— Kodėl susidomėjote mokslu?

— Vaikystėje žavėjausi gamta. Užaugau Richtersvilyje, gražiame Šveicarijos miestelyje Ciuricho ežero pakrantėje. Kai su tėvais ir vyresniu broliu bei seserimi eidavau pasivaikščioti, pakeliui jie pasakodavo man apie čia sutiktus gyvūnus arba aplink žaliuojančius augalus.

— Kodėl pasirinkote ortopedijos studijas?

— Kurį laiką tėtis dirbo asistentu vietos ligoninės operacinėje. Namuose jis susižavėjęs mums pasakodavo apie chirurgiją. Jo entuziazmas mane taip įkvėpė, kad vėliau pasirinkau chirurgo profesiją. Specializavausi ortopedijos srityje, nes domino mechanikos taikymas praktikoje. Kad atitaisytų kaulus, raumenis bei sausgysles, nuo kurių priklauso mūsų judesiai, ortopedas turi mąstyti panašiai kaip inžinierius.

O labiausiai džiaugiuosi matydama savo pacientus sveikstančius. Man išties patinka dirbti su žmonėmis.

— Kodėl abejojote Dievo buvimu?

— Abejoti pradėjau jaunystėje. Itin didelės įtakos tam turėjo du dalykai. Pirma, sužinojau, jog kai kurie dvasininkai elgiasi amoraliai, ir tai mane be galo trikdė. Antra, kai mokiausi mokykloje, ne vienas biologijos mokytojas evoliucijos teorija nėmaž neabejojo, taigi patikėjau ir aš, ypač kai įstojau į universitetą.

— Kodėl evoliucijos teorija jums pasirodė priimtina?

— Dėstytojai man buvo autoritetas. Be to, maniau, jog tam tikrų rūšių gyvūnų organizmo sandaros panašumas liudija, kad jie turi bendrą protėvį, ir vykstant genetinėms mutacijoms atsiranda naujos rūšys.

 — Vis dėlto ilgainiui jūsų požiūris pasikeitė. Kodėl?

— Vienas draugas pakvietė mane į Jehovos liudytojų sueigą. Man padarė įspūdį jų draugiškumas ir informatyvi programa. Po kurio laiko mane aplankė viena maloni ponia iš bendruomenės, ir aš jos paklausiau: „Kaip įsitikinti, ar tai, kas rašoma Biblijoje, — tiesa?“

Ji parodė, kad Biblijoje išpranašauta daugelis mūsų laikų įvykių. Pavyzdžiui, Jėzus išpranašavo, jog paskutinėmis dabartinio pasaulio dienomis tarp tautų vyks karai, bus didelių žemės drebėjimų, siaus epidemijos, stigs maisto. * Be to, ši moteris atkreipė dėmesį į pranašystes, kuriose kalbama apie visuomenės susvetimėjimą, augantį godumą ir kitokį blogį, kurio šiandien apstu. * Netrukus pradėjau uoliai studijuoti Bibliją. Greit supratau, kad jos pranašystės visada išsipildo. Ėmė keistis ir mano požiūris į gyvybės kilmę.

— Ar susimąstyti apie gyvybės kilmę paskatino medicinos žinios?

— Taip. Tuo metu, kai pradėjau studijuoti Bibliją, kaip tik gilinausi į kelio chirurgiją. Baigiantis praėjusio šimtmečio septintajam dešimtmečiui mokslininkams ėmė labiau aiškėti, koks sudėtingas kelio sąnario mechanizmas. Jie atrado, kad kelis lankstosi ne tik ant vienos ašies kaip vyriai, o sukiojasi ir slankioja. Dėl šitokio sąnario paslankumo galime atlikti nepalyginamai daugiau judesių: vaikščioti, šokti, čiuožti.

Kol sukūrė dirbtinį kelio sąnarį, mokslininkai užtruko apie 40 metų. Mat dėl sudėtingumo tai padaryti labai sunku. Be to, lyginant su natūraliu sąnariu, dirbtinis gana greit susidėvi. Net naudodami patobulintas medžiagas, konstruktoriai džiaugiasi, jeigu jų gaminys atlaiko bent 20 metų. Ir tai suprantama — žmogaus kelio sąnarys sudarytas iš gyvų ląstelių, kurios nuolat atsinaujina. Man tai liudija ne apie aklą evoliucijos procesą, o apie Dievo išmintį.

— Kokia jūsų nuomonė apie mutacijas ir anatominius panašumus tarp atskirų rūšių?

— Panašumas tik patvirtina, kad visa sukurta to paties Autoriaus. Be to, mutuodamas gyvas organizmas netampa tobulesnis ir nepasiekia aukštesnio lygio. Priešingai, paprastai mutacijos genams pakenkia. Aišku, gali pasitaikyti, kad ir nelaimingas atsitikimas būtų kam nors į naudą. Tarkim, įvyksta geležinkelio katastrofa, kurios metu traukinys rėžiasi į tiltą. Šis sugriūna. Tai miestą išgelbsti nuo priešų armijos. Bet dėl to miestas aukštesnio lygio nepasiekia. Panašiai organizmų nepatobulina ir mutacijos. Ir dėl jų niekada neatsiras nieko taip nuostabiai sukurto kaip, pavyzdžiui, kelio sąnarys, jau nekalbant apie kitas žmogaus kūno dalis.

— Kodėl tapote Jehovos liudytoja?

— Kai pradėjau taikyti Biblijos principus, labai pagerėjo mano gyvenimo kokybė. Be to, 2003-iaisiais dalyvavau tarptautiniame Jehovos liudytojų kongrese ir mačiau, kaip neįtikėtinai šiltai, tarsi viena šeima, bendrauja delegatai, kurie anksčiau vienas kito net nepažinojo. Supratau, kad mano vieta — tarp jų. Kokia nuostabi meilės galia!