Kodėl galima pasitikėti Biblija

Kai kurių žmonių nuomone, Biblija nepatikima, ir tokioms jų pažiūroms plačiai pritariama. Todėl dauguma laiko Bibliją neverta pasitikėjimo.

Kita vertus, ja pasitikėti skatina Jėzaus Kristaus maldos Dievui žodžiai: „Tavo žodis yra tiesa.“ Ir pati Biblija tvirtina esanti Dievo įkvėpta. (Jono 17:17; 2 Timotiejui 3:16)

Ką jūs manote apie tai? Ar turime tvirtą pagrindą pasitikėti Biblija? O gal yra tikrų įrodymų, jog Biblija nepatikima, prieštaraujanti pati sau ir nenuosekli?

Ar ji pati sau prieštarauja?

Nors, kai kurių tvirtinimu, Biblija pati sau prieštarauja, ar kas nors pateikė jums tikrą pavyzdį? Mes niekada neaptikome tokio prieštaravimo, kuris atlaikytų kruopščių tyrinėjimų kritiką. Tiesa, gali atrodyti, jog kai kuriuose Biblijos pasakojimuose esama prieštaravimų, bet problema paprastai kyla dėl nepakankamo detalių ir to laiko aplinkybių žinojimo.

Yra žmonių, sutelkiančių dėmesį į tariamus Biblijos prieštaravimus ir klausiančių: ‘Iš kur Kainas ėmė sau žmoną?’ Jų teigimu, Kainas ir Abelis buvo vieninteliai Adomo ir Ievos vaikai. Bet šios prielaidos nepalaiko Biblija. Joje sakoma, kad Adomui  „gimė sūnų ir dukterų“. (Pradžios 5:4) Taigi Kainas vedė vieną iš savo seserų arba, galimas dalykas, dukterėčią.

Ieškodami neatitikimų, kritikai galbūt tvirtina: „Pagal Biblijos rašytoją Matą, Jėzaus malonės prašė kariuomenės pareigūnas, o pasak Luko, jis siuntė pas Jėzų savo atstovus. Katro pasakojimas tikras?“ (Mato 8:5, 6; Luko 7:2, 3) Bet ar tai iš tiesų prieštaravimas?

Jei nuopelnas priskiriamas iniciatoriui, protingas žmogus čia neįžvelgtų jokio prieštaravimo. Ar, jūsų manymu, klaidingai pranešta, kad kelią nutiesė miesto meras, nors iš tikrųjų jį tiesė inžinieriai ir darbininkai? Žinoma, ne! Taip pat ir Mato pranešime nėra klaidos, kad į Jėzų kreipėsi šimtininkas, nors Luko pasakojime prašymą perdavė jo atstovai.

Žinant daugiau Biblijos detalių, tariami prieštaravimai išnyksta.

Istorija ir mokslas

Kadaise buvo labai skeptiškai vertinamas Biblijos istoriškumas. Pavyzdžiui, kritikai iškėlė abejones, ar gyveno tokie bibliniai asmenys kaip Asirijos karalius Sargonas, Babilono karalius Belšacaras ir Romos vietininkas Poncijus Pilotas. Tačiau naujausi atradimai patvirtina biblinius pranešimus. Štai istoriko Mošės Perlmano komentaras: „Skeptikai, abejoję netgi istorinių Senojo Testamento dalių autentiškumu, nelauktai ėmė keisti savo pažiūras.“

Kad galėtume pasitikėti Biblija, ji turi būti ir moksliškai tiksli. Ar taip yra? Ne per seniausiai Biblijai  prieštaraujantys mokslininkai tvirtino, kad visata neturėjo pradžios. Bet astronomas Robertas Jastrovas neseniai paminėjo naujų faktų, rodančių visai ką kita: „Dabar matome, kad astronomijos duomenys apie pasaulio atsiradimą verčia sutikti su Biblijos požiūriu. Detalės skiriasi, bet pagrindiniai mokslinio ir biblinio Pradžios aiškinimo aspektai sutampa.“ (Pradžios 1:1)

Pasikeitė ir žmonių požiūris į Žemės formą. Kaip rašoma leidinyje The World Book Encyclopedia, „jūrų keliautojų atradimai parodė, jog Žemė apvali, o ne plokščia, kaip manė dauguma žmonių“. Bet Biblijoje jau seniai buvo užrašyta tiesa. Daugiau nei prieš 2000 metų iki šių kelionių Izaijo 40:22 (Jr) pasakyta: „Jis, kuris sėdi soste viršum žemės skritulio“, arba, kituose vertimuose, „virš žemės skliauto“ (Brb), „viršum žemės skrities“ (Skv).

Tad kuo daugiau žmonės sužino, tuo daugiau sukaupiama įrodymų, kad Biblija galima pasitikėti. Buvęs Britų muziejaus direktorius, seras Frederikas Kenjonas, rašė: „Gauti rezultatai patvirtina tai, ką sako tikėjimas, būtent, kad gausėjant žinioms, Biblija tik laimi.“

 Pranašystės

Tačiau ar tikrai galime tikėti Biblijos pranašystėmis, tarp jų ir pažadu, jog bus ‘teisingi naujas dangus ir nauja žemė’? (2 Petro 3:13; Apreiškimo 21:3, 4) Na, o anksčiau ar pasitvirtino Biblijos pranešimai? Netgi prieš šimtmečius pasakytos pranašystės ne kartą išsipildė iki mažiausių smulkmenų!

Štai apie galingojo Babilono žlugimą Biblijoje nusakyta beveik prieš 200 metų iki tam įvykstant. Susivieniję medai ir persai iš anksto buvo pavadinti nugalėtojais. Ir nors persų karalius Kyras dar net nebuvo gimęs, Biblija jau išpranašavo, kad ta pergalė jį išgarsins. Babiloną saugantys Eufrato vandenys ‘išdžius’ ir ‘[Babilono] vartai bus atsklęsti’. (Jeremijo 50:38; Izaijo 13:17-19; 44:27—45:1)

Pasak istoriko Herodoto, visa tai labai tiksliai išsipildė. Be to, Biblijoje išpranašauta, kad Babilonas galiausiai virs tyrlaukiais. Būtent taip ir atsitiko. Šiandien iš jo likę tik griuvėsiai. (Izaijo 13:20-22; Jeremijo 51:37, 41-43) Biblijoje gausu ir kitų dramatiškai išsipildžiusių pranašysčių.

O ką Biblija pranašauja apie dabartinę pasaulio santvarką? Štai jos žodžiai: „Paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus savimylos, godūs pinigų, pasipūtę, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs gimdytojams, nedėkingi, nedorėliai, nemeilūs, ... labiau linkę į malonumus negu į Dievą, dedąsi maldingi, bet atsižadėję maldingumo jėgos.“ (2 Timotiejui 3:1-5)

Dabar iš tiesų matome tai pildantis! Tačiau Biblijoje apie „paskutines dienas“ pranašaujama ir taip:  „Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Vietomis bus badmečių.“ Be to, „šen ir ten bus didelių žemės drebėjimų, ligų“. (Mato 24:7; Luko 21:11)

Biblijos pranašystės šiandien tikrai pildosi! O kaip dėl ateities pažadų, pavyzdžiui, tokių: „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai“; „jie perkals savo kalavijus į arklus, ... nebebus mokomasi kariauti“? (Psalmyno 37:29, Brb; Izaijo 2:4)

Kai kas galbūt pasakys: „Visu tuo sunku patikėti.“ Tačiau nėra pagrindo abejoti mūsų Kūrėjo pažadais. Jo Žodžiu galima pasitikėti! (Titui 1:2) Tyrinėdamas kitus įrodymus jūs dar labiau tuo įsitikinsite.

Jeigu kitaip nenurodyta, Biblijos citatos šiame leidinyje paimtos iš Šventojo Rašto (Biblijos draugijos redakcija, 1999); santr. Brb — K. Burbulio vertimas, 1996; Jr — A. Jurėno vertimas, 2000; Skv — J. Skvirecko vertimas, 1990—1991.

[Anotacija 4 puslapyje]

„Gauti rezultatai patvirtina tai, ką sako tikėjimas, būtent, kad gausėjant žinioms, Biblija tik laimi“