Ankan kxpulakni

Ankan kliputsan

2

Xtukuwani Dios kTatsokgni xaGriego

Xtukuwani Dios kTatsokgni xaGriego

Lhuwa tiku lu katsinikgo, kanajlakgo pi xtukuwani Dios wi atsinu ni 7,000 chu talimaklakaskin akgtati letras Tetragrámaton (יהוה) kxapulana Tatsokgni Hebreoarameas (na kalilakgapaskan Antiguo Testamento). Pero lhuwa wankgo pi ni xwi kxapulana Tatsokgni xaGriego (na lilakgapaskan Nuevo Testamento). Wa xlakata, lhuwa biblias xala uku ni wilikgo tukuwani Jehová kTatsokgni xaGriego. Asta akxni Nuevo Testamento limin akgtum texto xala Antiguo Testamento niku wi Tetragrámaton, lhuwa tiku matitaxtikgo kʼatanu tachuwin wilikgo tachuwin Malana chu ni xtukuwani Dios.

Pero, Traducción del Nuevo Mundo nichuna tlawa. Xliputum limaklakaskin 237 tukuwani Jehová kTatsokgni xaGriego. ¿Niku kilhtikgolh tiku matitaxtikgolh? Kʼuma pulaktiy: 1) Manuscritos griegos nema kgalhiyaw ni wa xaʼoriginales. Maski anankgo lhuwa miles copias, lhuwa katlawaka akxni xtitaxtunita max akgtiy ciento kata akxni tlawaka xaʼoriginales. 2) Ama kilhtamaku tiku xtlawakgo copias xlakgpalikgo Tetragrámaton chu xwilikgo Kýrios, nema kʼgriego wamputun «Malana» o xmaxtukgo kcopias nema xtalakgpalinita.

Comité de Traducción xla Biblia Nuevo Mundo akxilhli pi wi tuku masiya pi Tetragrámaton xwilakgolh kxapulana tatsokgni xagriego. Kaʼakxilhwi makgapitsi:

  • Kxkilhtamaku Jesús chu xʼapóstoles, manuscritos xla Tatsokgni Hebreoarameas xliminkgo Tetragrámaton niku xwilikanit xapulana. Makgasa niti xwan pi nichuna, chu liwana takatsilh pi chuna akxni kQumrán tekgska manuscritos xla Tatsokgni Hebreoarameas nema tsokgka kxapulana siglo.

  • Kxkilhtamaku Jesús chu xʼapóstoles, akxni xmatitaxtikanit kxagriego Tatsokgni Hebreoarameas na xwi Tetragrámaton. Akglhuwa siglos, tiku lhuwa xkatsikgo xlakpuwankgo pi Tetragrámaton ni xminkgo kmanuscritos xla Septuaginta, wa Antiguo Testamento nema tamatitaxtinit kxagriego. Pero kxitat siglo XX tekgska laktsu tatsokgni xala makgan Septuaginta nema xtamaklakaskin kxkilhtamaku Jesús. Uma laktsu tatsokgni limin xtukuwani Dios kxahebreo. Uma limasiyalh pi kxkilhtamaku Jesús xwi xtukuwani Dios kTatsokgni nema xtamatitaxtinit xagriego. Pero, tlakg xlakaskinka manuscritos xla Septuaginta, la Códice Vaticano o Códice Sinaítico, nema tatsokgli ksiglo akgtati, ni wilikgo xtukuwani Dios klibro xla Génesis asta Malaquías (niku kxapulana kmanuscritos xwilikanit). Wa xlakata ni kaks lilakawanaw pi kmanuscritos xla uma kilhtamaku xtukuwani Dios na ni minkgo kNuevo Testamento, pulaktu xalak Biblia nema tatsokgli kxagriego.

    Jesús wanilh xTlat kʼoración: «Kkamalakgapasninit mintukuwani, chu nakkamalakgapasni»

  • Tatsokgni xaGriego limasiya pi Jesús makglhuwa lichuwinalh xtukuwani Dios chu masiyalh. Jesús wanilh xTlat kʼoración: «Kkamasiyaninit mintukuwani lakchixkuwin xalak katiyatni nema kimaxkinita». Chu na wa: «Kkamalakgapasninit mintukuwani, chu nakkamalakgapasni» (Juan 17:6, 11, 12, 26).

  • Xlakata Tatsokgni xaGriego wa tuku stalani Tatsokgni Hebreoarameas nema na Dios malakpuwaninalh natsokgkan, nila kaj akglakgwa mapanuka uma tukuwani. Kxitat xapulana siglo, kstalanina Cristo Santiago kawanilh lakgkgolotsin xalak Jerusalén: «Symeón putum lichuwinanit xlakata la Dios xlimakgtumku maxtulh xlakgstipankan kachikinin akgtum kachikin nema lin xtukuwani» (Hechos 15:14). Komo kxapulana siglo niti xlakgapasa o xlimaklakaskin xtukuwani Dios, ¿tuku xlakata Santiago chuna wa?

  • Anta kTatsokgni xaGriego maktsuwikanit xtukuwani Dios. Xtukuwani Dios wi ktachuwin aleluya, nema wi kmaklhuwa biblias kRevelación (Apocalipsis) 19:1, 3, 4, 6. Uma tachuwin taxtunit kxahebreo nema wamputun «kamalankitit Jah». Chu «Jah» wa akxni maktsuwikan xtukuwani Jehová. Nachuna, lhuwa tukuwani kTatsokgni xaGriego lakatsukukgo kxtukuwani Dios. Chu chuna la wankgo maklhuwa libros, xtukuwani Jesús wamputun «Jehová Lakgmaxtunan».

  • Wilakgolh maklhuwa xamakgan libros judíos nema limasiya pi kstalaninanin Cristo tiku judíos xwankgonit xlimaklakaskinkgo xtukuwani Dios kxtatsokgnikan. Tosefta, akgtum tatsokgni xla limapakgsin nema kaj xtalichuwinan nema tatlawalh max kkata 300, xkamaxki judíos uma limapakgsin xlakata tuku xlitlawanitkan tatsokgni xla kstalaninanin Cristo komo klhkunanalh sábado: «[Evangelios] chu xlibros sectarios [max judeocristianos] kalhkukgolh; kamakgxtakgkan xlakata anta nalhkukgo, chu nachuna xtukuwani Dios nema anta xwilakgolh». Watiya kʼuma libro, rabí Iosí el Galileo, akxni xtsukuma xliʼakgtiy siglo, wa tuku nakatlawanikan tatsokgni xla kstalaninanin Cristo komo klhkunanan kʼatanu kilhtamaku xla semana: «Tachukuxtu xtukuwani Dios nema liminkgo chu kamaknukan, chu tuku akgataxtu kalhkuyukan».

  • Makgapitsi biblistas wankgo pi max xtukuwani Dios xwilakgolh kmakgapitsi textos xla Tatsokgni xaGriego nema xtakilhtikgonit kTatsokgni Hebreoarameas. Libro The Anchor Bible Dictionary, kxtítulo «Tetragrámaton kNuevo Testamento», wan: «Wi tuku limasiya pi kNuevo Testamento xapulana xwilikan Tetragrámaton, xTukuwani Dios, Yahweh, kmakgapitsi o kputum textos nema xtakilhtikgonit kʼAntiguo Testamento». Erudito George Howard wan: «Xlakata Tetragrámaton chuntiyaku xtsokgkan kBiblia akxni xmatitaxtikan xagriego [Septuaginta], Tatsokgni nema xlimaklakaskinkgo kstalaninanin Cristo kxapulana siglo, tlan nakanajlayaw pi tiku tsokgkgolh Nuevo Testamento, akxni xlichuwinankgo Tatsokgni, xwilikgolh Tetragrámaton ktexto xalak Biblia».

  • Tiku matitaxtikgo Biblia kʼatanu tachuwin chu lu kalakgapaskan wilikgonit xtukuwani Dios kTatsokgni xaGriego. Kalichuwinaw akglhuwa liʼakxilhtit xlakata uma tiku matitaxtikgolh Biblia, makgapitsi maxtukgolh xtaskujutkan akxni nina xtaxtu Traducción del Nuevo Mundo: Alemán, Dominikus von Brentano (Die heilige Schrift des neuen Testaments, 1791); francés, André Chouraqui (Bible de Chouraqui, 1985); inglés, Benjamin Wilson (The Emphatic Diaglott, 1864), chu portugués, Manuel Fernandes de Santanna (O Evangelho Segundo S. Mattheus, 1909). Kxaʼespañol, Pablo Besson limaklakaskilh xtukuwani Jehová kLucas 2:15 chu kJudas 14 (El Nuevo Testamento, 1919). Na wililh kmax kʼakgtum ciento notas xlakata xmasiyalh niku max xmin kxapulana. Na wilakgolh max akgchaxan versiones nema alistalh taxtukgolh xla Tatsokgni xaGriego niku wi xtukuwani Dios chu wilikgo Yahvé, Yahweh chu YHWH. Makgapitsi wa Evangelio: mensaje de felicidad (1969) chu Los Hechos, las Cartas y el Apocalipsis (1973), akgtiy xla Hermenegildo Zanuso, chu Biblia Peshitta en Español (2006), xla Instituto Cultural Álef y Tau.

    Kxtukuwani Dios kHechos 2:34 The Emphatic Diaglott (1864), xla Benjamin Wilson

  • Wilakgolh biblias kliwaka 100 tachuwin nema liminkgo xtukuwani Dios kTatsokgni xaGriego. Lhuwa tachuwin xalak África, América, Asia, Europa chu islas xalak Pacífico makglhuwa limaklakaskinkgo xtukuwani Dios (kaʼakxilhti lista xla páginas 12 chu 13). Tiku matitaxtikgolh Tatsokgni xaGriego kʼumakgolh tachuwin lakkaxwilikgolh nawilikgo xtukuwani Dios xlakata tuku lichuwinanitawa. ¿Ktukuya tachuwin chuna tatlawanit? Akgtum liʼakxilhtit, kkata 1999 taxtulh Biblia krotumano, niku 51 limaklakaskin Jihova k48 versículos. Kkata 1989 taxtulh kʼakgtum tachuwin xalak Indonesia wanikan batako toba niku limaklakaskin 110 tukuwani Jahowa.

    Xtukuwani Dios kMarcos 12:29, 30 ktraducción xalak Biblia hawaiano

Liwana likatsiyaw pi anan tuku xlakata natawilipara xtukuwani Dios, Jehová, kTatsokgni xaGriego. Chu wa uma tuku tlawakgonit tiku matitaxtikgolh Traducción del Nuevo Mundo. Xputumkan lu maxkikgo kakni xtukuwani Dios chu kgalhikgo xatlan tapekua xlakata ni namapanukgo tuku xwi kxapulana tatsokgni (Revelación 22:18, 19).