Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

2

2 Laa Dios ló Escrituras Griegas Cristianas

2 Laa Dios ló Escrituras Griegas Cristianas

Buñ ni rimbutzaay la Biblia ná que laa Dios sieedni ló la Biblia gahxca gatzmil buelt né caani né tap letras xtuny Tetragrámaton (יהוה) ni cuá nirdiguié ló Escrituras Hebreoarameas (ni láaca laa Antiguo Testamento). Per, xidal buñ ná que laa Dios diti sieedni ló guiich ni cuá nirdiguié ló Escrituras Griegas Cristianas (ni láaca laa Nuevo Testamento). Por ngú, casi guirá clas Biblias ni noʼ ló naareʼ diti racaʼyibu Jehová ló Escrituras Griegas Cristianas. Ná órni rasetlani toib texto ni sieed ló Antiguo Testamento ro caa Tetragrámaton, casi guirá traductores raquiinyibu títulos xomod Señor xalagary laa Dios.

Traducción del Nuevo Mundo diti rony ngú. Ló Escrituras Griegas Cristianas sieed Jehová 237 buelt. ¿Xí razón gopyibu par bunyibu láani scú? Bunyibu láani por chop razón: 1) Guirá guiich ni caa ló diitz griego ni noʼ ló naareʼ diti nacni guiich ni cuá nirdiguié. Xidal mil guiich ni noʼ, casi guiráni cuáni chopgayoʼ íz después ni cuá guiich ni bireʼ nirdiguié. 2) Par ló dzúcu, guirá buny ni bicaʼ loña guiich reʼ goleʼyibu Tetragrámaton né xalagaryni goloʼyibu diitz Kýrios —ló diitz griego rarexani «Señor»— o láaca cuaʼyibu láani ló guiich ni stipnés buñ ma bitzaʼ.

Grupo de herman ni buny Traducir la Biblia del Nuevo Mundo bibiʼyibu que noʼ prueby ni rasac ni rachiin lóono guiluladxno que Tetragrámaton cuáni ló guiich griego ni cuá nirdiguié. Nigoreʼ rarexatzay xí guirá prueby noʼ:

  • Ló xtzú Jesús né xpiin, guiich ni bicaʼ buñ loña de Escrituras Hebreoarameas gopni Tetragrámaton guirá lagary ro cuáni nirdiguié. Nírcu, tipnés buñ diti goyoʼ de acuerdo que scú gocni. Per ma ló naareʼ lagary ni laa Qumrán goyoʼ ni bidzel tipnés guiich gool de Escrituras Hebreoarameas ni cuá ló primer siglo. Orcúra birexatzay que guiich ni goyoʼ ló xtzú Jesús gopni Tetragrámaton.

  • Ló xtzú Jesús né xpiin, Escrituras Hebreoarameas ni góc traducir ló diitz griego láaca gopni Tetragrámaton. Por xidalgayoʼ íz, buñ ni nantzay de la Biblia bunyibu pensary que Tetragrámaton diti cuáni ló guiich Septuaginta, toib guiich ni cuá loña buñ dada nírcu ni bireʼ ló diitz griego del Antiguo Testamento. Per galaʼ siglo XX goyoʼ ni bidzel xidal laʼ guiichgool xtuny Septuaginta ni goyoʼ ló xtzú Jesús. Guirá guiich reʼ napni laa Dios ló letras hebreas. Nga bislooy que ló xtzú Jesús goyoʼ laa Dios ló Escrituras Griegas. Per guiich ni más rareʼ loguiaʼ ló Septuaginta —xomod Códice Vaticano o Códice Sinaítico—, ni cuá ló siglo tap, diti sitnéni laa Dios ló Génesis a Malaquías (ro sieed laa Dios ló stipnés guiich ni cuá antes de láani). Por ngú, diti guidziguiaʼno que ló stipnés guiich ni cuá loña buñ dzúcu laa Dios láaca diti sieedni ló Nuevo Testamento o libros xtuny la Biblia ni cuá nirdiguié ló diitz griego.

  • Escrituras Griegas Cristianas láacani raslooyni que casi guirá ór Jesús goniʼ laa Dios né bisuidybu láani buñ. Jesús ló ro goninébu Bixiosbu goniʼbu: «Ma bisudi laalo a guirá buñgudxlio ni biduidylo naʼ». Né goniʼbu: «Ma bisuidy laalo layibu, né sasuidy láani guimbu buñ» (Juan 17:6, 11, 12, 26).

    Jesús órni goninébu Bixiosbu goniʼbu: «Ma bisuidy laalo layibu né sasuidy láani guimbu buñ»

  • Escrituras Griegas Cristianas né Escrituras Hebreoarameas, radzaktzay saʼni né guiropcani nacni Xtiitz Dios, ¿xigony nosi ló Escrituras Hebreoarameas ma diti sieed laa Dios? Galaʼ primer siglo, Santiago toib xpiin Jesús gochbu ancianos ni goyoʼ Jerusalén: «Symeón ma bisetlaa ximod Dios por primer buelt bibiʼ buñ ni diti nac judíos par cueʼ ladyibu toib gudx ni riné laabu» (Hechos 15:14). Pal ló primer siglo ni toib buñ bimbu o biquiin laa Dios, ¿ñoʼ pu naquiin ni goniʼ Santiago la?

  • Ló Escrituras Griegas Cristianas sieed laa dop Dios. Laa Dios noʼni ló diitz aleluya, né xidal Biblias sitné láani ló Revelación 19:1, 3, 4, 6. Diitzreʼ sieedni ló toib diitz hebreo ni rarexa xomod «colguiliskiaʼ Jah». Láaca, «Jah» nacni toib laa dop Jehová. Láaca, xidal laa ni sieed ló Escrituras Griegas Cristianas rareʼni ló laa Dios. Né xomod rabexa xidal libros, laa Jesús rarexani «Jehová Ngú ni Ralaa».

  • Noʼ xidal libros gool xtuny judíos ni raslooy que cristianos ni góc buñ judío biquiinyibu laa Dios ló xquiichyibu. La Tosefta —tipnés guiich ni bicaʼyibu loñayibu ni rasetlaa leyes orales ni cuá gahxca ló íz 300— loni sieed mandary ni cuaʼ judíos xí láani non gonyibu né guirá xquiich cristianos pal racaa guii lagarycu dzú sábda: «[Evangelios] né xilibro sectary [sigory judeocristianos] diti guireʼni ló guii; guiaʼanni [par] tzaʼijni lagarycu, láani né laa Dios ni napni». Ló Libro reʼca, toib rabí Iosí ni góc Galileo, ni bibany dzú gosaló rarop siglo, golexabu xi non gac né guirá xquiich cristianos pal racaa guii láani ló stoib dzú lainy xomal: «Non guiroc ro sieed laa Dios, guigachni, né guicaa guii ni riaʼan».

  • Tipnés buñ ni rimbutzaay la Biblia raniʼyibu que sigory laa Dios cuáni ló Escrituras Griegas Cristianas ni rasetlaa textos xtuny Escrituras Hebreoarameas. Libro xtuny The Anchor Bible Dictionary, ro ná «El Tetragrámaton en el Nuevo Testamento», rasetlani: «Noʼ cós ni raduidy diitz que Nuevo Testamento nirdiguié gopni Tetragrámaton —Laa Dios, Yahweh— ló tipnés o guirá textos ni rasetlaa Antiguo Testamento». Toib buñnan ni laa George Howard ná: «Tetragrámaton cuárani ló guiich ni bireʼ ló la Biblia ló diitz griego [la Septuaginta], ni biquiin cristianos ló primer siglo, por ngú labúu guiluladxno que buñ ni bicaʼ Nuevo Testamento, órni bisetlayibu textos ni sieed ló la Biblia, diti goleʼyibu Tetragrámaton ló texto cú».

  • Traductores xtuny la Biblia ni xidal buñ rimbu, raquiinyibu laa Dios ló Escrituras Griegas Cristianas. Guibiʼno de xidal traductores ni ma buny láani, tipnésyibu goleʼyibu Biblia xtunyibu antes ni nareʼ Traducción del Nuevo Mundo: ló diitz alemán, Dominikus von Brentano (Die heilige Schrift des neuen Testaments, 1791); ló diitz francés, André Chouraqui (Bible de Chouraqui, 1985); ló diitz inglés, Benjamin Wilson (The Emphatic Diaglott, 1864), né ló diitz portugués, Manuel Fernandes de Santanna (O Evangelho Segundo S. Mattheus, 1909). Ló dixtil, Pablo Besson biquiin laa JehováLucas 2:15 né ló Judas 14 (Nuevo Testamento, 1919). Láaca bicaʼbu láani ló gahxca tigayoʼ ñeʼ guiich par guieen pu lagary sigory cuá laa Dios nirdiguié. Láaca, noʼ xhoop Biblias ni cuá después de goló cuá Escrituras Griegas Cristianas ro sieed laa Dios xomod Yahvé, YahwehYHWH. Ladni noʼ Evangelio: mensaje de felicidad (1969) né Los Hechos, las Cartas né Apocalipsis (1973), guiropcani nacni xtuny Hermenegildo Zanuso, né la Biblia Peshitta en Español (2006), xtuny Instituto Cultural Álef né Tau.

    Laa Dios ni sieed ló Hechos 2:34The Emphatic Diaglott (1864), xtuny Benjamin Wilson

  • Noʼ traducciones xtuny la Biblia ló más de tigayoʼ diitz ni raniʼ buñ sitnéni laa Dios ló Escrituras Griegas Cristianas. Xidal diitz ni raniʼ buñ África, América, Asia, Europa né islas xtuny Pacífico raquiinni laa Dios guirási ór (bibiʼ ni sieed ló páginas 12 né 13). Ni buny traducir Escrituras Griegas Cristianas ló diitz ni ma bisetlano goloʼyibu laa Dios portín bienyibu que scú non gacni, xomod ma bisuidyno. ¿Ló xí diitz ma buny traduciryibu la Biblia? Ló íz 1999 bireʼ toib Biblia ló diitz rotumano, loni sieed 51 buelt Jihova ló 48 versículos. Né ló íz 1989 bireʼ ló diitz Indonesia ni laa batako toba toib Biblia ni raquiin 110 buelt Jahowa.

    Laa Dios ló Marcos 12:29, 30 ló traducción xtuny la Biblia ni bireʼ ló diitz hawaiano íz 1816

Rientzaayni que noʼ razón ni rasac par tzoʼ laa Dios, Jehová, lagary ro bireʼni ló Escrituras Griegas Cristianas. Né ngúpa ni buny guirá traductores xtuny Traducción del Nuevo Mundo. Guiráyibu nigolú napyibu respet laa Dios né napyibu galnadzuʼpy natzaay Dios por ngú diti rabeʼyibu nitisi cós ni noʼ ló guiich ni bireʼ nirdiguié (Revelación 22:18, 19).