Kas iš tikrųjų valdo pasaulį?

Daugelis žmonių į minėtą klausimą atsakytų vienu žodžiu — Dievas. Tačiau įdomu, jog Biblijoje niekur nekalbama, kad Jėzus Kristus ar jo Tėvas yra tikrieji šio pasaulio valdovai. Priešingai, Jėzus pasakė: „Šio pasaulio kunigaikštis bus išmestas laukan.“ Ir dar: „Ateina šio pasaulio kunigaikštis. Nors jis neturi man galios.“ (Jono 12:31; 14:30; 16:11)

Taigi šio pasaulio valdovas yra Jėzaus priešininkas. Kas jis?

Ką byloja pasaulio būklė

Nepaisant geranoriškų žmonijos pastangų, per visą istoriją pasaulis kenčia. Mąstantiems žmonėms tai atrodo nesuvokiama. Štai buvusio laikraščių vedamųjų straipsnių autoriaus Deivido Lorenso mintys: „Turbūt kiekvienas nori žemėje taikos. Beveik visos pasaulio tautos linki žmonijai gero. Tad kas atsitiko? Kodėl, priešingai įgimtiems žmonių troškimams, kyla karai?“

Argi tai ne paradoksas? Juk iš prigimties žmonės nori gyventi taikiai, bet neapkenčia ir įnirtingai žudo vieni kitus. Pagalvokite apie baisias žiaurenybes: dujų kameras, koncentracijos stovyklas, liepsnosvaidžius, napalmo bombas ir kitus kankinimo bei žudymo metodus.

Ar tikėtina, kad taikos ir laimės trokštantys žmonės gali taip piktai elgtis su kitais? Kokios jėgos verčia juos daryti tokius pasibaisėtinus darbus? Gal kada nors mąstėte,  ar neveikia žmonių kažkokia nematoma pikta jėga, skatinanti prieš kitus vartoti smurtą?

Pasaulio valdovai atpažinti

Dėl šio klausimo nėra reikalo spėlioti, nes Biblijoje aiškiai parodoma, jog nematomas protingas asmuo valdo ir žmones, ir tautas. Jos žodžiais, „visas pasaulis yra piktojo pavergtas“. Šis asmuo Biblijoje „vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžioja visą pasaulį“. (1 Jono 5:19; Apreiškimo 12:9, Brb)

„Velnio gundomas“ Jėzus gerai žinojo, kad Šėtonas yra pasaulio valdovas. Apie tai Biblijoje sakoma: „Velnias vėl paima jį į labai aukštą kalną ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų didybę, taria: ‘Visa tai aš tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane.’ Tada Jėzus atsako: ‘Eik šalin, šėtone!’“ (Mato 4:1, 8-10)

Įsivaizduokite, Šėtonas gundė Jėzų siūlydamas „viso pasaulio karalystes“. Ar Šėtono pasiūlymas būtų buvęs tikras gundymas, jeigu jis iš tiesų nebūtų tų karalysčių valdovas? Žinoma, ne. Be to, Jėzus nepaneigė, kad Šėtonas valdo visas pasaulio vyriausybes, nes, priešingu atveju, būtų tai pasakęs. Taigi Šėtonas Velnias tikrai yra nematomas pasaulio valdovas. Biblijoje jis vadinamas „šio pasaulio dievu“. (2 Korintiečiams 4:4, Jr) Vis dėlto kaip šis nedoras asmuo įgijo tokią galią?

Vienas iš Dievo sukurtų angelų ėmė pavydėti Dievui garbės ir užginčijęs teisėtą jo valdymą tapo Šėtonu. Pasinaudodamas gyvate jis apgavo pirmąją moterį Ievą ir paskatino ją bei jos vyrą Adomą, užuot klausius Dievo, vykdyti jo įsakymus. (Pradžios 3:1-6; 2 Korintiečiams 11:3) Be to, jis tvirtino galįs atitraukti nuo Dievo visus dar negimusius Adomo ir Ievos palikuonius. Todėl Dievas  leido Šėtonui įrodyti savo tvirtinimą, bet Šėtono užmačios nepasiekė tikslo. (Jobo 1:6-12; 2:1-10)

Reikšminga tai, kad Šėtonas valdo pasaulį ne vienas. Jam pavyko įtikinti kai kuriuos angelus prisidėti prie maišto prieš Dievą, ir šie tapo demonais, dvasiniais jo nusikaltimo bendrininkais. Biblijoje krikščionys raginami ‘išsilaikyti prieš velnio klastas, nes mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose’. (Efeziečiams 6:11, 12)

 Priešinkitės piktosioms dvasioms

Tie nematomi pikti pasaulio valdovai pasiryžę suklaidinti visą žmoniją ir nukreipti ją nuo Dievo garbinimo. Viena piktųjų dvasių naudojama priemonė — palaikyti pomirtinio gyvenimo idėją, nors Dievo Žodyje aiškiai sakoma, jog mirusieji neturi sąmonės. (Pradžios 2:17; 3:19; Ezechielio 18:4, Brb; Psalmyno 146:3, 4; Mokytojo 9:5, 10) Piktoji dvasia, pamėgdžiodama mirusiojo balsą, gali kalbėti su jo giminaičiais arba draugais per spiritistinį mediumą ar „balsą“ iš neregimojo pasaulio. „Balsas“ dedasi mirusiuoju, o iš tikrųjų — tai demonas!

Tad jei kada nors išgirsite tokį „balsą“, nesileiskite apgaunamas. Atmeskite viską, ką jis besakytų, ir kartokite Jėzaus žodžius: „Eik šalin, šėtone!“ (Mato 4:10; Jokūbo 4:7) Nebūkite pernelyg smalsus, kad nepakliūtumėte į piktųjų dvasių pinkles. Ryšys su jomis vadinamas spiritizmu, ir Dievas perspėja savo garbintojus nesivelti į jokias spiritizmo atmainas. Biblija smerkia asmenis, ‘kurie užsiima būrimu, tariasi su vaiduokliais bei dvasiomis arba teiraujasi mirusiųjų’. (Pakartoto Įstatymo 18:10-12; Galatams 5:19-21; Apreiškimo 21:8)

Kadangi per spiritizmą žmonės patenka demonų įtakon, neužsiimkite juo, kad ir kaip maloniai ar viliojamai tai atrodytų. Spiritizmas — tai būrimas su krištoliniu rutuliu, abėcėlinių lentelių naudojimas, nejutiminis suvokimas, chiromantija, astrologija ir kita. Namuose apsigyvenę demonai taip pat sukelia bildesius ir visokius neįprastus reiškinius.

Be to, piktosios dvasios žadina nuodėmingus žmonių polinkius per literatūrą, filmus bei televizijos programas, aukštinančias amoralią ir iškreiptą seksualinę elgseną. Demonai žino, kad nevejamos iš galvos blogos mintys  palieka neišdildomą pėdsaką ir skatina žmones (kaip ir jie patys) elgtis amoraliai. (Pradžios 6:1, 2; 1 Tesalonikiečiams 4:3-8; Judo 6)

Tiesa, mintis, kad pasaulį valdo piktosios dvasios, daug kam atrodo juokinga. Bet tai visai nenuostabu, nes, pasak Biblijos, „pats šėtonas geba apsimesti šviesos angelu“. (2 Korintiečiams 11:14) Gudriausia jo apgavystė — apakinti žmonėms protus, kad jis ir jo demonai neegzistuoja. Bet nesileiskite apgaunamas! Velnias ir demonai tikri, tad turime nepaliaujamai jiems priešintis. (1 Petro 5:8, 9)

Laimei, artėja metas, kai Šėtono ir jo ordų daugiau nebebus! „Praeina pasaulis [ir jo valdovai demonai]“, — laiduojama Biblijoje, bet „kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“. (1 Jono 2:17) Koks bus palengvėjimas pašalinus blogą jų įtaką! Tad būkime tarp tų, kurie vykdo Dievo valią ir tikisi amžinai gyventi Dievo teisingame naujajame pasaulyje. (Psalmyno 37:9-11, 29, Brb; 2 Petro 3:13; Apreiškimo 21:3, 4)

Jeigu kitaip nenurodyta, Biblijos citatos šiame leidinyje paimtos iš Šventojo Rašto (Biblijos draugijos redakcija, 1999); santr. Brb — K. Burbulio vertimas, 1996; Jr — A. Jurėno vertimas, 2000.

[Iliustracija 4 puslapyje]

Ar Šėtonas būtų galėjęs pasiūlyti Jėzui visas šias pasaulio karalystes, jeigu jos nebūtų jam priklausiusios?