Ką tiki Jehovos liudytojai?

„Vis dėlto norėtume išgirsti tavo pažiūras. Mat apie šią atskalą tiek težinome, jog jai visur prieštaraujama.“ (Apaštalų darbų 28:22) Taip sakydami pirmojo šimtmečio Romos bendruomenės vadovai davė gerą pavyzdį. Jie norėjo išgirsti kai ką ne vien iš pašalinių, bet iš pirmų lūpų.

Šiandien Jehovos liudytojams irgi dažnai prieštaraujama, tad būtų klaidinga tikėtis sužinoti tiesą apie juos iš nepalankiai nusiteikusių žmonių. Taigi džiaugiamės galėdami paaiškinti jums pagrindinius mūsų įsitikinimus.

Biblija, Jėzus Kristus ir Dievas

Mes tikime, kad „visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas“. (2 Timotiejui 3:16) Ir nors yra tvirtinančių, jog nesame krikščionys, tai netiesa. Kalbant apie Jėzų Kristų, visiškai pritariame apaštalo Petro žodžiams: „Neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti.“ (Apaštalų darbų 4:12)

Bet Jėzus pasakė esąs „Dievo Sūnus“ ir ‘siųstas Tėvo’, todėl Jehovos liudytojai tiki, jog Dievas didesnis už Jėzų. (Jono 10:36; 6:57) Jėzus pats tai patvirtino: „Tėvas už mane aukštesnis.“ (Jono 14:28; 8:28) Dėl to netikime, kad Jėzus lygus savo Tėvui, kaip aiškina  Trejybės doktrina. Priešingai, tikime, kad jis yra sukurtas Dievo ir pavaldus Jam. (Kolosiečiams 1:15; 1 Korintiečiams 11:3)

Dievo vardas yra Jehova. Kai kuriuose Biblijos vertimuose rašoma Jahvė. Išėjimo knygoje 3:15 (Jr) sakoma: „Dievas dar tarė Mozei: ‘Šitaip sakyk izraeliams: „Jahvė, jūsų protėvių Dievas... mane siuntė pas jus. Šitas tebūnie mano vardas per amžius.“’“ Todėl Jėzus Dievo vardui teikė ypatingą reikšmę ir mokė savo sekėjus melstis: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas.“ Tai liudija jo paties malda Dievui: „Aš apreiškiau tavo vardą žmonėms, kuriuos man davei.“ (Mato 6:9; Jono 17:6)

Jehovos liudytojai įsitikinę, jog sekant Jėzumi Dievo vardą bei jo tikslus reikia skelbti kitiems. Tad mes ir vadinamės Jehovos liudytojai, nes einame Jėzaus, „ištikimojo liudytojo“ pėdomis. (Apreiškimo 1:5; 3:14) Gerai apie Dievo atstovus pasakyta Izaijo 43:10: „Jūs mano liudytojai, — tai Viešpaties [„Jehovos“, NW] žodis, — mano tarnai, kuriuos išsirinkau.“

Dievo Karalystė

Jėzus mokė savo sekėjus melstis: „Teateinie tavo karalystė“, ir tai buvo svarbiausia jo mokymo tema. (Mato 6:10; Luko 4:43) Jehovos liudytojų įsitikinimu, Karalystė yra žemę valdysianti reali dangiškoji vyriausybė, o Jėzus Kristus — jos paskirtas neregimasis Karalius. „Jis bus mūsų valdovas, — sakoma Biblijoje, — jo viešpatavimas beribis, o taika begalinė.“ (Izaijo 9:5, 6 [9:6, 7, Brb])

Bet Jėzus Kristus nebus vienintelis Dievo vyriausybės karalius. Jis turės daug bendravaldžių. „Jei ištversime, — rašė apaštalas Paulius, — su juo ir karaliausime.“ (2 Timotiejui 2:12) Pagal Bibliją, prikeliamų  valdyti su Kristumi danguje yra „šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai“ asmenų, „atpirktų iš žemės“. (Apreiškimo 14:1, 3)

Žinoma, kiekviena vyriausybė turi pavaldinių, tad, Jehovos liudytojų įsitikinimu, ne tik tie dangiškieji valdovai, bet ir milijardai kitų žmonių gaus amžinąjį gyvenimą. Galiausiai puikiu rojumi paversta žemė bus pilna vertų Dievo Karalystės pavaldinių, paklūstančių Kristaus ir jo bendravaldžių vyriausybei. Taigi Jehovos liudytojai tvirtai tiki, kad žemė niekada nebus sunaikinta ir kad išsipildys Biblijos pažadas: „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai.“ (Psalmyno 37:29, Brb; 104:5)

Tačiau kaip ateis Dievo Karalystė? Ar per tai, kad visos tautos savanoriškai paklus Dievo vyriausybei? Ne, Biblijoje aiškiai parodoma, kad dėl to Dievas turės tiesiogiai įsikišti į žemės reikalus: „Dangaus Dievas įkurs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta; ši karalystė... sutrupins į šipulius visas anas karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai.“ (Danieliaus 2:44)

Kada ateis Dievo Karalystė? Remdamiesi dabar besipildančiomis Biblijos pranašystėmis, Jehovos liudytojai tiki, jog ji ateis netrukus. Skatiname jus apsvarstyti kai kurias pranašystes, nusakančias šios sugedusios sistemos „paskutinių dienų“ ypatumus. Jos užrašytos Mato 24:3-14, Luko 21:7-13, 25-31 ir 2 Timotiejui 3:1-5.

 Mylėdami „Viešpatį [„Jehovą“, NW] savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis“ bei „savo artimą kaip save patį“, nesame susiskirstę pagal tautybę, rasę ar socialinę padėtį. (Morkaus 12:30, 31) Mes atpažįstami iš meilės, pasireiškiančios visų tautų krikščionių brolijoje. (Jono 13:35; 1 Jono 3:10-12) Todėl nesikišame į tautų politinius reikalus, bet stengiamės sekti pirmaisiais Jėzaus mokiniais, apie kuriuos jis pasakė: „Jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio.“ (Jono 17:16) Mūsų manymu, būti ne pasaulio reiškia vengti šiandien taip paplitusio nedoro elgesio, tai yra melo, vagysčių, ištvirkavimo, santuokinės neištikimybės, homoseksualizmo, piktnaudžiavimo krauju, stabmeldystės ir kitų Biblijoje smerkiamų dalykų. (1 Korintiečiams 6:9-11; Efeziečiams 5:3-5; Apaštalų darbų 15:28, 29)

Ateities viltis

Jehovos liudytojai tiki, kad dabartinis gyvenimas šiame pasaulyje nėra galutinis žmogaus tikslas. Mūsų įsitikinimu, Jehovos atsiųstas į žemę Kristus praliejo savo kraują, kad išpirkti žmonės taptų teisūs Dievo akyse ir gautų amžinąjį gyvenimą naujoje santvarkoje. Vienas Jėzaus apaštalų pasakė: ‘Dabar esame nuteisinti jo krauju.’ (Romiečiams 5:9; Mato 20:28) Jehovos liudytojai didžiai dėkingi Dievui ir jo Sūnui už išpirką, per kurią įmanomas būsimasis gyvenimas.

Jehovos liudytojų įsitikinimu, valdant Dievo Karalystei mirusieji bus prikelti gyventi. Tikime Biblijos mokymu, jog miręs žmogus nustoja egzistuoti, nes „tą pačią dieną žūva jo sumanymai“. (Psalmyno 146:3, 4, Jr; Ezechielio 18:4, Brb; Mokytojo 9:5) Bet mirusieji, esantys Dievo atmintyje, dar sugrįš gyventi — bus prikelti. (Jono 5:28, 29)

 Be to, Jehovos liudytojai tiki, kad dauguma mūsų laiko žmonių nepražus Dievo Karalystei naikinant visas dabartines vyriausybes, ir, kaip per Tvaną išlikęs Nojus su šeima, gyvens toliau džiaugdamiesi amžinuoju gyvenimu išvalytoje žemėje. (Mato 24:36-39; 2 Petro 3:5-7, 13) Tačiau, mūsų įsitikinimu, galimybė išlikti priklauso nuo to, ar vykdome Jehovos reikalavimus, nes Biblijoje sakoma: „Praeina pasaulis... Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius.“ (1 Jono 2:17; Psalmyno 37:11; Apreiškimo 7:9, 13-15; 21:1-5)

Čia, aišku, neįmanoma aptarti visų Jehovos liudytojų mokymų, tad skatiname jus sužinoti daugiau.

Jeigu kitaip nenurodyta, Biblijos citatos šiame leidinyje paimtos iš Šventojo Rašto (Biblijos draugijos redakcija, 1999); santr. Brb — K. Burbulio vertimas, 1996; Jr — A. Jurėno vertimas, 2000; santr. NW — citata išversta iš New World Translation of the Holy Scriptures.

[Anotacija 4 puslapyje]

Mes vadinamės Jehovos liudytojai, nes sekame Jėzumi