Skrydžių valdymas. Kaip užtikrinamas jūsų saugumas?

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO FILIPINUOSE

AR SKRISDAMAS lėktuvu kada pagalvojote, kaip pilotas randa kelią? Gal kiek nerimavote žinodamas, kad vienu metu dangų raižo dešimtys, gal net šimtai, lėktuvų. Kaip jie nesusiduria?

Keleiviams tokie klausimai rūpi ir tai suprantama. Tačiau statistiniai duomenys rodo, jog skristi keleiviniu lėktuvu gana saugu, * net saugiau nei važiuoti motociklu ar automobiliu. Viena iš svarbių saugumą užtikrinančių priemonių yra skrydžių valdymo sistema.

Kad jūsų skrydis būtų saugus

Pirmiausia už saugų skrydį atsako lėktuvo kapitonas, arba pilotas. Tačiau dažnai jis negali matyti netoli skrendančių lėktuvų ir net nežino, kad jie čia yra. Dėl to daugelyje šalių yra įrengtos skrydžių valdymo sistemos. Tai specialios tarnybos, kurios naudodamosi antžemine įranga stebi kiekvieną lėktuvų, pilotuojamų pagal prietaisų taisykles, skrydžio etapą.

Samuelis, Kalifornijoje 13 metų dirbantis skrydžių dispečeriu, sako: „Užtikrinant saugumą viena iš svarbiausių funkcijų tenka skrydžio valdymo darbuotojams. Visų pirma jie privalo pasirūpinti, kad lėktuvai per daug nepriartėtų vienas prie kito.“ Melba, oro eismo priežiūros specialistė, priduria: „Svarbiausia — saugumas, bet kartu rūpinamės ir skrydžių operatyvumu bei lėktuvų srauto paskirstymu.“ Todėl skrydžių valdymo tarnybos darbuotojai ne tik padeda išvengti susidūrimų ore, bet ir reguliuoja lėktuvų eismą.

Vadinasi, tuo metu, kai pilotas lėktuvo kabinoje atlieka savo darbą, nuo žemės skrydį seka daugybė žmonių. Pilotas nuolat palaiko radijo ryšį ne tik su oro uosto dispečeriais pakilimo ir nusileidimo punktuose, bet ir su skrydžių valdymo punktais, išsidėsčiusiais pakeliui.

Šiame dideliais greičiais skraidančių lėktuvų amžiuje, siekiant užtikrinti saugumą, labai svarbu stebėti tai, ko dar negali matyti pats pilotas. Įsivaizduokite du keleivinius reaktyvinius lėktuvus, skrendančius tiesiai vienas į kitą. Kai pilotai pamatys besiartinantį lėktuvą, susidūrimui išvengti jiems galbūt bus likusios vos kelios sekundės! Kad to neatsitiktų, kaip tik ir rūpinasi skrydžių valdymo tarnyba. Daug anksčiau, nei lakūnai pastebės  priešpriešiais atskrendantį lėktuvą, jiems bus pranešta, kaip saugiai prasilenkti.

Kaip valdomas lėktuvas, kuriuo skrendate

Antžeminiais kryptiniais radijo siųstuvais lėktuvui siunčiami signalai. Pilotas naudojasi prietaisais, kurie priima tuos signalus ir parodo tikslias lėktuvo koordinates. Kadangi siųstuvai įrengti tam tikrose vietose, oro uostą, kuriame turi nusileisti, lėktuvas pasiekia skrisdamas nuo vieno siųstuvo prie kito. Naudojantis šiomis navigacijos priemonėmis atsiranda gana pastovūs oro keliai.

Tais keliais skrydžių valdymo tarnybos ir veda lėktuvus. Prieš pakildamas pilotas privalo pateikti skrydžio planą, kuriame nurodytas maršrutas. Dispečeris turi vadinamosios skridimo indikacijos juostelės kopiją. Skrydžių kontrolės vadovas Salvadoras Rafaelis aiškina, kuo tokia tvarka naudinga: „Oro keliai kertasi. Skrisdamas per jų susikirtimo taškus, pilotas turi apie tai pranešti į kontrolės punktą. Dispečeris šią informaciją fiksuoja skridimo indikacijos juostelėje.“ Taip jis susidaro konkretaus lėktuvo skrydžio tako vaizdą.

Dispečerio darbe svarbus vaidmuo tenka radijo ryšiui. Taip jis sužino lėktuvo koordinates, o pilotui duoda nurodymų, kurie padeda išlaikyti saugų atstumą nuo kitų lėktuvų. Dispečeriai ir pilotai paprastai turi ne vieną radijo sistemą ir gali susisiekti įvairių dažnių radijo bangomis. Jei nepavyksta susikalbėti vienu būdu, pasinaudoja kitu.

O kaip ryšys palaikomas tarptautiniuose skrydžiuose, kur pilotai ir dispečeriai šneka skirtingomis kalbomis? Kad išvengtų pavojų dėl nesusikalbėjimo, Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija ryšiams palaikyti pasirinko anglų kalbą. Kadangi kalbant per radiją tam tikrų žodžių, raidžių ir skaičių tarimas skamba panašiai, skrydžių valdymo specialistai mokomi instrukcijas pilotams perduoti standartinėmis frazėmis ir standartine tartimi. Dėl didesnio saugumo kai kurias iš dispečerių gautas instrukcijas pilotų prašoma pakartoti.

Valdyti skrydžius dispečeriams padeda ir kita priemonė — radiolokatoriai, arba radarai. Jų antenos pagauna nuo lėktuvų atsimušusias radijo bangas. Tada lėktuvai pasirodo dispečerio radaro ekrane kaip taškeliai. Daugelis lėktuvų turi atsakiklį — prietaisą, kuris į radarą siunčia atpažinimo signalą. Kompiuteris jį apdoroja ir radaro ekrane parodo visus lėktuvo duomenis: skrydžio numerį, greitį, aukštį, lėktuvo tipą.

Jei dispečeris mato, jog siekiant išvengti susidūrimo lėktuvui būtina atlikti kokį manevrą, jis paprastai turi kelis sprendimo variantus. Pilotui gali nurodyti pakeisti 1) kursą, arba kryptį. Kitas variantas — keisti 2) greitį, jeigu, pavyzdžiui, vieną lėktuvą vejasi kitas. Kone įprasčiausias būdas lėktuvus atitolinti vieną nuo kito yra pakeisti jų skridimo 3) aukštį.

Skrydžių saugumą dar labiau užtikrina tai, kad, esant galimam pavojui, nemažai radiolokacijos sistemų dispečerį perspėja automatiškai. Tarkim, skrydžių kontrolės sistemai užfiksavus, jog dviem lėktuvams yra tikimybė per daug priartėti vienam prie kito, įsijungia regimasis arba garso signalas. Kitoks signalas perspėja, jei koks lėktuvas skrenda pavojingai žemai.

Svarbiausia — jūsų saugumas

Šiuo metu įgyvendinami planai dar labiau pagerinti skrydžių valdymą.  Dėl antžeminių navigacijos sistemų lėktuvas privalo skristi tam tikrais oro keliais ir tam tikro diapazono aukštyje. Dėl to ne taip veiksmingai panaudojama oro erdvė ir ilgėja skrydžių maršrutai. Ateityje bus vis labiau pasikliaujama palydovinėmis sistemomis, kaip antai globaline padėties nustatymo sistema, kuri padės daug lanksčiau nustatyti kiekvieno lėktuvo kursą ir palengvins skrydžių per vandenyną valdymą.

Kaip rodo ši trumpa apžvalga, jūsų lėktuvo pilotas nėra vienintelis, žinantis, kur kiekvienu momentu skrenda jo pilotuojamas lėktuvas. Be jo, nuo žemės skrydį seka dar keletas žmonių. Tokia sistema buvo sukurta, siekiant iki minimumo sumažinti pavojus ir maksimaliai padidinti saugumą. Todėl nenuostabu, kad keleivinių lėktuvų katastrofos itin retos!

Tad jeigu skrendate lėktuvu, pernelyg nuogąstauti nereikėtų. Kai kitąsyk išsiruošite į tolimą kelionę, prisiminkite, jog skrydžių valdymo tarnybos personalas labai rūpinasi jūsų saugumu. Patogiai įsitaisykite, atsipalaiduokite ir... malonaus jums skrydžio!

[Išnaša]

[Schema 14, 15 puslapiuose]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

KAIP VALDOMAS SKRYDIS

Globalinė padėties nustatymo sistema

Skrydžių valdymo sistema

Antžeminiai kryptiniai radijo siųstuvai

Radijas

Radiolokatoriaus antena

[Iliustracija 15 puslapyje]

Skrydžių valdymo bokštas

[Iliustracija 15 puslapyje]

Skrydžių valdymo dispečeriai

[Iliustracija 15 puslapyje]

Skrydžių valdymo centras

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 15 puslapyje]

Bokštas ir dispečeriai: NASA Ames Research Center; valdymo centras: U. S. Federal Aviation Administration