Nepaprastieji uolų piešiniai Valkamonikoje

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO ITALIJOJE

ANT uolų išraižyti stilizuoti piešiniai, vaizduojantys medžioklę, žemdirbystę, kovas ir garbinimo apeigas, jau tūkstančius metų byloja apie senovės žmonių gyvenseną. Gražioje Valkamonikos vietovėje šiaurės Italijos Alpėse uolėtą gamtovaizdį puošia šimtai tūkstančių tokių piešinių.

Šiandien Valkamonikos lankytojai ankstyvo ryto saulės šviesoje vis dar gali aiškiai matyti šiuos piešinius. O kas juos išraižė ir kam?

Kamunai

Šio gražaus slėnio pavadinimas kilęs iš jo gyventojų — kamunų. Rašytiniuose šaltiniuose jų vardas pirmą kartą paminėtas  16 m. p. m. e., kai juos pavergė romėnai. Tačiau Valkamonikos piešiniai buvo išraižyti dar daug amžių prieš romėnų legionų atžygiavimą.

Ištyrę tai, kas vaizduojama piešiniuose, — o juose matomi ginklai, rakandai, gyvuliai, kaimų žemėlapiai — ekspertai padarė išvadą, kad juos nupiešę asmenys gyveno plačia ūkine veikla užsiimančioje visuomenėje. Matyt, jie versdavosi metalo apdirbimu, audimu, žemdirbyste, gyvulininkyste, prekyba ir kitais dalykais.

Dauguma raižinių buvo padaryti pirmajame tūkstantmetyje p. m. e., o kiti dar seniau. Kamunų kultūra klestėjo tikriausiai 1000—800 metais p. m. e. Tūkstančiuose to laikmečio piešinių atsispindi kamunų gyvensena. Piešiniuose vaizduojami surišti žmonės ir ietimis apsiginklavę raiteliai, ko gero, vedantys tuos žmones į nelaisvę. Kituose — kalviai, arkliai, vežimai ir pastatai su statramsčiais.

Kalnų įkvėpti

Šių piešinių autorius mokslininkai vadina „menininkais-šventikais“, nes jie kūrė paskatinti tikėjimo ar mistikos. Jie tikriausiai atsiskirdavo nuo žmonių ir gyvendavo ramiose vietose, kad galėtų atsidėti apmąstymams. Kamunus tikriausiai įkvėpdavo bent du nepaprasti gamtos reiškiniai, kuriuos čia galima pamatyti keliskart per metus.

Pavasarį ir rudenį saulė pateka už didingo slėnyje stūksančio Pitso Badilės kalno. Tam tikromis dienomis prieš saulėtekį saulės spinduliai apglėbia kalną ir dėl to didžiulis šešėlis, apsuptas ryškiais spinduliais, iškyla į sniego baltumo dangų. Toks jaudinantis reiškinys ir dabar dar vadinamas „kalno dvasia“. O vakare kitoje slėnio pusėje saulei leidžiantis už siauro Konkareinos kalno plyšio temstantį dangų perskrodžia įspūdingas šviesos pluoštas, kuris tarsi padalija kalną perpus ir vos po kelių minučių išnyksta. Senovėje Valkamonikos slėnio gyventojams tokie tuomet nepaaiškinami reiškiniai atrodė antgamtiški.

Pitso Badilės kalno papėdėje ir greta jo yra aibės uolų piešinių. Jie buvo išraižyti akmens, ragų, kaulų ir dramblio ilčių rėžtukais. Kartais prieš pradedant piešti smailiu instrumentu buvo pažymimi kontūrai. Įrėžimai uoloje svyruoja nuo vos pastebimų žymių iki daugiau nei 3 centimetrų gylio griovelių. Nors dabar plika akimi nematyti jokių spalvų, įrodyta, kad jų piešėjai naudojo ir įvairiausių spalvų dažus.

Piešiniai — maldavimo forma

Kamunai tikriausiai garbino saulę. Tai matyti iš vyraujančio piešinių motyvo — į diską, matyt, saulės simbolį, iškeltomis rankomis besimeldžiančio žmogaus. Pasak archeologo Auzilijaus Priulio, saulės dievo kultas buvo pagrindinis, tačiau būta ir kitų. Jis pažymi: „Eitynės, permaldavimo šokiai, aukojimas, apeiginės kovos ir bendros maldos buvo įprasčiausi, dažniausiai vaizduojami religiniai veiksmai. Tam tikra maldavimo forma buvo ir pats piešimas.“ O ko kamunai maldaudavo?

Anot Emanuelio Anačio, priešistorės uolų piešinių eksperto, piešimas „buvo laikomas vienu iš dalykų, kurie būtini norint užtikrinti tam tikros grupės žmonių ekonominę, socialinę gerovę ir gerai sugyventi su okultinėmis jėgomis“. Piešdami arimą, kamunai veikiausiai tikėjosi padidinti žemės derlingumą, vaizduodami galvijų auginimą — pagerinti ganyklas, piešdami kovą — tapti pranašesniais už savo priešus ir taip toliau.

Valkamonikos slėnis įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą ir jį saugo Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija. Įdomu, kad išraižytų ir nutapytų uolų piešinių yra bent 120 šalių — Afrikoje, Azijoje, Australijoje, Europoje, Šiaurės bei Pietų Amerikoje ir daugybėje salų. Pažymėtina, kad panašūs motyvai kartojasi viso pasaulio uolų piešiniuose. Jie byloja apie žmogaus įgimtą troškimą išreikšti save ir ieškoti aukštesnių dvasinių jėgų.

[Iliustracijos 26 puslapyje]

Saulės spinduliai, šviečiantys per plyšį Konkareinos kalne

Valkamonikos slėnis įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą

Uolų piešiniai, kuriais buvo tikimasi užsitikrinti sėkmingą medžioklę

Besimeldžiantis žmogus pakeltomis rankomis

[Šaltinių nuorodos]

Konkareinos kalnas: Ausilio Priuli, „IL Mondo dei Camuni“; uolų piešiniai: Parco nazionale delle incisioni rupestri: su concessione del Ministero per i Beni e le Attività Culturali. Ogni riproduzione è vietata