria priešiškumą
Jėzus buvo nekenčiamas, išpranašavo priešiškumą. Jn 15:18-20; Mt 10:22
Likdami ištikimi teisingiems principams pasmerkiame pasaulį. 1 Pt 4:1, 4, 12, 13
Šėtonas, šios santvarkos dievas, priešinasi Karalystei. 2 Kor 4:4, Brb; 1 Pt 5:8
Krikščionis nesibijo, Dievas jį palaiko. Rom 8:38, 39; Jok 4:8
B. Žmona neturi leistis vyro atitraukiama nuo Dievo
Buvo duotas perspėjimas; vyras galbūt klaidingai informuotas. Mt 10:34-38; Apd 28:22
Ji turi pasitikėti Dievu ir Kristumi. Jn 6:68; 17:3
Savo ištikimybe galbūt išgelbės ir jį. 1 Kor 7:16; 1 Pt 3:1-6
Vyras — galva, bet negali diktuoti, kaip garbinti. 1 Kor 11:3; Apd 5:29
C. Vyras neturi leisti, kad žmona trukdytų tarnauti Dievui
Turi mylėti žmoną ir šeimą, trokšti jiems gyvenimo. 1 Kor 7:16
Atsakingas už sprendimus, aprūpinimą. 1 Kor 11:3; 1 Tim 5:8
Dievas myli vyrą, kuris laikosi tiesos. Jok 1:12; 5:10, 11
Dėl santarvės pažeidžiant principus prarandama Dievo malonė. Hbr 10:38
Vyras turi vesti šeimą į laimingą gyvenimą naujajame pasaulyje. Apr 21:3, 4
32. Prikėlimas
Visi gulintieji kapuose bus prikelti. Jn 5:28, 29
Jėzaus prikėlimas yra garantija. 1 Kor 15:20-22; Apd 17:31
Nusidėjusieji dvasiai nebus prikelti. Mt 12:31, 32
Tikintiesiems dėl to duodamas užtikrinimas. Jn 11:25
B. Prikeltieji gyvens arba danguje, arba žemėje
Adome visi miršta; Jėzuje gauna gyvenimą. 1 Kor 15:20-22; Rom 5:19
Prikeltųjų pavidalas nevienodas. 1 Kor 15:40, 42, 44
Tie, kurie su Jėzumi, bus panašūs į jį. 1 Kor 15:49; Fil 3:20, 21
Tie, kurie nevaldo, gyvens žemėje. Apr 20:4b, 5, 13; 21:3, 4
33. Protėvių garbinimas
A. Protėvių garbinimas beprasmis
Protėviai mirę, neturi sąmonės. Mok 9:5, 10
Pirmieji tėvai neverti garbinimo. Rom 5:12, 14; 1 Tim 2:14
Dievas draudžia tokį garbinimą. Iš 34:14; Mt 4:10
B. Žmones galima gerbti, bet garbinti tik Dievą
Jaunimas turi gerbti senesniuosius. 1 Tim 5:1, 2, 17; Ef 6:1-3
Garbinti dera tik Dievą. Apd 10:25, 26; Apr 22:8, 9
34. Religija
A. Tik viena teisinga religija
Viena viltis, vienas tikėjimas, vienas krikštas. Ef 4:5, 13
Įpareigota ruošti mokinius. Mt 28:19; Apd 8:12; 14:21
Pažįstama iš vaisių. Mt 7:19, 20; Lk 6:43, 44; Jn 15:8
Meilė, bendratikių santarvė. Jn 13:35; 1 Kor 1:10; 1 Jn 4:20
B. Klaidingi mokymai smerktini
Jėzus smerkė klaidingus mokymus. Mt 23:15, 23, 24; 15:4-9
Taip darė norėdamas apsaugoti nuo apakinimo. Mt 15:14
Tiesa juos išlaisvino, kad taptų Jėzaus mokiniais. Jn 8:31, 32
C. Būtina pakeisti religiją, jeigu paaiškėja, kad ji klaidinga
Tiesa išlaisvina; įrodo, kad daugelis klysta. Jn 8:31, 32
Izraelitai ir kiti atsisakė ankstesnio garbinimo. Joz 24:15; 2 Kar 5:17
Pirmieji krikščionys pakeitė pažiūras. Gal 1:13, 14; Apd 3:17, 19
Paulius pakeitė religiją. Apd 26:4-6
Visas pasaulis suvedžiotas; reikia atnaujinti galvoseną. Apr 12:9; Rom 12:2
D. Vadinamasis „gėris visose religijose“ negarantuoja Dievo palankumo
Dievas nustato garbinimo normas. Jn 4:23, 24; Jok 1:27
Tai nėra gėris, jeigu neatitinka Dievo valios. Rom 10:2, 3, Brb
„Geri darbai“ gali būti atmesti. Mt 7:21-23
Pažįstami iš vaisių. Mt 7:20
35. Santuoka
A. Santuoka turi būti garbinga
Palyginta su Kristumi ir nuotaka. Ef 5:22, 23
Santuokos patalas turi būti nesuteptas. Hbr 13:4
Poroms patariama nesiskirti. 1 Kor 7:10-16
Porneiʹa — vienintelė Raštu pagrįsta skyrybų priežastis. Mt 19:9
B. Krikščionys turi gerbti vadovavimo principą
Vyras, kaip galva, turi mylėti šeimą, ja rūpintis. Ef 5:23-31
Žmona klusni, myli, klauso vyro. 1 Pt 3:1-7; Ef 5:22
Vaikai turi būti klusnūs. Ef 6:1-3; Kol 3:20
C. Krikščionių pareigos savo vaikams
Turi mylėti, skirti laiko, dėmesio. Tit 2:4
Neerzinti jų. Kol 3:21
Rūpintis materialiais ir dvasiniais jų poreikiais. 2 Kor 12:14; 1 Tim 5:8
Ruošti juos gyvenimui. Ef 6:4; Pat 22:6, 15; 23:13, 14
D. Krikščionims dera tuoktis tik su krikščionimis
Tuoktis „tik Viešpatyje“. 1 Kor 7:39; Įst 7:3, 4; Neh 13:26
E. Daugpatystė nesiderina su Raštu
Pradžioje vyrui buvo duota tik viena žmona. Pr 2:18, 22-25
Jėzus krikščionims vėl nurodė laikytis šios normos. Mt 19:3-9
Pirmieji krikščionys neturėjo po keletą žmonų. 1 Kor 7:2, 12-16; Ef 5:28-31
36. Siela
Žmogus — siela. Pr 2:7, Brb; 1 Kor 15:45, Brb; Joz 11:11, Vl; Apd 27:37, Vl
Gyvūnai irgi vadinami sielomis. Sk 31:28, Vl; Apr 16:3, NW; Kun 24:18, NW
Siela turi kraują, valgo, gali mirti. Jer 2:34, Vl; Kun 7:18, Vl; Ez 18:4, Brb; Jok 5:20, BD
Rašte sakoma, jog žmogus, turintis gyvybę, turi sielą. Mk 8:36, Brb; Jn 10:15, NW
B. Skirtumas tarp sielos ir dvasios
Žmonių ir gyvūnų gyvybė — siela. Jn 10:15, NW; Kun 17:11, NW
Gyvybės jėga, sužadinanti sielą, vadinama „dvasia“. Ps 146:4; 103:29, Skv
Mirštant gyvybės jėga grįžta pas Dievą. Mok 12:7, Brb
Tik Dievas gali sužadinti gyvybės jėgą. Ez 37:12-14
37. Sukūrimas
A. Derinasi su įrodytomis mokslo žiniomis; paneigia evoliuciją
Mokslas patvirtina Biblijoje nurodytą sukūrimo tvarką. Pr 1:11, 12, 21, 24, 25
Dievo įstatymas apie „rūšis“ lieka nekintamas. Pr 1:11, 12, Brb; Jok 3:12
B. Kūrimo dienos truko ne po 24 valandas
„Diena“ gali būti tiesiog tam tikras laiko tarpas. Pr 2:4
Dievo „diena“ mums gali būti ilgas laikotarpis. Ps 90:4; 2 Pt 3:8
38. Šabas
A. Šabo diena neprivaloma krikščionims
Įstatymas panaikintas Jėzaus mirties pagrindu. Ef 2:15
Šabas neprivalomas krikščionims. Kol 2:16, 17; Rom 14:5, 10
Buvo pabarti už šabo laikymąsi ir t. t. Gal 4:9-11; Rom 10:2-4
Įeina į Dievo poilsį tikėjimu ir klusnumu. Hbr 4:9-11
B. Tik senovės Izraeliui buvo liepta laikytis šabo
Šabo pradėta laikytis po išėjimo. Iš 16:26, 27, 29, 30
Duotas tik etniniam Izraeliui kaip ženklas. Iš 31:16, 17; Ps 147:19, 20
Pagal Įstatymą, taip pat metinis šabas. Iš 23:10, 11; Kun 25:3, 4
Šabas nebūtinas krikščionims. Rom 14:5, 10; Gal 4:9-11
C. Dievo šabo poilsis (7-oji kūrimo „savaitės“ diena)
Prasidėjo pasibaigus žemiškajam kūrimui. Pr 2:2, 3; Hbr 4:3-5
Tęsėsi po Jėzaus gyvenimo žemėje. Hbr 4:6-8; Ps 95:7-9, 11
Krikščionys ilsisi nuo savanaudiškų darbų. Hbr 4:9, 10
Baigsis, kai Karalystė pabaigs darbą žemėje. 1 Kor 15:24, 28
39. Šventės, gimimo dienos
A. Gimtadienių, Kalėdų pirmieji krikščionys nešventė
Švęsdavo klaidatikiai. Pr 40:20; Mt 14:6
Reikia minėti Jėzaus mirties dieną. Lk 22:19, 20; 1 Kor 11:25, 26
Ūžavimas pokyliuose netinka krikščioniui. Rom 13:13; Gal 5:21; 1 Pt 4:3
40. Tarnas
A. Visi krikščionys turi būti tarnai
Jėzus buvo Dievo tarnas. Rom 15:8, 9; Mt 20:28
Krikščionys seka jo pavyzdžiu. 1 Pt 2:21; 1 Kor 11:1
Kad atliktų tarnystę, turi skelbti. 2 Tim 4:2, 5; 1 Kor 9:16
Reikia Dievo dvasios pagalbos ir jo Žodžio pažinimo. 2 Tim 2:15; Iz 61:1-3
Svarbu sekti Kristaus pavyzdžiu ir skelbti. 1 Pt 2:21; 2 Tim 4:2, 5
Dievas moko per dvasią ir organizaciją. Jn 14:26; 2 Kor 3:1-3
41. Tarpkonfesiniai santykiai
A. Vienijimasis su kitomis religijomis nepriimtinas Dievui
Tik vienas kelias, siauras, nedaugelis jį randa. Ef 4:4-6; Mt 7:13, 14
Perspėti, kad klaidingi mokymai suteršia. Mt 16:6, 12; Gal 5:9
Nurodyta atsiskirti. 2 Tim 3:5; 2 Kor 6:14-17; Apr 18:4
B. „Gėris visose religijose“ — netiesa
Kai kurie uolūs, bet ne pagal Dievo valią. Rom 10:2, 3, Brb
Blogis sugadina ir tai, kas gera. 1 Kor 5:6; Mt 7:15-17
Melagingi mokytojai veda į pražūtį. 2 Pt 2:1; Mt 12:30; 15:14
Tyras garbinimas reikalauja išimtinio atsidavimo. Įst 6:5, 14, 15
42. Trejybė
A. Dievas, Tėvas, vienas Asmuo, didžiausias visatoje
Dievas — ne trys asmenys. Įst 6:4, Brb; Mal 2:10; Mk 10:18; Rom 3:29, 30
Sūnus sukurtas; prieš tai Dievas buvo vienas.Dievas visais laikais visatos Valdovas. Fil 2:5, 6; Dan 4:32 [4:35, Brb]
Dievas turi būti iškeltas aukščiau visko. Fil 2:10, 11
B. Sūnus mažesnis už Tėvą iki atėjimo į žemę ir žemėje
Sūnus klusnus danguje, Tėvo pasiųstas. Jn 8:42; 12:49
Klusnus žemėje, Tėvas didesnis. Jn 14:28; 5:19; Hbr 5:8
Išaukštintas danguje, bet pavaldus. Fil 2:9; 1 Kor 15:28; Mt 20:23
Jehova — Kristaus Galva ir Dievas. 1 Kor 11:3; Jn 20:17; Apr 1:6
Visada visiškas sutarimas. Jn 8:28, 29; 14:10
Vienybė, kaip tarp vyro ir žmonos. Jn 10:30; Mt 19:4-6
Visi tikintieji taip pat turi būti vieningi. Jn 17:20-22; 1 Kor 1:10
Vienas Jehovos garbinimas per Kristų amžinai. Jn 4:23, 24
D. Dievo šventoji dvasia yra jo veiklioji jėga
Jėga, ne asmuo. Mt 3:16; Jn 20:22; Apd 2:4, 17, 33
Ne asmuo danguje su Dievu ir Kristumi. Apd 7:55, 56; Apr 7:10
Dievo siunčiama savo tikslams įgyvendinti. Ps 104:30; 1 Kor 12:4-11
Dievo tarnai ją gauna, yra jos vedami. 1 Kor 2:12, 13; Gal 5:16
43. Velnias, demonai
Ne blogis žmoguje, o dvasinis asmuo. 2 Tim 2:26
Velnias — asmuo, kaip ir angelai. Mt 4:1, 11; Job 1:6
Pasidarė Velniu per nuodėmingus troškimus. Jok 1:13-15
B. Velnias — nematomas pasaulio valdovas
Šio pasaulio dievas. 2 Kor 4:4, Brb; 1 Jn 5:19; Apr 12:9
Paliktas, kol bus išspręsti iškelti klausimai. Iš 9:16; Jn 12:31
Bus įmestas į bedugnę, paskui sunaikintas. Apr 20:2, 3, 10
C. Demonai — maištingi angelai
Prisidėjo prie Šėtono prieš Tvaną. Pr 6:1, 2; 1 Pt 3:19, 20
Pažeminti, atkirsti nuo šviesybės. 2 Pt 2:4; Jud 6
Kovoja prieš Dievą, engia žmoniją. Lk 8:27-29; Apr 16:13, 14
Bus sunaikinti su Šėtonu. Mt 25:41; Lk 8:31; Apr 20:2, 3, 10
44. Žemė
Rojus žemėje tobuliems žmonėms. Pr 1:28; 2:8-15
Dievo tikslas patikimas. Iz 55:11; 46:10, 11
Žemė bus apgyvendinta taikiais, tobulais žmonėmis. Ps 72:7; Iz 45:18; 9:5, 6 [9:6, 7, Brb]
Karalystė atkurs rojų. Mt 6:9, 10; Apr 21:3-5
B. Niekada nebus sunaikinta ar palikta be žmonių
Žemės planeta pasiliks amžinai. Mok 1:4; Ps 104:5
Nojaus dienomis sunaikinta žmonija, ne žemė. 2 Pt 3:5-7; Pr 7:23
Pavyzdys, teikiantis viltį išlikti mūsų laiku. Mt 24:37-39
Nedorėliai žus; „milžiniška minia“ išliks. 2 Tes 1:6-9; Apr 7:9, 14