Ar tai buvo sukurta?

Termitynų ventiliacija

▪ Termitynai vadinami inžinerijos stebuklu ir ne veltui. Tie įspūdingi „statiniai“, padaryti iš molio ir seilių, gali siekti net šešis metrus. Kone pusės metro storio sienas saulė taip išdegina, jog šios pasidaro tvirtos it cementas. Kai kurie termitynai buvo pastatyti pernakt — tiesiogine šio žodžio prasme.

Termityne, maždaug per vidurį, įsikūrusi motinėlė. Ji kasdien padeda po kelis tūkstančius kiaušinių. Besparniai akli termitai darbininkai suneša juos į specialiai tam įrengtas ertmes ir čia rūpinasi išsiritusiomis lervomis. Tačiau, ko gero, didžiausią nuostabą kelia termityno vėdinimo sistema.

Susimąstykite: ertmių ir tunelių tinklas termityno viduje palaiko pastovią temperatūrą, kad ir koks oras būtų lauke. Afrikoje, Zimbabvėje, temperatūra gali svyruoti tarp 2 laipsnių Celsijaus naktį ir daugiau kaip 38 dieną. Bet termityno viduje ji nekinta — būna 31 laipsnis. Kaip tai įmanoma?

Per angas, tikslingai padarytas termityno apačioje, vidun skverbiasi grynas oras, o karštas, troškus išstumiamas pro viršų. Vėsesnis oras patenka iš ertmės po žeme ir pasklinda po visą termitų būstą. O šie, kad išlaikytų reikiamą temperatūrą, angas tai uždengia, tai atidengia. Pastovi temperatūra būtina, kad termitai galėtų augintis tam tikros rūšies grybus, kuriais daugiausia minta.

Termityno konstrukcija tokia įspūdinga, jog panašų principą pritaikė vieno biurų pastato architektai Zimbabvėje. Jis patalpų vėdinimui sunaudoja tik 10 procentų energijos, kuri reikalinga įprastai ventiliacijos sistemai tokio pat dydžio pastatuose.

Ką manote? Ar tai, kad termitai sugeba reguliuoti temperatūrą savo būsto viduje, yra atsitiktinumas, ar liudija, kad jie taip buvo sukurti?

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 25 puslapyje]

Viršuje: Stockbyte/Getty Images; apačioje: Scott Bauer/Agricultural Research Service, USDA