1, 2. Kokio karo debesys jau kaupiasi horizonte? Ar mums reikės tame kare kovoti?

JUNGTINĖSE VALSTIJOSE 1938 metų spalio 30-osios vakarą milijonai žmonių klausėsi populiarios radijo spektaklių laidos. Tąkart spektaklis buvo paruoštas pagal mokslinės fantastikos romaną Pasaulių karas. Aktoriai, vaidinantys žinių pranešėjus, tvirtino, kad į Žemę įsiveržė marsiečiai ir savo kelyje viską negailestingai niokoja. Nors iš tiesų tai tebuvo radijo spektaklis, daugelis klausytojų pamanė, jog ateivių antskrydis tikras, ir puolė į paniką. Kai kurie net griebėsi tam tikrų apsaugos priemonių, kad išsigelbėtų nuo marsiečių.

² Tačiau šiandieną horizonte jau kaupiasi tikro karo debesys. Žmonės, deja, nesuvokia, kokie nepaprasti įvykiai greitu metu dėsis. Šis karas buvo išpranašautas ne kokioje mokslinės fantastikos knygoje, o Dievo Žodyje, Biblijoje. Tai Armagedonas — Jehovos karas, sunaikinsiantis visą blogį žemėje (Apr 16:14-16). Mums tame kare kautis nereikės — pats Jehova parodys stulbinamą galią ir išgelbės savo tarnus.

3. Kokią pranašystę dabar aptarsime ir kodėl ji mus taip domina?

³ Kas vyks per Armagedoną, daug sužinome iš pranašo Zacharijo knygos 14-o skyriaus. Nors ši pranašystė užrašyta prieš pustrečio tūkstančio metų, mums ji ypač reikšminga (Rom 15:4). Pranašystėje kalbama apie tai, ką Jehovos tarnai patirs nuo 1914-ųjų, kada danguje įsteigta Mesijo Karalystė, iki šių dienų, taip pat kokie lemtingi įvykiai mūsų laukia netolimoje ateityje. Dėmesį patraukia pranašystės žodžiai apie „labai platų slėnį“ ir apie „gyvuosius vandenis“ (Zch 14:4, 8).  Šiame straipsnyje sužinosime, kas yra tasai slėnis ir kaip Jehova jame saugo savo garbintojus. O išsiaiškinę, ką simbolizuoja „gyvieji vandenys“ ir kodėl palaiminga juos gerti, trokšte trokšime jų semtis. Tad dabar ir patyrinėkime šią Zacharijo pranašystę (2 Pt 1:19, 20).

4. a) Kada prasidėjo Jehovos diena? b) Ką, likus dar keliems dešimtmečiams iki 1914-ųjų, skelbė Jehovos garbintojai ir kaip į tai reagavo pasaulio lyderiai?

⁴ Zacharijo knygos 14 skyrius prasideda tokiais žodžiais: „Žiūrėk! Ateina Viešpaties [Jehovos, NW] diena.“ (Perskaityk Zacharijo 14:1, 2.) Kas tai per diena? Ogi ta pati kaip ir „Viešpaties diena“, kuri prasidėjo „pasaulio karalystei“ tapus „mūsų Viešpaties ir jo Kristaus“ karalyste (Apr 1:10; 11:15). Toji diena stojo 1914 metais, kai danguje užgimė Mesijo Karalystė. Pateptieji krikščionys jau keletą dešimtmečių iki 1914-ųjų skelbė, kad būtent tais metais baigsis „skirtieji tautų laikai“ ir pasaulyje prasidės nauja, dar neregėtų sunkumų era (Lk 21:24). Kaip tautos į šią žinią reagavo? Užuot įsiklausę į perspėjimą, politiniai ir religiniai vadovai tyčiojosi iš uolių evangelizuotojų ir visaip juos persekiojo. Niekindami pateptuosius krikščionis, „dangiškosios Jeruzalės“, tai yra Mesijo Karalystės, atstovus, anie pasaulio lyderiai iš tikrųjų niekino patį Visagalį Dievą (Hbr 12:22, 28).

5, 6. a) Ką „miestui“ ir jo gyventojams, kaip ir buvo išpranašauta, padarė priešininkai? b) Kas buvo tie „likusieji žmonės“?

⁵ Zacharijas pranašavo, ką Dievo tautos priešai padarys: „Miestas [Jeruzalė] bus paimtas.“ „Miestas“ simbolizuoja Dievo Karalystę. Žemėje jai atstovauja pateptųjų krikščionių likutis — tos Karalystės piliečiai (Fil 3:20). Pirmojo pasaulinio karo metais atsakingas pareigas Jehovos organizacijoje einantys vyrai buvo sulaikyti ir uždaryti į kalėjimą Atlantoje (Džordžijos valstija, JAV). „Miestas“, galima sakyti, buvo paimtas. Su pateptaisiais krikščionimis užpuolikai elgėsi nesąžiningai ir žiauriai: uždraudė jų literatūrą, suvaržė evangelizacijos veiklą. Iš pateptųjų krikščionių šitaip buvo siekiama atimti kai ką labai vertinga — galimybę garsinti žinią apie Karalystę. Jų namai, vaizdžiai tariant, buvo išplėšti.

⁶ Nors Dievo tautą, tuo metu dar visai nedidelę, priešininkai šmeižė ir persekiojo, visų iki vieno Jehovos garbintojų jie nesugebėjo palaužti. Kaip ir bylojo pranašystė, „likusieji žmonės“, tai yra pateptųjų krikščionių likutis, nebuvo „išvaryti iš miesto“.

7. Kaip mus įkvepia pateptųjų krikščionių pavyzdys?

⁷ Ar pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Dievo tautos persekiojimas liovėsi? Ne. Zacharijo išpranašauti antpuoliai prieš pateptųjų krikščionių likutį ir jų bendražygius, puoselėjančius žemiškąją viltį, tęsėsi toliau (Apr 12:17). Antrojo pasaulinio karo metais mūsų broliai patyrė labai sunkių išbandymų. Pateptųjų ištikimybė ir atsidavimas Jehovai įkvepia ir mus pakelti visokiausius mėginimus: giminaičių ir bendradarbių spaudimą, bendramokslių patyčias (1 Pt 1:6, 7). Kad ir kur gyventų, tikrieji Jehovos  garbintojai yra pasiryžę tvirtai stovėti „vienoje dvasioje“ ir nesiduoti „priešininkų niekaip išgąsdinami“ (Fil 1:27, 28). Jei pasaulis mūsų taip nekenčia, kur galime rasti prieglobstį? (Jn 15:17-19)

8. a) Ką Biblijoje simbolizuoja kalnai? b) Ką vaizduoja Alyvų kalnas?

⁸ „Miestas“ — Jeruzalė — yra dangiškosios Jeruzalės simbolis. O ką tuomet simbolizuoja „Alyvų kalnas, kuris yra į rytus nuo Jeruzalės“? Kaip jis perskeliamas ir virsta dviem kalnais? Kodėl Jehova apie juos sako „mano kalnai“ (NW)? (Perskaityk Zacharijo 14:3-5, Brb.) Biblijoje kalnai neretai simbolizuoja karalystes, arba valdžias. Apie kalną taip pat kalbama kaip apie vietą, kur Jehova laimina ir saugo (Ps 72:3; Iz 25:6, 7). Tad į rytus nuo Jeruzalės miesto stūksantis Alyvų kalnas, ant kurio stovi Jehova, vaizduoja aukščiausią Dievo valdžią visoje visatoje.

9. Ką reiškia, kad Alyvų kalnas perskeliamas?

⁹ Pranašystėje sakoma, kad kalnas, stovintis į rytus nuo Jeruzalės, perskeliamas į dvi dalis. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad Jehova įkuria antrą valdžią. Ši nauja jam priklausanti valdžia yra Mesijo Karalystė, kurios karalius — Jėzus Kristus. Štai todėl apie abu kalnus, susidariusius skilus Alyvų kalnui, Jehova sako „mano kalnai“ (Zch 14:5, NW).

10. Ką simbolizuoja „labai didelis slėnis“ tarp dviejų kalnų?

¹⁰ Alyvų kalnui perskilus ir vienai daliai pasislinkus į šiaurę, kitai į pietus, Jehova tebestovi ant abiejų kalnų. O apačioje, po Jehovos kojomis, atsiranda „labai didelis slėnis“. Šis „slėnis“ — tai apsauga, kurią Jehova teikia savo tarnams. Kaip slėnyje tarp kalnų žmogus jaučiasi saugus, taip saugūs yra tie, kuriuos valdo Viešpats Jehova ir jo Sūnus. Tokia Dievo apsauga garantuoja, kad tyras jo garbinimas niekuomet nenutrūks. Kada tasai Alyvų kalnas perskeliamas? 1914-aisiais, kai įsteigiama Mesijo Karalystė ir baigiasi tautų laikai. O kada tikrieji Jehovos garbintojai ima bėgti į tą slėnį?

11, 12. a) Kada Jehovos garbintojai pradėjo bėgti į jo slėnį? b) Kas rodo, kad Jehova saugo savo tarnus?

¹¹ Jėzus savo sekėjus perspėjo: „Dėl mano vardo būsite visų tautų nekenčiami“ (Mt 24:9). Nuo 1914 metų, paskutinėmis šios santvarkos dienomis, toji nepakanta ėmė dar stipriau reikštis. Tačiau kad ir kaip aršiai per Pirmąjį pasaulinį karą priešininkai persekiojo tikruosius krikščionis, ši nedidelė grupelė nepražuvo. 1919-aisiais pateptieji buvo išvaduoti iš didžiosios Babelės, klaidingos religijos, gniaužtų (Apr 11:11, 12). * Būtent tada Dievo tauta ir pradėjo bėgti į aną slėnį.

¹² Nuo 1919 metų Jehovos garbintojai visame pasaulyje bėga į jo slėnį ir ten randa tikrą apsaugą. Einant dešimtmečiams Jehovos liudytojų spaudinių platinimas ir gerosios naujienos  skelbimas buvo suvaržytas ar net išvis uždraustas daugelyje šalių. Kai kur mūsų veikla ribojama dar ir šiandien. Vis dėlto kad ir kaip valdžios stengtųsi, teisingojo tikėjimo neišraus — galinga ranka Jehova apgins savo tarnus (Įst 11:2).

13. Kaip galime pasilikti Jehovos slėnyje ir kodėl šiandieną tai kaip niekad svarbu?

¹³ Jehova, jei tik šalia jo laikysimės ir tvirtai stovėsime tiesoje, sykiu su savo Sūnumi mus globos ir niekam neleis mūsų išplėšti iš savo rankos (Jn 10:28, 29). Jis mielai pagelbės mums likti ištikimais jo ir Kristaus valdiniais. Dievo pagalbos mums ypač reikės per didįjį suspaudimą, kuris jau čia pat. Tad iš Jehovos slėnio jokiu būdu nesitraukime.

14, 15. Kas Jehovos mūšio dieną laukia tų, kurie neieško prieglobsčio didžiajame slėnyje?

¹⁴ Artėjant šios santvarkos galui Šėtonas ims dar nuožmiau pulti Jehovos tarnus. Tačiau piktojo atakas nutrauks pats Jehova — išauš jo „mūšio diena“, apie kurią pranašavo Zacharijas. Visus Dievo priešus ištiks staigi pražūtis. Ta diena aiškiau nei bet kuri kita Jehovos kovos diena bylos, koks didis Karys yra visatos Viešpats (Zch 14:3).

¹⁵ Kas Jehovos mūšio dieną laukia tų, kurie neieško prieglobsčio didžiajame slėnyje? Pranašystėje pasakyta, kad tokiems „nebus šviesos“ (J. Skvirecko vertimas), tai yra jiems nešvies Dievo malonė. Tądien „arklius, mulus, kupranugarius, asilus ir visus gyvulius“ sukaustys „šaltis ir speigas“ (J. Skvirecko vertimas), kitaip sakant, visa tautų karinė technika bus suparalyžiuota, iš jos nebus jokios naudos. Jehova savo priešams taip pat siųs „rykštę“, arba marą: „jų akys išpus akiduobėse, o liežuviai jiems supus burnose“. Nežinome, ar tai bus maras tikrąja ar perkeltine šio žodžio prasme, bet viena aišku — puldami aklomis jie negalės mums pakenkti, jų burnojimas prieš Jehovą bus nutildytas (Zch 14:6, 7, 12, 15). Šėtono pusėn stos visi „žemės karaliai ir jų kariuomenės“. Tačiau tos pajėgos, kad ir kokioje planetos vietoje išsirikiavusios, bus sutriuškintos (Apr 19:19-21). „Tą dieną tie, kuriuos Viešpats nužudė, gulės išmėtyti po visą pasaulį, nuo vieno krašto iki kito“ (Jer 25:32, 33).

16. Apie ką jau dabar turėtume pamąstyti ir kas bus itin svarbu užėjus didžiajam suspaudimui?

¹⁶ Karas — negandų metas visiems, net ir tiems, kas galiausiai laimi. Ne vienas praranda turtą, dažnai stinga maisto, smunka pragyvenimo lygis, apribojamos piliečių laisvės. Kaip reaguosime, jei didžiojo suspaudimo metu tokie sunkumai prispaus ir mus? Ar imsime panikuoti? Pasiduosime nusiminimui ir nevilčiai? Tiek įsibauginsime, kad net išsižadėsime tikėjimo? Kaip tad svarbu bus kiekvienam iš mūsų tuo nelengvu laikotarpiu kliautis Jehova, jo gelbstinčia galia, ir likti saugiame jo slėnyje! (Perskaityk Habakuko 3:17, 18.)

17, 18. a) Kas yra „gyvieji vandenys“? b) Ką vaizduoja „Rytų jūra“ ir „Vakarų jūra“? c) Kam esi pasiryžęs?

¹⁷ Po Armagedono nuo Kristaus Karalystės sosto „gyvieji vandenys“ liesis  itin gausiai. Tie vandenys simbolizuoja visa, ką Jehova teikia žmonėms, kad šie galėtų gyventi amžinai. Zacharijo pranašystėje minima „Rytų jūra“ yra Negyvoji jūra, o „Vakarų jūra“ — Viduržemio jūra. Negyvoji jūra čia vaizduoja žmones, kurie dabar miega mirties miegu, bet bus prikelti. O Viduržemio jūra, kurioje knibždėte knibžda gyvybė, yra tinkamas „milžiniškos minios“, pergyvensiančios Armagedoną, įvaizdis. (Perskaityk Zacharijo 14:8, 9; Apr 7:9-15.) Ir vieni, ir kiti galės semtis iš „gyvybės vandens upės“. „Gyvieji vandenys“ padės jiems tapti tobuliems ir įgalins juos gyventi per amžius (Apr 22:1, 2).

¹⁸ Atėjus metui sunaikinti šią sugedusią santvarką, Jehova mus apsaugos ir įves į savo naująjį teisingą pasaulį. Mūsų, Dievo Karalystės valdinių, dabar daugelis nekenčia. Tačiau būkime tvirtai pasiryžę likti ištikimi Jehovai ir nesitraukti iš saugaus jo slėnio.