Senelio laikais...
Senelio laikais...
● Manoma, jog mechaninis laikrodis buvo sukurtas Kinijoje daugiau kaip prieš 900 metų. Nuo tada laikrodžiai buvo ne kartą tobulinami. Viena didžiausių naujovių buvo XVII amžiaus viduryje išrastas mechaninis laikrodis su švytuokle. Dėl šio reikšmingo išradimo laikrodžiai pasidarė tokie tikslūs, kad ant ciferblato atsirado naujas elementas — minutinė rodyklė! Šiai pažangesnei konstrukcijai, kurią sudarė švytuoklė, pasvarai ir palyginti sunkus mechanizmas, savaime suprantama, reikėjo tvirto vertikalaus korpuso. Taip atsirado aukštas, ant grindų statomas laikrodis, kurį daug kur pasaulyje įprasta vadinti „senelio laikrodžiu“. * Vienas žinovas šiuos laikrodžius apibūdino kaip „itin patikimus ir rodančius gana tikslų laiką net ir ekstremaliomis sąlygomis“.
Iš pradžių tie vertingi laikrodžiai buvo daromi tiktai didžiuosiuose Europos miestuose, tokiuose kaip Londonas ir Paryžius. Tačiau ilgainiui jų gamyba išplito po tolimiausius Europos kampelius. Dėl to laikrodžių dizaine pradėjo atsispindėti vietos meninis stilius. Korpusas būdavo tiesus arba kiek suapvalintas, grakštus arba masyvus. Jį darydavo iš pušies, juodmedžio, raudonmedžio, ąžuolo ar riešutmedžio, paviršius būdavo arba be jokios puošybos, arba su ornamentais. Todėl vadinamasis senelio laikrodis išpopuliarėjo ne tik dėl didelio tikslumo, bet ir kaip baldas, kambaryje sukuriantis elegancijos ir puošnumo atmosferą.
„Senelio laikrodis“ tebėra patrauklus galbūt ir dėl kitos priežasties. Jis tam tikra prasme panašus į žmogų. Kaip pastebi tyrinėtojas iš Suomijos, dr. Sinika Mantula (Sinikka Mäntylä), „laikrodžio aukštis atitinka vidutinį žmogaus ūgį, o „veidas“ (ciferblatas) — išraiškingas“. Garsus tiksėjimas netgi primena širdies plakimą. Šiandien dauguma šių „aukštaūgių“ šedevrų užleido vietą nebrangiems kvarciniams laikrodžiams. Bet net ir mūsų laikais, kai visi visur skubame, „senelio laikrodis“ tebeskleidžia ramybę. Knygoje Keeping Time—Collecting and Caring for Clocks rašoma: „Senelio laikrodis savo pastoviu neskubiu tiksėjimu gali apraminti dvasią ir sugrąžinti į širdžiai mielesnius laikus.“
[Išnaša]
^ pstr. 2 Kai kuriose šalyse šiuos laikrodžius, matyt, taip imta vadinti dėl 1876 metais išpopuliarėjusios dainos „Mano senelio laikrodis“.
[Iliustracija 19 puslapyje]
Laikrodis, datuojamas maždaug XIX amžiaus pradžia
