„Meilės obuolys“ užkariauja pasaulį

Iš Atsibuskite! bendradarbio Ispanijoje

PRIEŠ daug šimtmečių šis „meilės obuoliu“ pavadintas augalas augo Pietų Amerikos Andų regione. Jo uogos buvo gana skanios, bet vietiniai indėnai, matyt, patys jo neaugino. Kai šis keistas augalas kažkaip pateko į Meksiką, actekai jį pavadino sitomatl. Žodžiu tomatl * būdavo apibūdinama keletas panašių, dažniausiai sultingų vaisių. Netrukus pomidorų padažas tapo actekų virtuvės būtinybe, o laikui bėgant sulaukė ir tarptautinio pripažinimo.

Ispanų konkistadorams pomidorų padažas irgi pasirodė gana skanus. 1590-aisiais vienas jėzuitų dvasininkas, didžiąją savo gyvenimo dalį praleidęs Meksikoje, pareiškė, jog pomidorai labai vertingi: tinkami valgyti ir turi labai daug sulčių, kurios padažui suteikia gerą skonį. Ispanai iš Meksikos į tėvynę ir savo kolonijas Karibų jūros salose bei Filipinuose nusiuntė pomidorų sėklų. Nors pradžia buvo daug žadanti, kol pomidorai deramai įsitvirtino pasaulio virtuvėse, praėjo daugiau kaip trys šimtmečiai.

Kaip buvo įveiktos nuostatos

Kulinarines nuostatas, kaip ir bet kurias kitas, pakeisti nelengva. Nors Meksikoje pomidorai buvo labai vertinami, Europoje iš pradžių jais anaiptol nebuvo susižavėta. Bėdos prasidėjo nuo to, kad botanikai pomidorą priskyrė bulvinių šeimai — tai pačiai šeimai, kuriai priklauso nuodingoji beladona, arba mirtinai nuodinga vaistinė šunvyšnė. Be to, pomidorų lapai skleidė stiprų kvapą ir pasirodė esą nuodingi. Kai kuriems žolininkams ėmus tvirtinti, jog pomidoras skatina lytinę potenciją, iškilo dar daugiau prieštaravimų. Kai kas mano, jog kaip tik dėl to prancūzai šį augalą pavadino pomme d’amour (pom damūr), arba „meilės obuoliu“.

Gandai apie šitokį pomidoro nuvertinimą pasiekė ir Šiaurės Ameriką. XIX amžiaus trečiajame dešimtmetyje vienas amerikiečių daržininkas iš Masačusetso valstijos viešai pareiškė: „[Pomidorai] atrodė taip bjauriai, jog pamaniau, kad juos ragauti prisiversčiau nebent iš bado.“ Taip skeptiškai į pomidorus žiūrėjo daug kas. Vienas Pensilvanijos gyventojas pavadino juos „surūgusiu šlamštu“, o tų pačių laikų britų sodininkas — „dvokiančiu auksiniu obuoliu“.

Laimei, italai, XVI amžiuje šį augalą pavadinę  pomodoro (auksiniu obuoliu), buvo praktiškesni. * Italijoje dėl saulėto, palankaus pomidorams auginti klimato XVII amžiaus pradžioje jie buvo labai pamėgti. Bet Europos šiaurėje daržininkai dar beveik du šimtmečius netikėjo, kad pomidorai valgomi, ir augino juos tik kaip dekoratyvinį arba vaistinį augalą.

Nuo pasidygėjimo iki populiarumo

Tačiau kai žmonės pradėjo pomidorų vaisius ragauti, ankstesnės abejonės išsisklaidė ir pomidorų auginimas suklestėjo. XIX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje nutiesus transkontinentinį geležinkelį šviežių Kalifornijos pomidorų jau buvo galima nusipirkti Niujorke. Dar kelis dešimtmečius prieš tai Neapolyje (Italija) buvo atidaryta pirmoji picerija; dėl to pomidorų paklausa irgi ėmė didėti. O XX amžiuje, didėjant pomidorų sriubos, sulčių, padažo ir kečupo — jau nekalbant apie visų pamėgtą picą — populiarumui, šitaip nuvertintas pomidoras tapo auginamiausiu vaisiumi žemėje. (Skaitykite langą.) Pomidorus vertina ne tik tie, kas augina juos pardavimui, — jie tampa mėgstamiausiais daržininkų augalais nuo Vidurio Rytų iki pat vėjų šiaušiamos Šiaurės jūros.

Nuo Sinajaus iki naftos gręžinių

Naftos gręžinių bokštai Šiaurės jūros viduryje galbūt neatrodo ideali vieta vaisiams ir daržovėms auginti, bet pomidoras — neišrankus augalas. Jei tik yra pakankamai vandens ir specialus maišas su visomis būtinomis maisto medžiagomis, pomidorų daigai gali tarpti net be žemės. Todėl šis augalas naftininkų labai mėgstamas; tarp gręžinio bokšto vamzdžių ir mechanizmų, kur nėra jokios gyvybės, jiems malonu matyti žalumą ir užsiauginti vaisių savo stalui.

Pomidorus kruopščiai prižiūrint, vaisių galima išsiauginti ir dykumos dirvožemyje. Kai kurie Egipte, Sinajaus kalnuose, gyvenantys beduinai daržams yra išsikirtę terasas, kurios drėkinamos upelių, šaltinių bei retkarčiais pasitaikančio lietaus vandeniu. Savo daržuose jie išaugina neįprastai gausų stambių pomidorų derlių. Beduinai pomidorus džiovina saulėje, kad turėtų jų visai žiemai.

Pomidorai tokie populiarūs beveik visame pasaulyje ne vien dėl sugebėjimo prisitaikyti prie visokio dirvožemio ir klimato, bet ir dėl savo įvairovės. Dauguma šių augalų yra savidulkiai, todėl lengvai išvedamos naujos jų veislės, tenkinančios įvairų skonį. Daržininkams yra iš ko pasirinkti, nes dabar žinoma apie 4000 pomidorų veislių. Nedideli sultingi vyšniniai pomidorai paįvairina mišrainės spalvą ir skonį, o saldūs slyviniai dažniausiai konservuojami. Didžiuliai mėsingi pomidorai — pagrindinis produktas ispanų virtuvėse — puikiai tinka tiek mišrainėms, tiek virti ar kepti.

Tačiau iš tikrųjų pomidoras pasaulį užkariavo dėl malonaus skonio, kuris suteikia pikantiškumo picai, paįvairina mišrainę, pagardina padažą arba pagerina sultis. Nors pomidorai ir nepateisino „meilės obuolių“ vardo, jie mėgstami visame pasaulyje.

[Išnašos]

 [Rėmelis/iliustracijos 26 puslapyje]

Gaspačio — gaivi ispaniška daržovių sriuba

Ar norėtumėte paragauti šaltos sriubos, taip puikiai gaivinančios karštą vasaros dieną? Ispanijoje, Andalūzijos srityje, pietums tokia sriuba patiekiama kone kasdien. Paruošti ją nesunku, tereikia paprastų produktų ir šeima pietus pradės sveiku apetitą žadinančiu valgiu. Štai populiarus ispanų receptas penkiems žmonėms.

Sriubai reikia:

600 gramų prinokusių pomidorų

350 gramų agurkų

250 gramų raudonų saldžiųjų paprikų

2 riekelių džiovintos duonos

2 šaukštų acto

2 šaukštų alyvų aliejaus

druskos

skiltelės česnako

žiupsnelio kmynų

Paruošimas. Pašalinkite paprikų sėklas, nulupkite agurkus ir pomidorus. Daržoves supjaustykite kubeliais. Sudėkite jas į dubenį ir užpilkite litru vandens (daržovės turi būti apsemtos), sudėkite duoną, česnaką, prieskonius, įpilkite acto ir aliejaus. Mišinį palikite per naktį, o kitą dieną jį sugrūskite rankiniu trintuvu ir perkoškite nesusmulkintoms dalims atskirti. Jei reikia, įdėkite dar prieskonių. Sriubą laikykite šaldytuve. Tiekiant galima įdėti smulkintų pomidorų, agurkų ir saldžiųjų paprikų.

[Rėmelis 27 puslapyje]

Kai kurie faktai apie pomidorus

Pomidorai — populiariausias vaisius pasaulyje. Kasmet nuimama apie 100 milijonų tonų jų derliaus — daug daugiau nei kokių nors kitų vaisių (obuolių, bananų, vynuogių ar apelsinų).

Nors pomidoras paprastai vadinamas daržove, botaniškai jis yra vaisius, nes valgoma ta augalo dalis, kurioje yra sėklos (daržovėms priskiriami tie augalai, kurių valgomi stiebai, lapai ar šaknys).

Gineso rekordų knygos duomenimis, didžiausias, 3,5 kilogramo svėręs, pomidoro vaisius buvo išaugintas Oklahomoje (JAV).

Netoli pomidorų sodinukų arba prieš darbuojantis prie jų rūkyti tabako nepatartina, nes tai augalams gali pakenkti. Tabakas platina virusą, kuriam pomidorai yra jautrūs.

Be A ir C vitaminų, pomidoruose yra antioksidanto likopeno. Kai kurie tyrimai rodo, jog valgant daug pomidorų galima sumažinti riziką susirgti vėžiu.