Jei vaikas karščiuoja

„Man negera!“ Išgirdę šį gailų vaiko skundą, galbūt puolate matuoti temperatūros. Jeigu paaiškėja, kad mažylis karščiuoja, be abejo, sunerimstate.

Džonso Hopkinso vaiko centro Baltimorėje (Merilando valstija, JAV) tyrimo duomenimis, 91 procentas tėvų mano, jog „net palyginti neaukšta temperatūra yra žalinga sveikatai — gali sukelti priepuolį ar pakenkti smegenims“. Tas pats tyrimas parodė, kad „89 procentai tėvų sugirdo mažinančių karščiavimą vaistų, temperatūrai dar nepakilus iki 38,9 laipsnio Celsijaus“.

Ar tikrai reikia taip jaudintis, jei vaikui pakilo karštis? Kaip elgtis geriausia?

Karščiavimas — svarbi organizmo reakcija

Kas sukelia karščiavimą? Nors vidutinė žmogaus kūno temperatūra — maždaug 37 laipsniai Celsijaus (matuojant burnoje), paprastai per parą ji svyruoja laipsniu ar net daugiau. * Rytą gali būti žemesnė, į pavakarę — aukštesnė. Prie smegenų pagrindo esantis pogumburis ją reguliuoja labai panašiai kaip termostatas. Karščiavimas prasideda, kai imuninė sistema sureaguoja į bakterijas arba virusus, patekusius į organizmą, ir kraujyje ima gamintis vadinamieji pirogenai. Tai priverčia pogumburį „nusistatyti“ aukštesnei temperatūrai.

Nors karščiavimas vargina ir sukelia dehidraciją, jis nebūtinai žalingas. Meijo medicininio švietimo ir tyrimų fondo teigimu, regis, būtent karštis padeda organizmui susidoroti su bakteriniais bei virusiniais užkratais. „Virusai, sukeliantys slogą ar kitas kvėpavimo takų ligas, tarpsta neaukštoje temperatūroje. Kiek pakeldamas ją organizmas lengviau  įveikia virusą.“ Todėl šiame šaltinyje toliau patariama: „Neaukštos temperatūros mažinti nereikia, nes tai gali sutrikdyti vaiko natūralų gijimo mechanizmą.“ Įdomu, kad vienoje Meksikos ligoninėje tam tikrais atvejais ligonių kūno temperatūra netgi pakeliama. Toks gydymas vadinamas hipertermija.

Dr. Alas Saketis iš Amerikos greitosios medicininės pagalbos koledžo įsitikinęs: „Pats karščiavimas bėdos padaro retai. Tačiau jis rodo, kad organizmas, ko gero, pasigavo užkratą. Todėl jei vaikas karščiuoja, dėmesį sutelkite į jį patį bei galimą infekciją, o ne į temperatūrą.“ Amerikos pediatrijos akademija pažymi: „Paprastai nereikia mušti žemesnės nei 38,3 laipsnio Celsijaus temperatūros, nebent sergantysis blogai jaustųsi arba anksčiau jam būtų pasireiškę traukuliai. Jei to nėra atsitikę ir vaikas neserga lėtine liga, net ir aukštesnė temperatūra pati savaime nėra pavojinga. Daug svarbiau stebėti savijautą. Jeigu vaikas gerai valgo ir miega, o tarpais net žaidžia, tikriausiai jam nereikia jokio gydymo.“

Kai temperatūra neaukšta

Tai nereiškia, kad jūs niekaip negalite vaikui pagelbėti. Jeigu karščio nėra daug, kai kurie medicinos specialistai pataria elgtis taip: sergančiojo kambaryje palaikykite malonią vėsą. Vaiką aprenkite lengvai. (Perkaitimas pasunkina karščiavimą.) Raginkite gerti daugiau vandens, atskiestų vaisių sulčių bei valgyti sriubos, nes karščiuojant netenkama skysčių. * (Gėrimai, kuriuose yra kofeino, pavyzdžiui, kolos gėrimas arba juodoji arbata, yra diuretikai ir gali dar padidinti dehidraciją.)  Kūdikį ir toliau maitinkite krūtimi. Neduokite sunkiai virškinamo maisto, nes karščiuojant skrandžio veikla susilpnėja.

Jei vaiko temperatūra aukštesnė nei 38,9 laipsnio Celsijaus, paprastai sugirdoma ją mažinančių vaistų, pavyzdžiui, acetaminofeno (paracetamolio) arba ibuprofeno. Tačiau svarbu laikytis etiketėje nurodytos dozės. (Iki dvejų metų be gydytojo konsultacijos negalima duoti jokių vaistų.) Karščiavimą mažinantieji medikamentai nekovoja su virusu, todėl nuo slogos ar panašių negalavimų greičiau pasveikti nepadeda, tiktai palengvina būklę. Kai kurie specialistai pataria vaikams iki 16 metų karščiui numušti neduoti aspirino, nes jis gali sukelti Rejė sindromą — gyvybei pavojingą ligą. *

Temperatūrą įmanoma sumažinti ir kitaip. Įleiskite į vonią truputį drungno vandens, pasodinkite ligonį ir ištrinkite kūną sudrėkinta kempine. (Nenaudokite spirito, nes jis gali būti nuodingas.)

Rėmelyje nurodyta, kada vertėtų kviesti gydytoją. Jo pagalba ypač reikalinga gyvenantiems ten, kur paplitusios tokios virusinės ligos kaip dengė karštligė, ebola, vidurių šiltinė arba geltonasis drugys.

Apskritai, svarbiausia, ką galėtumėte padaryti, — stengtis, kad vaikas jaustųsi kuo patogiau. Atsiminkite, jog temperatūra retai būna tokia aukšta, kad pažeistų nervų sistemą ar būtų pavojinga gyvybei. Net dėl temperatūros ištikę priepuoliai, nors ir kelia nerimą, paprastai ilgalaikių pėdsakų nepalieka.

Žinoma, geriausia ligai užkirsti kelią, o vienas tikriausių būdų apsaugoti vaiką nuo užkrato — mokyti elementarios higienos. Reikia pratinti dažnai plautis rankas — ypač prieš valgį, pasinaudojus tualetu, grįžus iš masinio susibūrimo vietos arba paglosčius gyvūną. Jei nepaisant jūsų didžiausių pastangų vaikui kiek pakyla temperatūra, pernelyg nesijaudinkite. Kaip matote, galite daug ką padaryti, kad vaikas pasveiktų.

[Išnašos]

[Rėmelis 27 puslapyje]

Kvieskite gydytoją, jei karščiuojantis vaikas...

▪ trijų mėnesių arba jaunesnis ir tiesiojoje žarnoje temperatūra siekia 38 ar daugiau laipsnių Celsijaus

▪ trijų—šešių mėnesių; temperatūra — 38,3 laipsnio Celsijaus ar aukštesnė

▪ vyresnis nei šešių mėnesių; temperatūra — 40 laipsnių Celsijaus ar aukštesnė

▪ atsisako skysčių, pastebimi dehidracijos požymiai

▪ atrodo suglebęs arba jį ištinka priepuolis

▪ tebekarščiuoja praėjus 72 valandoms

▪ nenuraminamai verkia, neįprastai jaučiasi arba kliedi

▪ išbertas, sunkiai kvėpuoja, viduriuoja arba dažnai vemia

▪ stingsta sprandas arba staiga užeina stiprus galvos skausmas

[Šaltinio nuoroda]

Šaltinis: Amerikos pediatrijos akademija