Stebime pasaulį

Ieškantieji darbo meluoja

Kaip pranešama Londono laikraštyje Financial Times, „kas ketvirtas dėl darbo besikreipiantis žmogus meluoja“. Viena darbuotojų patikimumą kontroliuojanti kompanija per 12 mėnesių patikrino 10435 kandidatus, ieškančius darbo finansų bei informacijos technologijų firmose ir, anot laikraščio, „nustatė, jog duomenys buvo klastojami visuose pareigų lygmenyse. Maždaug 34 procentai kandidatų anketose buvo pateikę neteisingą informaciją apie ankstesnę veiklą, 32 procentai — išpūstus arba neteisingus duomenis apie išsilavinimą, 19 procentų bandė nuslėpti savo blogą finansinę padėtį, 11 procentų praleido kai kurias detales, susijusias su tapatybės nustatymu“. Gyvenusieji užsienyje, matyt, manydami, jog melas nepaaiškės, dažnai klaidingai nušviesdavo savo finansinę padėtį, o vyrai buvo „labiau linkę į klastą negu moterys“. Timas Nikolsonas iš Įdarbinimo ir užimtumo sąjungos patvirtina tyrimo rezultatus ir priduria: „Jei tie, kurie samdo darbuotojus, patiki anketų duomenimis, jie savo darbo neatlieka tinkamai.“

 Drambliai mėgsta naftą

Indijos šiaurės rytuose, Digbojuje, gyvenančius dramblius traukia nafta. „Drambliai laisvai vaikštinėja po naftos telkinius ir dažnai atsukinėja pagrindines sklendes naftotiekio, jungiančio gręžinius su naftos valymo cechu, — sako kompanijos ‘Oil India Limited’ vyresnysis inžinierius Ramenas Čakravartis. — Atrodo, drambliams patinka garsas, kai atsisuka sklendė, ypač jei ji reguliuoja garą, apsaugantį, kad nevalyta nafta nevirstų parafinu.“ Regis, drambliai mėgsta ne tik naftos čiurkšlės švilpesį; juos, kaip rašoma laikraštyje The Indian Express, prie naftos gręžinių traukia „kartu su nafta trykštantis dumblas ir vanduo; jis yra sūrus ir drambliams patinka“. Įdomu, kad šiuos naftos išteklius atrasti irgi atsitiktinai padėjo vienas dramblys. Kai šiame regione buvo tiesiama pirmoji geležinkelio linija, tas dramblys nešiojo bėgius. Kartą gyvuliui grįžus į stovyklą britų pareigūnai ant jo kojų pastebėjo kažkokią aliejingą medžiagą; pėdsakai vedė prie įdubos, kurioje kunkuliavo nafta. Viskas baigėsi tuo, kad 1889-aisiais buvo pradėtas eksploatuoti pirmasis Azijoje naftos gręžinys.

Vairavimas ir nuovargis

Kaip rašoma žurnale British Medical Journal, „nuovargis, ypač jei vairuotojas yra išgėręs svaigalų, kelia labai didelį avarijos pavojų; dažnai tai baigiasi mirtimi arba sunkiu sužalojimu“. Bordo (Prancūzija) tyrinėtojai nustatė, jog daugiau kaip 20 procentų avarijų padaro pavargę vairuotojai. Net esant palankioms vairavimo sąlygoms 10 procentų didelių avarijų, kuriose nukentėjo tik viena transporto priemonė, įvyko dėl to, kad vairuotojas buvo pervargęs. Pasak Anglijos Lafbario universiteto Miego tyrimo centro vadovo profesoriaus Džimo Horno, bene pavojingiausias metas vairuotojams yra popietė. „Mums per parą reikia miegoti du kartus, — sako jis, — naktį ir po pietų, tarp 14 ir 16 valandos.“ Ką vairuotojas turėtų daryti, kai jį apima miegas? Trumpam sustoti. „Atdaras langas arba įjungtas radijas prablaško tik tam kartui, — sako Hornas. — Geriausia kur nors saugiai sustoti ir 15—20 minučių nusnūsti.“ Nelaimei, daugelis vairuotojų, jausdamiesi mieguisti, vairuoja toliau. Londono laikraštyje The Sunday Times rašoma: „Kai kitą kartą jus ims kamuoti žiovulys, merktis akys arba vairuodami nebesutelksite dėmesio, prisiminkite, jog tai perspėjamasis signalas, kurio nepaisydami rizikuojate gyvybe.“

JAV parduodama vis daugiau ginklų

„Po rugsėjo 11-osios visoje šalyje labai smarkiai pagyvėjo prekyba šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis, nes vis daugiau amerikiečių mano, jog geriausias būdas užsitikrinti saugumą — apsiginkluoti, — teigiama laikraštyje The New York Times. — Labai padaugėjo žmonių, kurie ginklą įsigyja pirmą kartą.“ Kai kurie ginklų gamintojai naudodamiesi šia padėtimi krauna sau kapitalą; patriotiniais šūkiais ir plakatais jie įkyriai stengiasi patraukti naujų pirkėjų. Tačiau daugeliui pareigūnų mirtinų ginklų plitimas kelia nerimą. „Mes nuolatos esame susirūpinę ta daugybe visuotinai prieinamų ginklų, nes dėl šios priežasties darosi sunku ką nors priversti laikytis įstatymo“, — sako Nort Majami Bičo policijos viršininkas Viljamas B. Bergeris. Kaip rodo statistika, ginklai, kuriuos perka įstatymo besilaikantys piliečiai, kartais patenka į nusikaltėlių rankas. Ginklų kontrolės grupių darbuotojai ragina žmones prieš perkant ginklą gerai pagalvoti.

Stulbinanti psichinių ligų žala

„Visuotinė psichinių ligų ir neurologinių sutrikimų daroma žala yra stulbinanti“, — pripažįsta Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) generalinė direktorė dr. Gro Harlem Bruntland. Paskutinė PSO ataskaita rodo, jog psichikos sutrikimai yra „viena pagrindinių negalavimų ir nedarbingumo priežasčių visame pasaulyje“. Organizacijos duomenimis, šiuo metu pasaulyje nuo psichinių arba neurologinių sutrikimų kenčia maždaug 450 milijonų žmonių. Nors daugelis tokių sutrikimų išgydomi, beveik du trečdaliai nuo žinomų psichinių ligų kenčiančių žmonių dėl diskriminacijos, gėdos, lėšų stygiaus arba nepakankamo rūpinimosi sveikata niekada neieškojo profesionalios pagalbos.

Suaugusieji miršta nuo vėjaraupių

„Nuo vėjaraupių, vienos įprasčiausių vaikų ligų, miršta vis daugiau suaugusiųjų“, — rašoma Londono laikraštyje The Independent. Žurnale British Medical Journal pateikti duomenys rodo, jog praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje suaugusieji sudarė 48 procentus nuo vėjaraupių mirusių žmonių, o 2001-aisiais tas skaičius padidėjo iki 81 procento. Profesorius Normanas Noa iš Londono Higienos ir tropinių ligų medicinos mokyklos perspėja: „Šis tyrimas patvirtina, jog suaugusiam žmogui vėjaraupiai dažnai baigiasi mirtimi... Mūsų rodiklis — 25 mirtys per metus [Anglijoje ir Velse] galbūt nepakankamai įvertinamas... Susirgę vėjaraupiais suaugusieji turėtų suprasti, jog tai nėra tas pats, kas sirgti šia liga vaikystėje. Jiems gresia didesnis pavojus, todėl kuo greičiau reikia kreiptis į gydytoją.“ Pavojingiausia ši liga yra nuo 15 iki 44 metų amžiaus vyrams.

Ar Slovakijoje daugėja tikinčiųjų?

2001-ųjų gyventojų surašymas Slovakijoje parodė, jog dabar 84 procentai slovakų priskiria save kokiai nors religijai. Anot sociologo Jano Bunčako, tai tik „didelio socialinio prisitaikėliškumo“ išraiška. Nors komunizmo laikais religija ir buvo uždrausta, dabar manoma, kad priklausyti kokiai nors religijai „tinkama“ ir „normalu“. „Tačiau daugelis iš jų visiškai netiki Dievo“, — sako Bunčakas. Komentuodamas bendrą padėtį Europoje jis priduria: „Dauguma žmonių sako išpažįstą kokį nors tikėjimą... Jie skelbiasi tikį, bet tuo pačiu metu nenori teikti religijai per daug reikšmės savo gyvenime.“

2050-aisiais badaus keturi milijardai žmonių

Remiantis Jungtinių Tautų gyventojų fondo ataskaita, prognozuojama, jog dėl gyventojų gausėjimo besivystančiose šalyse 2050-aisiais pasaulyje bus 9,3 milijardo gyventojų. Paskaičiuota, jog 4,2 milijardo žmonių gyvens kraštuose, kur negali būti patenkintos jų maisto ir vandens reikmės. Taigi alks dvigubai daugiau žmonių, negu alksta dabar. „Ataskaita rodo, jog skurdas ir spartus gyventojų prieaugis yra baisus derinys, — aiškino fondo generalinė direktorė Toraja Obeid. — Neturtingieji yra labiau priklausomi nuo gamtos išteklių, pavyzdžiui, laisvų žemių, miško bei vandens, ir daugiau kenčia nuo aplinkos nykimo... Nors kai kurie iš mūsų išeikvoja labai daug gamtos išteklių, kiti jų neturi net tiek, kad išgyventų.“

Kodėl vyrai miršta jaunesni

„Vyrų gyvenimas yra apgailėtinas: jie greičiau suserga ir anksčiau miršta.“ Tokią liūdną išvadą padarė Vienoje (Austrija) vykusio pirmojo pasaulinio kongreso, skirto vyrų sveikatai, organizatoriai. Pasak Vokietijos laikraščio Süddeutsche Zeitung, jie buvo sunerimę dėl to, kad vyrai miršta vidutiniškai penkeriais metais anksčiau už moteris. Kodėl vyrai miršta jaunesni? Viena priežastis: jie kur kas daugiau rūko arba geria. Kitas labai svarbus rizikos veiksnys yra persivalgymas ir nepakankamai judri gyvensena; antsvorio turi 70 procentų vidutinio amžiaus vyrų. Be to, daugelis derindami darbą ir šeimos pareigas nuolat patiria stresą. Susirgę vyrai rečiau kreipiasi į gydytoją bei mažiau rūpinasi sveikatos profilaktika. Visa tai apibendrindamas vienas iš kongreso organizatorių, Zigfridas Merinas, pasakė: „Sveikatos požiūriu vyrų padėtis tikrai yra blogesnė.“