Biblijos požiūris

Ar žemė taps rojumi?

LEGENDŲ apie aukso amžių, kai žmonės dar nebuvo nuodėmingi, artimai bendravo su Dievu, nesirgo ir nemirė, turi daugelis tautų, kaip antai egiptiečiai, meksikiečiai, perujiečiai, tibetiečiai. Jose užsimenama ir kaip žmogus įpuolė į nuodėmę.

Tose legendose, nors iškraipytose ir pagražintose, pernelyg daug panašių elementų, kad tai būtų galima laikyti atsitiktinumu. Šie sutapimai daugelį paskatino prieiti prie išvados, kad legendose atsispindi istoriniai įvykiai. Tai, kas jose bendra, iš tikrųjų labai primena pasakojimus, užrašytus Biblijoje, pirmuose Pradžios knygos skyriuose. Tačiau šioje knygoje įvykiai išdėstyti ne miglotai, kaip įprasta legendose, bet su konkrečiomis detalėmis, būdingomis tiksliems istoriniams aprašymams (2 Timotiejui 3:16).

Puiki pradžia

Pradžios knygoje pasakojama, jog sukūręs pirmuosius žmones, Adomą ir Ievą, Dievas juos apgyvendino gerai drėkinamame Edeno sode. Taip pat apdovanojo tobula sveikata ir davė perspektyvą gyventi amžinai. Mirtis buvo bausmė už nuodėmę (Pradžios 2:8-17; Romiečiams 5:12). Adomui su Ieva Dievas liepė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją!“ (Pradžios 1:28). Ilgainiui rojumi turėjo tapti visa žemė, apgyventa tobulų žmonių, mielai paklūstančių Dievui — savo Valdovui.

Deja, pirmoji žmonių pora Dievui nepakluso, todėl neteko galimybės atlikti Kūrėjo jiems patikėtą užduotį ir perspektyvos gyventi amžinai. Nepaisant to, Jehova Dievas savo sumanymą žemėje įgyvendins. „Žodis, išeinantis iš mano burnos, nesugrįš pas mane bergždžias, bet įvykdys tai, ko trokštu“, — sako jis (Izaijo 55:11). Ir iš tiesų Jehovos tikslas paversti žemę rojumi, kuriame gyvens jo savybes atspindintys žmonės, yra viena iš pagrindinių Biblijos temų (Romiečiams 8:19-21).

„Su manimi būsi rojuje“

Po Adomo ir Ievos nuopuolio Dievas nedelsdamas pažadėjo ‘palikuonį’, kuris galiausiai sunaikins „senąją gyvatę“, Šėtoną Velnią, ir sugriaus jo piktus darbus (Pradžios 3:15, Skv; Apreiškimo 12:9; 1 Jono 3:8).  Tas „palikuonis“ visų pirma pasirodė esąs Jėzus Kristus (Galatams 3:16, Brb). Dievas paskyrė jį Karalystės, arba dangiškosios valdžios, kuri valdys žemę, Karaliumi (Danieliaus 7:13, 14; Apreiškimo 11:15).

Kristus iki galo atliks tai, ko nepadarė Adomas. Ne veltui Biblijoje Jėzus vadinamas „paskutiniuoju Adomu“ (1 Korintiečiams 15:45, Brb). Be to, pavyzdinėje maldoje Jėzus parodė, jog žemės ateitis neatsiejama nuo Dievo Karalystės: „Teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mato 6:10).

Būdamas žemėje, Jėzus, kaip būsimasis jos Karalius, turėjo teisę greta savęs ant stulpo merdinčiam atgailaujančiam nusikaltėliui pasakyti: „Su manimi būsi rojuje“ (Luko 23:43). Rojus, kurį jis turėjo omenyje, bus žemėje, nes taip Dievas numatė iš pat pradžių. Apie tai aiškiai kalbama Biblijoje. Atkreipkime dėmesį į kelias jos citatas.

„Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai“ (Psalmyno 37:29, Brb). „Javų bus krašte apsčiai, net kalnų viršūnėse jie augs“ (Psalmyno 72:16, Brb). „Teisieji gyvens krašte ir nekaltieji pasiliks jame“ (Patarlių 2:21, Brb). „Visame mano šventajame kalne nebus vietos jokiai skriaudai nė jokiai niekšybei, nes žemė bus kupina Viešpaties pažinimo, kaip jūra kupina vandenų“ (Izaijo 11:9).

Šiuos teiginius atitinka ir Jėzaus žodžiai iš jo garsiojo Kalno pamokslo: „Palaiminti romieji; jie paveldės žemę“ (Mato 5:5). Vėliau apaštalas Jonas rašė: „Štai Dievo padangtė tarp žmonių. [...] Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Apreiškimo 21:3, 4). Akivaizdu, kad šiose Biblijos eilutėse kalbama ne apie dangišką „rojų“, bet apie rojų čia, žemėje.

Ką yra pasakę kai kurie biblistai

Daug Biblijos žinovų yra įsitikinę, jog valdant Dievo Karalystei žemė taps rojumi. Teologas Džozefas A. Saisas pasakė: „Valdant Mesijui, visa žemė galiausiai turi tapti [...] tokia, kokia ji [...] būtų buvusi, jeigu Adomas niekada nebūtų padaręs nuodėmės.“ Knygos The New Testament for English Readers komentaruose Henris Olfordas rašė: „Ta Dievo Karalystė [...] plėsis, kol tiesiogine prasme įsiviešpataus visoje žemėje, ir jos pavaldiniai paveldės žemę, [...] galutinai atnaujintą ir palaimintą amžiams“ (kursyvas autoriaus).

Panašią mintį išreiškė garsus mokslininkas ir kruopštus Biblijos tyrinėtojas Izaokas Niutonas. Jis rašė: „Po teismo dienos žemėje ir toliau gyvens žmonės — ne tik 1000 metų, bet amžinai.“

Kadangi žemę tiesiogiai valdys Jėzus Kristus, blogis daugiau niekada neįsigalės (Izaijo 11:1-5, 9). Žemė visais atžvilgiais amžiams taps rojumi Kūrėjo šlovei.

AR ŽINOTE?

▪ Kokią žemės ir žmonijos ateitį Dievas buvo numatęs iš pat pradžių? (Pradžios 1:28)

▪ Ką įvykdys Dievo Karalystė? (Mato 6:10)

▪ Kodėl blogis daugiau niekada neįsigalės? (Izaijo 11:1-5, 9)

[Anotacija 11 puslapyje]

„Palaiminti romieji; jie paveldės žemę“ (Mato 5:5).