Ir al contenido

Kúsi̱í-inii̱ kítáʼi̱n xíʼin na̱ va̱lí na̱ íyo ti̱xin congregación.

BIBLIA CHI̱NDEÉTÁʼAN XÍʼINNA ÑA̱ NA̱SAMANA

“Béisbol kúú ña̱ xi̱kutóoníkai̱ kusíkíi̱”

“Béisbol kúú ña̱ xi̱kutóoníkai̱ kusíkíi̱”
  • KU̱I̱YA̱ ÑA̱ KA̱KURA: 1928

  • PAÍS: COSTA RICA

  • INKAKA ÑA̱ KÁʼA̱N XA̱ʼA̱RA: XI̱KUTÓONÍRA KUSÍKÍRA TA SAÁTU ÑA̱ KUSÍKÍRA XA̱ʼA̱ XU̱ʼÚN

ÑA̱ NDO̱ʼI̱

Xa̱ʼnui̱ chí ñuu Puerto Limón, ña̱yóʼo kíndooña chí este ña̱ Costa Rica. U̱na̱ xi̱kuu se̱ʼe na̱ yivái̱ tá yi̱ʼi̱ xi̱kuu ta̱ u̱xa̱. Soo tá ni̱xi̱ʼi̱ yivái̱ kúúmiíi̱ u̱na̱ ku̱i̱ya̱ xa̱ʼa̱ ña̱kán siʼíi̱ sa̱kuaʼnuñá ndi̱ʼi̱.

Ndiʼi tiempo xi̱sisíkíi̱ béisbol, ta nda̱a̱ tá loʼovíi̱ xi̱kutooníi̱ kusíkíi̱. Tá xa̱a̱ káʼnu loʼi̱ ki̱xáʼíi̱ sísíkíi̱ xíʼin iin equipo, soo tá sísíkíi̱ xíʼin na̱yóʼo tá kúúmiíi̱ ki̱ʼva 20 ku̱i̱ya̱, iin ta̱ nándukú na̱ sísikí va̱ʼa ni̱ka̱ʼa̱nra xíʼi̱n ña̱ kusíkíi̱ xíʼin iin equipo na̱ sísikí va̱ʼa chí Nicaragua. Soo xa̱ʼa̱ ña̱ xi̱kuumií siʼíi̱ kue̱ʼe̱ ta xi̱niñúʼu kundai̱ñá va̱ása níxi̱kuni̱i̱ ku̱ʼi̱n chí Nicaragua xa̱ʼa̱ ña̱kán ni̱ka̱ʼi̱n xíʼinra ña̱ va̱ása ku̱ʼi̱n. Tá ni̱ya̱ʼa tiempo inka ta̱ nándukú na̱ sísikí va̱ʼa ni̱ka̱ʼa̱nra xíʼi̱n ña̱ ná kusíkíi̱ xíʼin equipo nacional ña̱ béisbol na̱ Costa Rica, na̱yóʼo xa̱a̱ síín síín equipo va̱lí ke̱ena. Ta ka̱ndíxavai̱ ku̱ʼi̱n xíʼinra. Xi̱ndikai̱ xíʼin equipo yóʼo tá ku̱i̱ya̱ 1949 nda̱a̱ ku̱i̱ya̱ 1952 ta si̱síkíndi̱ chí Cuba, México xíʼin Nicaragua. Xi̱kui̱ defensor de base, ta̱ va̱ʼaní xi̱keʼíi̱ ña̱yóʼo, 17 partido si̱síkíi̱ ta va̱ʼaní ke̱ʼíi̱ ndiʼi ña̱yóʼo. Xi̱kutóoníi̱ tá ku̱a̱ʼání na̱ yiví xi̱ka̱ʼa̱nna ki̱vi̱i̱.

Ki̱xáʼíi̱ kéʼíi̱ ña̱ kini. Ni ni̱xi̱yo noviai̱ ndiʼi tiempo ni̱xi̱kai̱ xíʼin inka ná ñaʼá ta saátu xi̱xiʼiníi̱. Iin ki̱vi̱ ni̱xinii̱ tá nda̱kaxin-inii̱ nda̱a̱ nu̱ú xi̱to kúnduʼíi̱, va̱ása ndákaʼíi̱n ndáa ki̱ʼva ki̱xai̱ nda̱a̱ veʼi̱, saátu xi̱sisíkíi̱ dominó xa̱ʼa̱ xu̱ʼún ta saátu xi̱satái̱ billete ña̱ lotería.

Tiempo saá siʼíi̱ ni̱xa̱a̱ñá nduuñá testigo Jehová. Xi̱kuni̱ñá ná sákuaʼi̱ ña̱ kándíxañá, soo va̱ása níkeʼíi̱ ña̱yóʼo saáchi ña̱ xi̱kutóokai̱ kúú ña̱ kusíkíi̱. Tá ndíkai̱ sákuaʼi̱ kusíkíi̱ va̱ása níxikuni̱i̱ kuxui̱ ni xa̱a̱ hora kuxui̱ kúúña. Ña̱ xi̱ndakanixi̱níi̱ kúú ña̱ kusíkíi̱. Béisbol kúú ña̱ xi̱kutóoníkai̱ kusíkíi̱.

Tá kúúmiíi̱ 29 ku̱i̱ya̱, xa̱ʼa̱ ña̱ xi̱kuni̱i̱ ndatiin iin pelota ndeéní tukue̱ʼi̱. Ni nda̱ʼavai̱ soo xi̱niñúʼu sandákoi̱ kusíkí xíʼin na̱ equipo na̱ sísíkí va̱ʼa. Soo ni saá va̱ása níndakooi̱ béisbol chi xi̱sanáʼa̱vai̱ na̱ kusíkí tíyóʼo yatin veʼi̱.

BIBLIA CHI̱NDEÉTÁʼANÑA XÍʼI̱N ÑA̱ NA̱SAMAI̱

Tá ku̱i̱ya̱ 1957 ni̱ka̱ʼa̱nna xíʼi̱n ña̱ ku̱ʼi̱n iin asamblea na̱ testigo Jehová ta ña̱yóʼo kooña ti̱xin iin estadio nu̱ú si̱síkíi̱ béisbol. Tá íyoi̱ kán nda̱kanda̱ní-inii̱ xa̱ʼa̱ ña̱ to̱ʼóní kéʼé na̱ testigo Jehová chi na̱ yiví na̱ xi̱xa̱ʼa̱n xi̱xito partido ña̱ béisbol kininíva xi̱keʼé na̱kán. Ña̱ xi̱nii̱ asamblea kán chi̱ndeétáʼanña xíʼi̱n ña̱ ki̱xáʼíi̱ káʼvii̱ Biblia xíʼin na̱ testigo Jehová ta saátu ña̱ ku̱ʼi̱n reunión xíʼinna.

Ku̱a̱ʼání ña̱ sa̱kúaʼi̱ nu̱ú Biblia ta nda̱kanda̱ní-inii̱ xíʼin ña̱yóʼo. Tá kúú ta̱ Jesús ni̱ka̱ʼa̱nra ña̱ tá ki̱vi̱ nu̱ú ndíʼi na̱ ndíku̱n miíra natúʼunna tu̱ʼun va̱ʼa xa̱ʼa̱ Reino Ndióxi̱ nu̱ú iníísaá ñuyǐví (Mateo 24:14). Ta saátu sa̱kúaʼi̱ na̱ ndixa ndíku̱n ta̱ Cristo natúʼunna xíʼin na̱ yiví ta kǒo xu̱ʼún kiʼinna xa̱ʼa̱ ña̱yóʼo. Ta̱ Jesús ka̱chira: “Va̱ása níchaʼvindó xa̱ʼa̱ ña̱yóʼo, ña̱kán va̱ása ndukúndó ña̱ʼa nu̱úna” (Mateo 10:8).

Tá káʼvii̱ ña̱ káʼa̱n Biblia chi̱táʼi̱nña xíʼin ña̱ kéʼé na̱ testigo Jehová. Nda̱kanda̱ní-inii̱ tá xi̱nii̱ ña̱ chíka̱a̱nína ndee̱ ña̱ nátúʼunna tu̱ʼun va̱ʼa xa̱ʼa̱ Reino Ndióxi̱ iníísaá ñuyǐví. Ki̱ʼi̱n kuenta ña̱ va̱ʼaní íyo inina nda̱a̱ táki̱ʼva sa̱náʼa̱ ta̱ Jesús na̱ ndíku̱n miíra. Ña̱kán tá ka̱ʼvii̱ Marcos 10:21 nu̱ú ni̱ka̱ʼa̱nra ña̱yóʼo: “Kixiún ta kundiku̱ún yi̱ʼi̱”, xa̱ʼa̱ ña̱ kán ni̱xa̱i̱ ku̱i̱ testigo Jehová.

Soo ni̱xi̱yo sava ña̱ i̱xayo̱ʼvi̱ xíʼi̱n, tá kúú xa̱a̱ ku̱a̱ʼání ku̱i̱ya̱ xi̱kuumiíi̱ iin “número ña̱ suerte” ta ndiʼi semana xi̱satái̱ loteria nacional ña̱ va̱xi ña̱ número yóʼo nu̱ú. Soo nu̱ú Biblia sa̱kúaʼi̱, Ndióxi̱ va̱ása kútóora ña̱ ndasakáʼnuyó “ndióxi̱ ña̱ táxi suerte” ni ña̱ kuni̱yó kuumiíyó ku̱a̱ʼání ña̱ʼa (Isaías 65:11; Colosenses 3:5). Xa̱ʼa̱ ña̱kán sa̱ndákoi̱ ña̱ kusíkíi̱ xa̱ʼa̱ ña̱yóʼo. Tá ni̱ya̱ʼa iin semana ña̱ sa̱ndákoi̱ ña̱ satái̱ billete ña̱ lotería, número ña̱ suerte ña̱ xi̱kuumiíi̱ ka̱na premio nu̱úña. Na̱ yiví xi̱kusi̱kindaanína yi̱ʼi̱ xa̱ʼa̱ ña̱ sa̱ndákoi̱ ña̱ kusíkíi̱ semana saá, soo i̱xanduxanína̱ xíʼi̱n ña̱ ndikói̱ kusíkíi̱ soo va̱ása níkeʼíi̱ ña̱yóʼo. Nda̱a̱ ni iin yichi̱ va̱ása níndikókai̱ kusíkíi̱ xa̱ʼa̱ xu̱ʼún.

Mií ki̱vi̱ ña̱ nda̱kuchii̱ ti̱xin iin asamblea na̱ testigo Jehová íyo inka ña̱ i̱xayo̱ʼvi̱ xíʼi̱n (Efesios 4:24). Tá xa̱a̱ ku̱ñuú ndi̱kói̱ chí hotel nu̱ú ki̱ndoi̱, ta kán nda̱kutáʼi̱n xíʼin ñá xi̱kuu noviai̱ ta ndátuñá yi̱ʼi̱ chí yéʼé. Ta ni̱ka̱ʼa̱nñá xíʼi̱n “Sammy, náʼa ná kundoo si̱íyó iin rato loʼo”. Ta kama ni̱ka̱ʼi̱n xíʼinñá: “Va̱ása”. Ta ni̱ka̱ʼi̱n xíʼinñá ña̱ vitin kéʼíi̱ ña̱ káʼa̱n Biblia (1 Corintios 6:18). Ta ni̱ka̱ʼa̱nñá xíʼi̱n. “¿Ndáaña káchiún?”, tasaá ni̱ka̱ʼa̱nñá xíʼi̱n ña̱ va̱ása ndáyáʼvi ña̱ káʼa̱n Biblia xa̱ʼa̱ ña̱ kísi̱ xíʼin táʼanna, ta ni̱ka̱ʼa̱nñá ña̱ ná ndikó tukundi̱ koondi̱ novio. Soo yi̱ʼi̱ ni̱ki̱ʼvii̱ ini cuartoi̱ ta nda̱kasi kútu̱i̱ yéʼé. Tiempo vitin kúsi̱íní-inii̱ ña̱ ka̱ʼi̱n ña̱yóʼo, saáchi nani nda̱a̱ ta̱ ku̱i̱ya̱ 1958 ki̱xáʼíi̱ kúi̱ testigo Jehová ta nda̱kú íyo inii̱ xíʼinra ta saátu na̱samai̱ ña̱ xi̱keʼíi̱.

ÑA̱ VA̱ʼA ÑA̱ NDA̱KIʼI̱N

Tá ná kuni̱i̱ natúʼi̱n xa̱ʼa̱ ndiʼi ña̱ va̱ʼa ña̱ nda̱kiʼi̱n xa̱ʼa̱ ña̱ ndíku̱i̱n ña̱ káʼa̱n Biblia, xíniñúʼu kaʼyíi̱ iin libro. Vitin kúúmiíi̱ na̱ ndixa kúú migoi̱, va̱ʼaní íyo ña̱ tákui̱, ta ndixaní kúsi̱í-inii̱.

Kútóokavai̱ kusíkíi̱ béisbol, soo íyo inka ña̱ ndáyáʼvika kéʼíi̱, tá xi̱sisíkíi̱ xi̱ka̱ʼa̱n va̱ʼana xa̱ʼíi̱ ta xi̱kuumiíi̱ xu̱ʼún, soo loʼova tiempo íyo ña̱yóʼo. Ña̱ íyo ndiʼi tiempo kúú ña̱ va̱ʼa kítáʼi̱n xíʼin Ndióxi̱ ta saátu xíʼin na̱ ñanii̱ na̱ ndásakáʼnu Ndióxi̱. Biblia káchiña: “Na̱ ñuyǐví yóʼo na̱ ndiʼi-xa̱ʼa̱va kúúna, ta ndiʼi ña̱ʼa ña̱ kútóo na̱ yiví keʼéna ndiʼi-xa̱ʼa̱tu ña̱yóʼova, soo na̱ kéʼé ña̱ kúni̱ Ndióxi̱ kutakuna ndiʼi tiempo” (1 Juan 2:17). Vitin íyo inka ña̱ kútóoníkai̱ keʼíi̱: ña̱ kachíñui̱ nu̱ú Jehová ta kítáʼi̱n xíʼin na̱ ñuura. Ña̱yóʼo kúú ña̱ ndáyáʼviníka nu̱úi̱.