Kodėl ją praminė Didžiąja sala?

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO HAVAJUOSE

KAI išgirstate žodį „Havajai“, apie ką pagalvojate? Galbūt apie balsvus paplūdimius, skaidrų vandenį, siūruojančias kokosines palmes, šiltas naktis atviroje verandoje, romantiškai apšviestoje deglų. O kur dar polinezietiška puota luau su šviežiais ananasais, kolokasijos tyre poi, lašiša lomilomi, duobėje kepta kiaule kalua. Štai paveikslas apie Havajus bemaž ir baigtas. Ko gi dar galima norėti?

Tačiau Havajai gali pasiūlyti daug daugiau. Bet pirmiausia — apie salą. Havajų sala Didžiąja praminta todėl, kad joje lengvai sutilptų kitos stambesnės Havajų salyno salos — Oahu, Maujus ir Kauajus. Įspūdingos Havajų salos plotas yra apie 10500 kvadratinių kilometrų ir jis vis didėja, tačiau apie tai kiek vėliau.

Geografinė padėtis ir klimatas

Havajų sala yra pati piečiausia salyne, tad klimatas čia švelnus. Poilsiautojų pamėgtose pakrantėse vidutinė dienos temperatūra vasarą (nuo gegužės iki spalio) būna apie 30 laipsnių Celsijaus, žiemą (nuo lapkričio iki balandžio) — maždaug 21. Naktys irgi šiltos — paprastai 15—18 laipsnių. Konos regione, apsaugotame nuo vėjų, labiau saulėta, o Hilo apylinkėse, priešvėjinėje pusėje, kur kas lietingiau.

Dėl atogrąžų klimato ir derlingo vulkaninės kilmės dirvožemio čia apstu vaisių ir daržovių. Gausiai dera skanūs mangai, papajos, ličiai bei kitokie egzotiški vaisiai, žydi pasakiškos orchidėjos, anturiai. Taip pat tarpte tarpsta makadamijos riešutmedžiai ir kavamedžiai. O Konos kava garsi visame pasaulyje. Kavos tiekėjai iš visur suguža į kasmetinį Konos kavos festivalį paskanauti šio gėrimo ir užsisakyti kavos pupelių.

Havajų saloje viena klimato zona keičia kitą: čia yra ir drėgnųjų miškų, ir dykumų, ir tundrų. Drėgnieji miškai dengia rytinę salos dalį, kur dažni lietūs. Čia peri daugybė retų paukščių, žaliuoja mẽdiniai paparčiai, žydi įvairių rūšių laukinės orchidėjos. Konos Kohalos regione per metus lietaus iškrenta apie 25 centimetrus, o Hilo apylinkėse — daugiau kaip 250.

Kilauėja — veikiantis, bet „nepiktas“ ugnikalnis

Saloje stūkso penki dideli ugnikalniai: Mauna Loja, Mauna Kėja,  Kilauėja, Kohala ir Hualalajus. Kilauėja paraidžiui reiškia „didysis spjaudūnas“. Šis ugnikalnis prabudo 1979 metais ir žmones pradžiugino įspūdingu reginiu. O nuo 1983-iųjų iš jo kone be pertrūkio liejasi raudona įkaitusi lava. Nors po ja atsidūrė trys pajūrio miestai, Kilauėja padovanojo šimtus hektarų sausumos.

Kada lava, garsiai riaumodama ir šnypšdama, virsta į vandenyną, pakyla milžiniški garų bei dūmų kamuoliai ir nuplaukia dangumi. O pakrantėse nutįsta nauji juodo smėlio paplūdimiai. Prie Kilauėjos ugnikalnio galima prieiti visai arti ir stebėti tekančią lavą.

Mauna Kėja, užgesęs 4205 metrų ugnikalnis, yra aukščiausias kalnas saloje, kiek aukštesnis už Mauna Loją, iškilusią viršum jūros lygio 4169 metrus. Tačiau jeigu matuotume nuo paties ugnikalnio pamato jūros dugne, Mauna Kėja yra aukščiausias kalnas pasaulyje, iškilęs daugiau kaip 9000 metrų nuo jūros dugno. Kita vertus, Mauna Loja — masyviausias pasaulio kalnas; jo tūris apie 40000 kubinių kilometrų.

Pramogų gausybė

Žiemą Mauna Kėją dažnai apdengia sniegas — ne veltui kalnas pramintas Baltuoju. Kai kurie vietiniai čia slidinėja, nors ši pramoga ir nesaugi dėl uolingų kalno šlaitų. O viršūnėje įsikūrusiame Mauna Kėjos moksliniame draustinyje stovi 13 galingiausių pasaulyje teleskopų, priklausančių 11 skirtingų valstybių.

Salos pakrantėse pramogų netrūksta. Vandens sportu galima mėgautis kiaurus metus, nes oras ir vanduo išlieka šiltas. Paplūdimiai irgi įvairuoja: nuo garsių balto smėlio pliažų prie viešbučių iki nuošalių paplūdimių, pasiekiamų tik dviračiais ar visureigiais.

Didžioji sala išties ideali tiek dydžiu, tiek geografine padėtimi, tiek klimatu, tiek kraštovaizdžiu. Be to, vietiniai čia draugiški, paslaugūs ir mielai rodo nuoširdų havajietišką svetingumą.

[Žemėlapis 16 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

NIHAU

KAUAJUS

OAHU

HONOLULU

MOLOKAJUS

MAUJUS

LANAJUS

KAHOALAVĖ

HAVAJAI

Hilas

Kohala

Mauna Kėja

Hualalajus

Mauna Loja

Kilauėja

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Tolumoje — Mauna Kėja

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 17 puslapyje]

U.S. Geological Survey/Photo by T.J. Takahashi