Ir al contenido

Ir al índice

2

2 Ri ubʼiʼ ri Dios pa ri e wuj Escrituras Griegas Cristianas

2 Ri ubʼiʼ ri Dios pa ri e wuj Escrituras Griegas Cristianas

Ri e winaq che kʼo nim ketaʼmabʼal kkichʼobʼo che ri ubʼiʼ ri Dios kriqitaj weneʼ 7.000 mul rukʼ ri kajibʼ letras rech ri Tetragrámaton (יהוה) pa ri nabʼe taq wuj che xtzʼibʼax wi ri Escrituras Hebreoarameas (xuqujeʼ kbʼix Antiguo Testamento che). Are kʼu, kʼi kkibʼij che kriqitaj ta pa ri nabʼe taq wuj rech ri Escrituras Griegas Cristianas (xuqujeʼ kbʼix Nuevo Testamento che). Rumal laʼ, pa kʼi Biblias che kʼo kimik kriqitaj ta ri bʼiʼaj Jehová chupam ri Escrituras Griegas Cristianas. Xuqujeʼ pa neʼ pa ri Nuevo Testamento kriqitaj jujun tzij rech ri Antiguo Testamento che kʼo ri Tetragrámaton chupam, kʼi chke ri xeqʼaxen ri Biblia pa nikʼaj chik chʼabʼal xkikoj ri título Ajawaxel che ukʼaxel ri ubʼiʼ ri Dios.

Are kʼu, ri Traducción del Nuevo Mundo kubʼan ta wariʼ. Pa ronojel, kukoj 237 mul ri bʼiʼaj Jehová pa ri Escrituras Griegas Cristianas. ¿Jasche xkibʼan wariʼ ri xeqʼaxenik? Rumal ri kebʼ jastaq riʼ: 1) Ri wuj che tzʼibʼam pa griego che kʼo pa taq ri qʼij riʼ are ta ri nabʼe taq wuj. E kʼi wuj e kʼolik, e kʼi chke xebʼan weneʼ chiʼ qʼaxinaq chi doscientos junabʼ che e bʼanom ri e nabʼe taq wuj. 2) Chiʼ qʼaxinaq chi doscientos junabʼ ri ajtzʼibʼanelabʼ xkikʼex ri Tetragrámaton xkikoj ri tzij Kýrios che ukʼaxel —che pa griego kraj kubʼij «Señor»— o xkikoj ri e wuj che esam chi ri ubʼiʼ ri Dios chupam.

Ri Comité de Traducción de la Biblia del Nuevo Mundo xkilo che kʼo kkʼutuwik che pa ri nabʼe taq wuj che tzʼibʼam pa griego kʼo ri Tetragrámaton chupam. Chqilaʼ ri xkʼutuwik:

  • Pa taq uqʼij ri Jesús xuqujeʼ ri apóstoles, kriqitaj ri Tetragrámaton pa ri Escrituras Hebreoarameas pa ri kʼolbʼal che kʼo wi ojer. Wariʼ, ojer kʼo ta jun winaq kubʼan kebʼ ukʼuʼx chrij, qas xqʼalajinik chiʼ xriqitaj ri Escrituras Hebreoarameas rech ri nabʼe siglo pa ri lugar Qumrán.

  • Pa taq uqʼij ri Jesús xuqujeʼ ri apóstoles, chiʼ xqʼaxex ri tzʼibʼatal pa ri Escrituras Hebreoarameas pa griego xuqujeʼ kriqitaj ri Tetragrámaton chupam. Pa kʼi taq junabʼ, ri winaq che kʼo nim ketaʼmabʼal xkichomaj che kriqitaj ta ri Tetragrámaton pa ri ojer taq wuj rech ri Septuaginta, che are jun wuj che qʼaxem pa griego rech ri Antiguo Testamento. Are kʼu pa nikʼaj che ri siglo veinte xriqitaj jujun taq chʼaqap rech ri Septuaginta rech ri e uqʼij ri Jesús. Ri e chʼaqap riʼ kʼo ri ubʼiʼ ri Dios chupam che tzʼibʼam pa hebreo. Wariʼ kukʼutu che pa taq ri uqʼij ri Jesús kriqitaj ri ubʼiʼ ri Dios pa taq ri wuj rech ri Biblia che tzʼibʼatal pa griego. Are kʼu, ri Septuaginta —junam rukʼ ri Códice Vaticano o ri Códice Sinaítico—, che xbʼan pa ri ukaj siglo, kʼo ta ri ubʼiʼ ri Dios chupam ri e wuj Génesis kopan pa Malaquías (che ojer kriqitaj ri ubʼiʼ ri Dios chupam). Rumal laʼ, qetaʼm che kriqitaj ta ri ubʼiʼ ri Dios pa taq ri wuj rech ri Nuevo Testamento che kʼo pa ri ukaj siglo, che kraj kubʼij, ri wuj rech ri Biblia che nabʼe xtzʼibʼax pa griego.

    Jesús xubʼij pa jun chʼawem che ri Utat: «Nuyoʼm retaʼmaxik ri bʼiʼ la chke, kinbʼij chi kʼu na chke»

  • Ri tzʼibʼatal pa ri Escrituras Griegas Cristianas kukʼutu che ri Jesús xchʼaw chrij ri ubʼiʼ ri Dios xuqujeʼ xuqʼalajisaj. Jesús xubʼij pa jun chʼawem che ri Utat: «Nuqʼalajisam ri bʼiʼ la chkiwach ri winaq ri e chaʼom la chkixoʼl ri winaq ri e aj uwach ulew che kiyaʼik chwe». Xuqujeʼ xubʼij: «Ri in nuyoʼm retaʼmaxik ri bʼiʼ la chke, kinbʼij chi kʼu na chke» (Juan 17:6, 11, 12, 26).

  • Rumal che ri Escrituras Griegas Cristianas are uchʼaqapil ri Escrituras Hebreoarameas che xtzʼibʼax rukʼ ri utoqʼobʼ ri uxlabʼixel, taqal ta riʼ che, we kqabʼij che kriqitaj ta ri ubʼiʼ ri Dios chupam. Pa nikʼaj che ri nabʼe siglo, ri ajtijoxel Santiago xubʼij chke ri ajkʼamal bʼe rech Jerusalén: «Ri Simeʼon xukʼutu chqawach jeʼ jas ri xubʼan ri Dyos chi pa ri nabʼe qʼij uloq, arech ri winaq che man eʼajjudiʼo taj che xas etasal chrech ri ubʼiʼ ri areʼ» (Hechos 15:14, TW). Wet mat kʼo jun winaq retaʼm o kukoj ri ubʼiʼ ri Dios pa ri nabʼe siglo, ¿jasche ri Santiago xubʼij ri tzij riʼ?

  • Pa ri Escrituras Griegas Cristianas kriqitaj ri abreviatura rech ri ubʼiʼ ri Dios. Ri ubʼiʼ ri Dios kʼo pa ri tzij aleluya, che kriqitaj chupam kʼi Biblias pa Apocalipsis 19:1, 3, 4, 6. Wajun tzij riʼ petinaq che ri tzij hebreo che kraj kubʼij chnimarisax uqʼij ri Jah. Rumal laʼ, ri tzij «Jah» are abreviatura rech ri bʼiʼaj Jehová. Xuqujeʼ, kʼi chke ri bʼiʼaj che kʼo pa ri Escrituras Griegas Cristianas elenaq che ri ubʼiʼ ri Dios. Junam rukʼ ri kkibʼij nikʼaj chik wuj, ri bʼiʼaj Jesús kraj kubʼij «Jehová are ri Kolonel».

  • Kʼo ojer taq wuj kech ri judíos che kukʼutu che ri cristianos judíos xkikoj ri ubʼiʼ ri Dios pa taq wuj che xkitzʼibʼaj. Chupam ri Tosefta —are jun wuj rech taqanik che xa xbʼixik xbʼan pa taq ri junabʼ 300— kʼo ri kkibʼan ri judíos chke ri wuj kech ri cristianos we kkʼat ri kʼolbʼal che kʼo wi pa jun qʼij sábado. Pa ri wuj riʼ kubʼij che ri Evangelios xuqujeʼ ri kiwuj jupuq achijabʼ weneʼ e are ri [judíos che xeʼux cristianos] kesax taj; kyaʼ kanoq rech «kkʼat rumal ri qʼaqʼ pa ri ukʼolbʼal, ri wuj xuqujeʼ ri ubʼiʼ ri Dios che kʼo chupam». Pa wajun wuj riʼ xuqujeʼ kubʼij, ri rabí losí el Galileo, rech ri nabʼe taq junabʼ rech ri ukabʼ siglo, xubʼij ri kbʼan che ri wuj kech ri cristianos we kkʼat jun kʼolbʼal pa jun chi qʼij rech ri semana: «Kesax ri ubʼiʼ ri Dios che kʼo chupam tekʼuriʼ kmuqik, kkʼatisax ri uchʼaqapil ri wuj che kkanaj kanoq».

  • Jujun winaq che kkinikʼoj ri Biblia kkibʼij che weneʼ ri ubʼiʼ ri Dios tzʼibʼatal pa ri Escrituras Griegas Cristianas che kʼo uchʼaqapil ri Escrituras Hebreoarameas chupam. Ri wuj ubʼiʼ The Anchor Bible Dictionary, chuxeʼ ri tzij «El Tetragrámaton en el Nuevo Testamento», kubʼij ri tzij riʼ che nim ubʼanik: «Kʼo kkʼutuwik che chiʼ xtzʼibʼax ri Nuevo Testamento kʼo ri Tetragrámaton chupam —ri ubʼiʼ ri Dios, Yahweh— pa jujun o pa ronojel ri texto che esam pa ri Antiguo Testamento». Xuqujeʼ ri erudito George Howard kubʼij: «Rumal che ri Tetragrámaton ktzʼibʼax na pa taq ri Biblia re ri chʼabʼal griego [ri Septuaginta], are ri wuj che xkikoj ri cristianos pa ri nabʼe siglo, rumal laʼ kojkunik kqabʼij che ri e tzʼibʼanelabʼ rech ri Nuevo Testamento, xkiqʼaxej ri Tetragrámaton pa ri texto rech ri Biblia».

  • Winaq che xkiqʼaxej ri Biblia pa nikʼaj chik chʼabʼal che etaʼmatal kiwach xkikoj ri ubʼiʼ ri Dios pa ri wuj che xkitzʼibʼaj re ri Escrituras Griegas Cristianas. Chqilaʼ kʼi kʼutbʼal kech ri e winaq riʼ, jujun chke ri winaq ri xkitzʼibʼaj ri Biblia chiʼ majaʼ kbʼan ri Traducción del Nuevo Mundo: pa alemán, Dominikus von Brentano (Die heilige Schrift des neuen Testaments, 1791); pa francés, André Chouraqui (Bible de Chouraqui, 1985); pa inglés, Benjamin Wilson (The Emphatic Diaglott, 1864), xuqujeʼ pa portugués, Manuel Fernandes de Santanna (O Evangelho Segundo S. Mattheus, 1909). Pa español, Pablo Besson xukoj ri bʼiʼaj Jehová pa Lucas 2:15 xuqujeʼ pa Judas 14 (El Nuevo Testamento, 1919). Xuqujeʼ xukoj pa más che cien notas rech kukʼut ri kʼo wi ri ubʼiʼ ri Dios pa ri ojer taq wuj. Xuqujeʼ, kʼo seis versiones che xbʼanik chiʼ kʼo chi ri Escrituras Griegas Cristianas che kukoj ri tzij Yahvé, Yahweh xuqujeʼ YHWH. Chupam wariʼ kʼo ri Evangelio: mensaje de felicidad (1969) xuqujeʼ Los Hechos, las Cartas xuqujeʼ ri Apocalipsis (1973), we kebʼ wuj riʼ rech Hermenegildo Zanuso, xuqujeʼ ri Biblia Peshitta pa Español (2006), rech ri Instituto Cultural Álef xuqujeʼ Tau.

    Ri ubʼiʼ ri Dios pa Hechos 2:​34 pa The Emphatic Diaglott (1864), rech Benjamin Wilson

  • Kʼo kʼi Biblia pa más che 100 chʼabʼal che kʼo ri ubʼiʼ ri Dios chupam pa ri Escrituras Griegas Cristianas. Kʼi chʼabʼal rech África, América, Asia, Europa xuqujeʼ ri e islas rech Pacífico amaqʼel kukoj ri ubʼiʼ ri Dios (chawilaʼ ri kʼo pa ri uxaq 12 xuqujeʼ 13). Ri xeqʼaxen ri Escrituras Griegas Cristianas pa taq ri chʼabʼal riʼ xkaj xkikoj ri ubʼiʼ ri Dios rumal jastaq che kjunamataj rukʼ ri xqil kan nabʼe. ¿Jas chʼabʼal bʼanom wi wariʼ? Jun kʼutbʼal, pa ri junabʼ 1999 xbʼan ri Biblia pa rotumano, che kukoj 51 mul ri tzij Jihova pa 48 versículos. Xuqujeʼ pa ri junabʼ 1989 xbʼan jun Biblia pa jun chʼabʼal rech Indonesia ubʼiʼ batako toba che kukoj 110 mul ri tzij Jahowa.

    Ri ubʼiʼ ri Dios pa Marcos 12:29, 30 rech ri traducción bíblica pa hawaiano

Qas kqilo che kʼo kʼi rumal rech kkoj chi jumul ri ubʼiʼ ri Dios, Jehová, pa ri Escrituras Griegas Cristianas. Are waʼ ri kibʼanom ri xebʼanow ri Traducción del Nuevo Mundo. Konojel nim kkil wi ri ubʼiʼ ri Dios xuqujeʼ kkaj taj kemakun chuwach ri Dios chiʼ kkesaj jun jastaq che kʼo pa ri ojer taq wuj (Apocalipsis 22:18, 19).