2023 m. liepos 6 d. 15 jaunų Jehovos liudytojų grupei iš Kaselio miesto Vokietijoje buvo skirta pirmoji vieta už projektą apie Vilhelminą Pioter. Vilhelmina buvo drąsi Jehovos liudytoja, netekusi gyvybės dėl nacių persekiojimo.

Siekdamas įamžinti nacių režimo aukų atminimą, fondas „Stolpersteine in Kassel e. V.“ įvairiose Kaselio vietose įmontavo „Atminimo akmenis“ – nedideles memorialines plyteles šaligatviuose ar gatvių grindiniuose. Tarp įamžintų asmenų yra ir Vilhelmina Pioter bei jos vyras Justas. Vilhelminos garbei kaimyniniame Nystetalio miestelyje jos vardu taip pat pavadinta gatvė. Fondo įkūrimo dešimtmečio proga Kaselio mokiniai ir studentai buvo kviečiami dalyvauti iniciatyvoje – pasirinkti vieną ar kelis nuo nacių režimo nukentėjusius asmenis, papasakoti apie jų gyvenimą ir pasidalinti, ko juos pamokė jų patirtis.

Mūsų broliukai ir sesutės, kurių amžius nuo 13 iki 23 metų, šiam projektui pasirinko kalbėti apie Vilhelminą. Jie sukūrė 24 minučių trukmės filmuką pavadinimu Klausysiu tik Dievo. Jame pasakojama, kad 1937 metais naciai Vilhelminą įkalino, o 1942 metais, būdama 49-erių, Ravensbriuko koncentracijos stovykloje ji mirė. Be to, jaunuoliai padarė nedidelius plakatus su laiškais, kuriuos įkalinta Vilhelmina rašė savo vyrui ir šeimai. Šie plakatai buvo iškabinti autobusų stotelėje, esančioje Vilhelminos vardu pavadintoje gatvėje.

1937 m. balandžio 25 d. laiške savo vyrui Vilhelmina rašė: „Brangus Justai, džiaugiuosi, kad tau skirtą nuosprendį pasitikai tvirtai ir ramiai, kaip ir aš savąjį. Dabar viską palikime Viešpaties rankose, kad jis ir toliau mums vadovautų ir mus vestų. Užvis labiausiai prašau Viešpaties, kad sustiprintų mus dvasiškai ir fiziškai ir mes abu laikytumės savo pažado likti jam ištikimi iki galo. Jis niekada neleis mums nešti sunkesnės naštos, nei pajėgiame. Todėl žvelgiame į savo Viešpatį ir Šeimininką su tvirtu pasitikėjimu.“ Vilhelminos maldos buvo išklausytos – iki pat mirties jiedu liko ištikimi Dievui.

23 metų sesė Aleksandra Altemejer filmuke sakė: „Vilhelmina ir jos vyras žinojo, kad būdami Kristaus sekėjai susidurs su priešiškumu. Jie buvo pasiruošę dėl savo įsitikinimų ištverti persekiojimą, būti suimti ir net mirti, nes neabejojo, kad Dievas jų nepamirš.“ 18-metis brolis Olė Šrioderis, taip pat prisidėjęs prie projekto, sako: „Sesės Pioter istorija mane labai įkvepia. Ji buvo tvirto tikėjimo, ištikima Dievui, ištverminga ir sugebėjo neprarasti džiaugsmo. Jos pavyzdžiu tikrai verta sekti. Savo gyvenimu ji parodė, kokia brangi yra draugystė su Dievu.“

Per apdovanojimų ceremoniją filmukas buvo parodytas apie 180 žmonių auditorijai. Tarp jų buvo kiti mokiniai, žiniasklaidos atstovai, miesto meras, Kultūros skyriaus vedėja ir rajono Švietimo skyriaus vadovė.

Justo ir Vilhelminos tikėjimas ir drąsa įkvepia ne tik jaunuosius šio projekto autorius, bet ir mus visus. Esame tikri, kad Jehova niekada nepamirš šių ištikimų savo tarnų (Hebrajams 6:10).