Stebime pasaulį

Vagystei sukliudyta internetu

Urugvajuje vyriškis, vardu Mauricijus, kalbėjosi internetu su drauge, gyvenančia Brazilijoje, ir jiedu matė vienas kitą per internetinę vaizdo kamerą. Pokalbį nutraukė skambutis į draugės duris. Netrukus vyras ekrane išvydo du svetimus žmones, kurių vienas turėjo šaunamąjį ginklą. Mauricijus su pasibaisėjimu stebėjo, kaip plėšikai puolė krautis draugės brangenybes net neįtardami, kad juos mato tolimas pašalietis. Suvokęs, kas vyksta, Mauricijus paskambino giminaičiui į San Paulą. Šis pranešė policijai ir ji apsupo namą. Plėšikai tris valandas laikė namo gyventojus įkaitais, bet paskui pasidavė nieko nesužeidę.

 Praraja tarp žmogaus ir beždžionės

Po neseniai atlikto šimpanzių, orangutanų, makakų ir kitų beždžionių DNR tyrimo paaiškėjo, kad jų genetinis kodas nėra toks panašus į žmogaus, kaip mokslininkai manė anksčiau. „Ne maži, bet ryškūs skirtumai yra tiek tarp pačių beždžionių, tiek tarp jų ir žmogaus“, — pranešama Britanijos žurnale New Scientist. Tyrimą atlikusios kompanijos „Perlegen Sciences“, įsikūrusios Kalifornijos valstijoje (JAV), mokslininkė Keli Freizer sako: „Lyginant chromosomas pi̇̀lna didžiulių tarpų ir intarpų.“ Žurnalo teigimu, tie skirtumai rodo, jog „tarp mūsų ir beždžionių žioji praraja“.

Dingę giminaičiai

Tūkstančiai viso pasaulio žmonių nežino, kur jų giminaičiai, dingę per karą ar pilietinius neramumus. Kaip teigiama Vokietijos laikraštyje Frankfurter Allgemeine Zeitung, į šią bėdą neseniai buvo atkreiptas dėmesys Ženevoje (Šveicarija) įvykusioje konferencijoje, pavadintoje „Dingusieji“. Anot Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto inicijuoto Dingusių asmenų projekto vadovės Sofi Martin, artimuosius „nerimas gali kankinti dar daugelį metų po to, kai kovos nurimsta“. Neretai karo aukų šeimos jaučiasi „nebegalinčios sugrįžti į normalų gyvenimą ar atsigauti emociškai“. Anksčiau kariavusios šalys dažniausiai nėra linkusios padėti surasti dingusius asmenis. Taip veikiau yra ne todėl, kad neįstengtų to padaryti, o dėl nenoro. Kaip pažymėjo vienas ekspertas, tiesa apie dingusių asmenų žūtį galėtų iškelti aikštėn karo žiaurumus.

Krūtimi maitinti vaikai protingesni ir sveikesni

„Kvinslando mokslininkai, ištyrę beveik 4000 Brisbano vaikų, sužinojo, kad maitintųjų krūtimi, bendrai imant, aukštesnis intelektualumo koeficientas“, — praneša Sidnėjaus (Australija) laikraštis The Daily Telegraph. Kvinslando universiteto profesorius Džeikas Nadžmanas teigia: „Kuo ilgiau motina kūdikį žindė, tuo geresni jo protiniai sugebėjimai. Tokių vaikų gabumai pranašesni ne šiek tiek, o maždaug aštuoniais intelektualumo koeficiento balais — tiek skiria vidutinį nuo gana protingo.“ Sidnėjaus laikraštis The Sunday Telegraph rašė, kad maitinimas krūtimi dar pranašus tuo, jog iki 30 procentų sumažina pavojų nutukti. Pasak žindyvių konsultantės Džoi Heds, „motinos piene labai mažai nereikalingų medžiagų ir jis pasisavinamas beveik visiškai. Nors jūsų kūdikis gali būti putlus, tai ne bėda. O storuliukas mišiniais maitinamas vaikas užaugęs turi didesnę tikimybę nutukti“.

Vietiniai skambučiai nukeliauja į kitą pasaulio kraštą

Filadelfijos miesto (JAV) gyventoja surenka kurio nors vietinio klientų aptarnavimo skyriaus numerį. Nors į skambutį atsiliepusi jauna moteris prisistato esanti Mišelė, tikrasis jos vardas Megna. Ji gyvena Indijoje, kur tuo metu vidurnaktis. Indijoje telefonų operatoriais dirba daugiau nei 100000 žmonių, atliekančių daugybę filialo operacijų užjūrio kompanijoms, tokioms kaip „American Express“, „AT&T“, „British Airways“, „Citibank“ ir „General Electric“. Kaip teigiama žurnale India Today, perkelti šį darbą į Indiją paskatino prieinamos tarptautinių skambučių kainos. Čia taip pat gausu išsilavinusių angliškai kalbančių darbuotojų, kuriems „mokamas 80 procentų mažesnis atlyginimas nei jų kolegoms Vakaruose“. Švarios amerikiečių kalbos Megnai ir kitiems operatoriams teko mokytis keletą mėnesių. Be kita ko, į mokymo programą įtrauktas „populiarių Holivudo filmų žiūrėjimas — tai padeda įsisavinti įvairių amerikietiškų akcentų“. Kompiuteris netgi informuoja Megną, koks Filadelfijoje oras, kad ji galėtų apie tai šnekėti. Pokalbio pabaigoje operatorė palinki: „Geros dienos!“

Vanduo cirkuliuoja po jūros dugnu

Žurnalo Canadian Geographic pranešimu, išsiaiškinta, jog netoli Vankuverio salos (Kanada) atrasti du povandeniniai vulkanai veikia kaip milžiniški vandens cirkuliatoriai, varinėjantys vandenį po jūros dugnu. Toks reiškinys mokslininkų pastebėtas jau seniai. „Keisčiausia buvo tai, kad jūros dugne labai nedaug vandeniui pralaidžių uolų“, — teigia Kalifornijos universiteto Santa Kruse hidrogeologas Endriu Fišeris. Drauge su kolegomis jis atrado, jog povandeninis kalnas, prasiskverbęs pro nepralaidų dumblu padengtą dugną, traukia į save vandenį. Vanduo paskui išteka iš kito povandeninio kalno už 50 kilometrų. Fišerio įsitikinimu, šis atradimas padės praplėsti žinias apie jūros vandens sudėtį ir okeaninėje plutoje gyvenančius mikrobus.

Niekada nevėlu mokytis

Nepale, kur paplitęs neraštingumas, 12 vaikaičių turintis senelis išgarsėjo stengdamasis įgyti išsilavinimą. Balas Bahaduras Karkis, pramintas Rašytoju Bažė, gimė 1917-aisiais, dalyvavo Antrajame pasauliniame kare. Po keturių bandymų, jau sulaukęs 84 metų, jis gavo vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimą. Dabar, būdamas aštuoniasdešimt šešerių, studijuoja koledže. Pagrindiniu dalyku pasirinko anglų kalbą ir netgi moko jos kitus. Senukas teigia, kad sėdėdamas suole tarp jaunuolių pamiršta savo amžių ir jaučiasi atjaunėjęs. Neseniai nukeliavęs į sostinę Katmandu už savo pasiekimus gavo apdovanojimų ir susilaukė audringų ovacijų. Jis paskatino ir kitus nenustoti mokytis vien dėl senyvo amžiaus. Vis dėlto Rašytojas Bažė išreiškė ir nusiskundimų. Mat teko tris dienas eiti pėsčiomis iki autobusų stoties, nes nuolaidos lėktuvo bilietui jam nesuteikė, o pilno jis neįpirko. Laikraščiui The Kathmandu Post jis teigė: „Aviakompanijos turėtų suteikti man studento nuolaidą, nes aš irgi studentas.“

Vaikų psichikos sutrikimai

„Ispanijoje 22 procentai vaikų ir paauglių turi kokių nors psichikos sutrikimų“, — praneša Ispanijos laikraštis ABC. „Dažniausiai tai nerimas, depresija, elgesio ir mitybos sutrikimai“, — tvirtina vaikų psichiatrė Marija Chesus Mardomingo. Specialistai pastebėjo, kad tokių negalavimų akivaizdžiai pagausėjo per pastaruosius 30 metų, tad padarė išvadą, jog emocinės problemos dažniausiai auga kartu su ekonomikos lygiu. Dar minimos smarkiai pasikeitusios socialinės ir kultūrinės vertybės, sumažėjęs tėvų autoritetas. „Nors suprantame nelankstumo ir autoritarizmo žalą..., — sako Mardomingo, — meilę reikėtų derinti su drausme.“