Didėja pasipiktinimas mokesčiais?

„Kad ir kaip sunkiai dirbu, iš manęs atima kone viską“ (babiloniečių patarlė, maždaug 2300 m. p. m. e.).

„Šiame pasaulyje nieko nėra tikra, išskyrus mirtį ir mokesčius“ (JAV politikas Benjaminas Franklinas, 1789-ieji).

RUBENAS — prekybininkas. Kasmet apie trečdalis sunkiai uždirbtų jo pinigų išeina mokesčiams. „Nesuprantu, kur tas lėšas deda, — piktinasi. — Vyriausybė šitaip mažina išlaidas, ir paslaugų gauname vis mažiau.“

Patinka ar ne, mokesčiai yra gyvenimo dalis. Rašytojas Čarlzas Adamsas yra pasakęs: „Valdžios įvairiai apmokestina pajamas nuo pat civilizacijos pradžios.“ Mokesčiai dažnai kelia apmaudą, kartais net paskatina maištauti. Senovėje britai kovojo su romėnais sakydami: „Daug geriau žūti, negu nešti mokesčių naštą.“ O Prancūzijoje žmones taip papiktino gabelė (druskos mokestis), jog kilo revoliucija ir mokesčių rinkėjai buvo giljotinuoti. Nepasitenkinimas mokesčiais buvo ir viena JAV nepriklausomybės karo su Anglija priežasčių.

Nenuostabu, kad ir mūsų laikais daugelis nusistatę prieš mokesčius. Pasak žinovų, besivystančiuose kraštuose mokesčių sistemos dažnai „neefektyvios“ ir „neteisingos“. Tyrimo duomenimis, viena nuskurdinta Afrikos šalis turėjo „per 300 mokesčių, kurių neįstengta administruoti net pasitelkus kompetentingiausius tarnautojus. Ji arba nesukūrė, arba neįdiegė deramos mokesčių surinkimo ir paskirstymo sistemos, ... todėl susidarė palanki terpė netinkamai panaudoti gautas lėšas“. BBC žinių tarnybos pranešimu, vienoje Azijos valstybėje „pareigūnai, norėdami surinkti daugiau pinigų tenykštei valdžiai ar patys prisikimšti kišenes, įvedė... neteisėtų mokesčių — pavyzdžiui, už bananų auginimą arba kiaulės skerdimą“.

Turtinė nelygybė irgi kelia apmaudą. JT leidinyje Africa Recovery rašoma: „Vienas iš daugelio ekonominių skirtumų tarp išsivysčiusių ir besivystančių kraštų tas, jog pirmosios finansiškai remia ūkininkus, o antrosios juos apmokestina... Pasaulio banko duomenimis, vien dėl JAV subsidijų Vakarų Afrikos biudžetas kasmet negauna 250 milijonų JAV dolerių iš medvilnės eksporto.“ Todėl besivystančių šalių žemdirbiai piktinasi, kai valdžia apdeda mokesčiu ir taip menkas jų pajamas. Vienos Azijos valstybės ūkininkas sako: „Kai tik pasirodo [valstybės tarnautojai], aišku — prašys pinigų.“

Neseniai nepasitenkinimą ėmė reikšti ir Pietų Afrikos valstiečiai, nes vyriausybė įvedė žemės mokestį. Jie pagrasino teismu.  Mokestis „sužlugdys ūkius ir padaugės bedarbių“, — tvirtino ūkininkų atstovas. Kartais iš apmaudo net griebiamasi smurto. BBC žinių tarnyba informuoja: „Pernai žuvo du [azijiečiai] ūkininkai policijai užpuolus kaimą, kuriame valstiečiai protestavo prieš nepakeliamus mokesčius.“

Beje, mokesčiai nepatinka ne tik vargšams. Pietų Afrikoje atlikto tyrimo duomenimis, daug turtuolių „nenori mokėti papildomų mokesčių, net jei dėl to valdžia nesugebės pagerinti jiems patiems svarbių paslaugų“. Muzikos, kino, sporto įžymybės bei politikai nuolat patenka į pirmuosius laikraščių puslapius dėl mokesčių vengimo. Knygoje The Decline (and Fall?) of the Income Tax rašoma: „Deja, mūsų aukščiausių valstybės tarnautojų, prezidentų pavyzdys irgi toli gražu neskatina paprastų žmonių laikytis mokesčių įstatymų.“

Galbūt ir jūs manote, kad mokesčiai pernelyg dideli, neteisingi bei varginantys. Tad ar privalu juos mokėti? Kam panaudojamos surinktos lėšos? Kodėl mokesčių įstatymai tokie painūs ir, regis, neteisingi? Tai pasiaiškinsime kituose straipsniuose.

[Iliustracija 4 puslapyje]

Besivystančiuose kraštuose vargingiesiems tenka didžiausia mokesčių našta

[Šaltinio nuoroda]

Godo-Foto