Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Rašo mūsų skaitytojai

Rašo mūsų skaitytojai

Rašo mūsų skaitytojai

Žmonių grobimas. Rašau jums norėdamas nuoširdžiai padėkoti už straipsnių seriją „Žmonių grobimas. Kodėl tai pasaulinė problema“ (1999 m. gruodžio 22 d., rusų k.). Praėjusį mėnesį buvo apiplėštas prekybos centras, kuriame aš dirbu. Įėjo du kaukėti vyrai, kurių vienas grasino ginklu. Kadangi straipsnyje pagrobimo aukoms buvo nurodyta daryti tai, kas jiems liepiama, aš nesipriešinau, kai jie surišo man rankas, kojas bei aprišo akis ir pasodino ant grindų. Jie pagrobė 9500000 jenų (apie 360000 litų). Tačiau aš laikiausi ramiai ir nebuvau sužeistas. Straipsnis pasirodė pačiu laiku!

S. H., Japonija

Mėgsta Atsibuskite! Nors esu Dievo susirinkimo bažnyčios narys, tai man netrukdo skaityti Atsibuskite! Man neteko skaityti jokio kito tokios puikios kokybės žurnalo, kuriame būtų tiek įvairių temų. Namuose aš neturiu televizoriaus, tačiau galiu su draugais aptarinėti aktualias temas, nes skaitau apie jas jūsų žurnaluose.

A. B. A., Brazilija

Aštrus skustuvas. Straipsnį „Aštrūs skustuvo ašmenys“ (2000 m. sausio 22 d.) gavau kaip tik laiku. Mano vyrui reikia nuolatinės priežiūros ir jis nebegali skustis pats. Skutimosi atmintinė man labai padėjo. Dabar mano vyras nori, kad skusčiau jį kasdien!

L. D., Vokietija

Melas. Straipsnis „Ar melas gali būti pateisinamas?“ (2000 m. vasario 8 d.) paskatino mane susimąstyti. Bet argi nebūtų logiška manyti, kad Biblijoje smerkiama bet kokia apgavystė?

D. S., Jungtinės Valstijos

Biblijoje meluoti reiškia sakyti kažką klaidingo žmogui, turinčiam teisę žinoti tiesą, norint apgauti jį ar pakenkti kam nors kitam. Dievobaimingi asmenys, pavyzdžiui, Abraomas, Izaokas, Rahaba bei Dovydas, nors ir dalyvavo tam tikro pobūdžio apgavystėse, nebuvo priskirti prie melagių. Žinoma, jie darė tai atsidūrę ypatingoje padėtyje. Tad jų elgesys nepateisina bereikalingos apgaulės. Pavyzdžiui, jei krikščionis prisiekia teisme sakyti tiesą, jis arba sakys tiesą, arba nieko nesakys (Red.).

Šeimos be tėvo. 2000 m. vasario 8 d. numeryje kalbama apie šeimų be tėvo problemą („Šeimos be tėvo. Kokia išeitis?“). Sunku apsakyti, kaip nusivyliau ir supykau perskaičiusi šiuos straipsnius. Rašydami apie vaikus palikusių tėvų rūpesčius, pavyzdžiui, lankymo teises ir ekonominius įsipareigojimus, jūs pateisinote juos. O kodėl nėra papeikimo? Kodėl tėvas nėra skatinamas ištaisyti savo klaidas?

S. L., Jungtinės Valstijos

Mes suprantame, kaip kai kuriems yra skaudu skaityti apie tai, ypač tiems, kuriuos pačius paliko tėvas. Tačiau straipsniai buvo skirti ne vyrams smerkti. Veikiau mes stengėmės apsvarstyti abi šios sunkios problemos puses. Mes taip pat davėme praktinių patarimų šeimoms be tėvo. Pabrėžtina, kad baigiamajame straipsnyje „Šeimos be tėvo. Kokia išeitis?“ buvo pareikšta: „Kelias dabartinėms šeimos tendencijoms bus užkirstas, jei žmonės panorės iš esmės pakeisti savo mąstyseną, pažiūras, elgseną bei moralę“ (Red.).

Vos išvydusi viršelio nuotrauką su tėvu, laikančiu savo dukrelę, aš susigraudinau. Visuomet norėjau turėti tokius santykius su savo tėvu. Šis straipsnis padėjo man suprasti, kodėl šito nebuvo mūsų šeimoje. Tai buvo tarsi šviesos blyksnis, prasiskverbęs į mano praeitį ir apšvietęs klausimus, buvusius tamsoje daugelį metų.

M. M., Jungtinės Valstijos