SKROSDAMAS Atlanto bangas, laivas artinasi prie Europos. Vienas iš keleivių, Džordžas Jangas, mintimis vis grįžta į Braziliją. * Kiek gero tenai nuveikta dėl Karalystės! Bet dabar atėjo laikas susitelkti į naują užduotį – sėti tiesos sėklas beveik nepaliestose Ispanijos ir Portugalijos platybėse. Čionai atvykęs, brolis Jangas ketino surengti viešų sambūrių, kuriuose paskaitas skaitytų brolis Rezerfordas, taip pat išplatinti apie 300 tūkstančių Biblija pagrįstų brošiūrėlių.

Brolis Jangas atvyko į Lisaboną 1925 metų pavasarį. Tuo metu šalyje tebetvyrojo politinė įtampa. 1910-aisiais Portugaliją buvo sukrėtusi revoliucija, kurios metu nuversta monarchija ir paskelbta respublika. Katalikų bažnyčia tuomet neteko savo privilegijuotos padėties. Nors žmonės ir gavo daugiau laisvės, toliau tęsėsi visokie neramumai.

Broliui Jangui besirengiant Rezerfordo paskaitai, dėl bandymo įvykdyti perversmą buvo paskelbta karo padėtis. Britiškosios ir svetimųjų žemių Biblijų draugystės (British and Foreign Bible Society) pirmininkas perspėjo Jangą, kad šis tikrai susidurs su dideliu priešiškumu. Bet brolis drąsiai tęsė, ką pradėjęs. Jis paprašė leidimo surengti sambūrį Kamoinso mokyklos sporto salėje ir jį gavo.

Galiausiai išaušo taip laukta gegužės 13-oji – diena, kai Rezerfordas turėjo skaityti paskaitą. Plakatai mieste ant sienų ir žinutės laikraščiuose skelbė paskaitos temą: „Kaip tu gali gyventi žemėje amžinai“. Religiniai priešininkai savo laikraštyje netruko išspausdinti straipsnį, perspėjantį skaitytojus apie atvykusius „netikrus pranašus“. Prie sporto salės įėjimo jie išdalijo tūkstančius brošiūrėlių, juodinančių Rezerfordą ir jo skelbiamas tiesas.

Vis dėlto į salę sugužėjo kokie du tūkstančiai smalsuolių, dar kone tiek pat turėjo apsisukti ir grįžti namo, nes tiesiog nebebuvo vietų. Kai kurie paskaitos klausėsi įsikibę į virvines kopėčias ant salės sienų, kiti įsitaisė ant sporto salės inventoriaus.

Renginio metu neišvengta nesklandumų: agresyviai nusiteikę priešininkai pratrūko šauksmais ir net ėmė laužyti kėdes. Bet brolis Rezerfordas nesileido išprovokuojamas ir liko ramus. Kad auditorija geriau jį girdėtų, pasilipo ant stalo. Paskaitai pasibaigus – beveik vidurnaktį – daugiau nei 1200 susidomėjusiųjų užrašė savo vardą ir adresą, norėdami gauti Biblija pagrįstos literatūros. Jau kitą dieną laikraštyje O Século pasirodė straipsnis apie Rezerfordo paskaitą.

1925 metų rugsėjį Portugalijoje pradėta spausdinti Sargybos bokštą vietine kalba. (Kiek anksčiau portugališkas žurnalo leidimas jau buvo  pasirodęs Brazilijoje.) Maždaug tuo metu vienas Biblijos tyrinėtojas iš Brazilijos, vardu Viržilijus Fergusonas, nutarė persikelti į Portugaliją, kad padėtų čia skleisti žinią apie Karalystę. Jis jau anksčiau su broliu Jangu darbavosi nedideliame Biblijos tyrinėtojų filiale Brazilijoje. Taigi Viržilijus drauge su žmona Lize leidosi į kelią, tikėdamiesi vėl suvienyti jėgas su broliu Jangu. Brolis Fergusonas į Portugaliją atvyko labai laiku, mat brolis Jangas netrukus buvo pasiųstas į Sovietų Sąjungą, o vėliau dar kitur.

Kariuomenei įvykdžius perversmą ir paskelbus Portugalijoje diktatūrą, Biblijos tyrinėtojų veikla sulaukė didesnio pasipriešinimo. Brolis Fergusonas nusprendė likti šalyje ir drąsiai gynė nedidelę bendratikių grupelę, kėlė jiems dvasią. Jis siekė gauti leidimą savo namuose rengti religinius sambūrius. 1927-ųjų spalį brolis leidimą gavo.

Pirmaisiais diktatūros metais Sargybos bokštą Portugalijoje prenumeravo apie 450 žmonių. Bukletai ir brošiūrėlės padėjo skleisti tiesą ir Portugalijos kolonijinėje imperijoje: Madeiroje, Azorų salose, Žaliajame Kyšulyje, Angoloje, Mozambike, Goa ir Rytų Timore.

XX a. trečio dešimtmečio pabaigoje į Lisaboną atvyko Manuelis da Silva Žordaunas. Šis nuolankus portugalas, iš profesijos sodininkas, gyvendamas Brazilijoje išklausė vieną brolio Jango kalbą. Jis greit suprato radęs tiesą ir panoro padėti broliui Fergusonui skleisti evangeliją. Tad ėmė tarnauti kolporteriu (šiandien sakytume – pionieriumi). Jam atvykus, Biblija pagrįstos literatūros spausdinimas ir platinimas tapo dar sklandesnis ir jauna bendruomenė Lisabonoje suklestėjo.

1934 metais Fergusonams teko grįžti į Braziliją. Bet jų pasėtos tiesos sėklos palaipsniui ėmė dygti. Siaučiant Ispanijos pilietiniam karui, o vėliau Antrajam pasauliniam karui, broliai ir sesės Portugalijoje liko ištikimi Jehovai. Kurį laiką jie gal panėšėjo į rusenančias žarijas, bet 1947-aisiais grupelė, taip sakant, vėl suliepsnojo, kai čia atvyko Džonas Kukas, pirmasis į šalį atsiųstas Gileado mokyklos absolventas. Nuo tada Karalystės skelbėjų skaičius nesustodamas augo. Net kai 1962 metais valdžia uždraudė Jehovos liudytojų veiklą, evangelizuotojų ir toliau daugėjo. 1974 metų gruodį veikla buvo įteisinta – gerąją naujieną šalyje tuomet garsino jau 13 tūkstančių suvirš skelbėjų.

Šiandien Portugalijoje ir jai priklausančiose salose – Madeiroje ir Azoruose – darbuojasi per 50 tūkstančių žinios apie Dievo Karalystę nešėjų. Tarp jų yra ir provaikaičiai tų, kurie 1925 metais klausėsi istorinės brolio Rezerfordo paskaitos.

Tie pirmieji evangelizuotojai, Kristaus Jėzaus tarnautojai tautoms, drąsiai skynė kelią tolesnei skelbėjų kartai (Rom 15:15, 16). Už tai jie nusipelno didžiulės padėkos. Žinoma, už evangelizacijos darbo plėtrą labiausiai padėkos vertas dangiškasis Tėvas Jehova. (Iš mūsų archyvų Portugalijoje.)