Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Pesimizmą įveikti galima

Pesimizmą įveikti galima

Pesimizmą įveikti galima

KAIP reaguojate į nesėkmes? Daugelio specialistų įsitikinimu, atsakymas į šį klausimą parodo, kas jūs — optimistas ar pesimistas. Kiekvienam iš mūsų tenka patirti įvairių išbandymų — vieniems daugiau, kitiems mažiau. Tačiau kodėl vieni po sunkių išmėginimų atsigauna ir yra pasirengę viską pradėti iš naujo, o kiti, regis, netenka vilties net susidūrę su palyginti nedidelėmis kliūtimis?

Tarkime, ieškote darbo. Jus pakviečia pokalbiui, bet po to gaunate neigiamą atsakymą. Kaip tada jaučiatės? Galbūt jums atrodo, kad nepatikote jūs pats ir kad tokio vertinimo sulauksite visur: ‘Niekur tokių kaip aš nereikia. Niekada negausiu darbo.’ Arba dar blogiau — leidžiate, kad ta vienintelė nesėkmė paveiktų jūsų požiūrį į viską, ir darote išvadą: ‘Esu tikras nevykėlis. Niekam aš nereikalingas.’ O juk tai — tiesiog pesimistinė mąstysena.

Nepasiduokite pesimizmui

Kaip kovoti su pesimizmu? Pirmas būtinas žingsnis — įžvelgti savo polinkį neigiamai mąstyti. Kitas — stengtis nugalėti juodas mintis. Pabandykite surasti kitokių pagrįstų paaiškinimų, kodėl jums nepavyko. Pavyzdžiui, ar tikrai jūsų nepriėmė dėl to, kad niekur netinkate? O gal todėl, kad darbdavys ieškojo kitokios kvalifikacijos darbuotojo?

Jei sutelksite dėmesį į konkrečius faktus, neretai išaiškės, jog tokios pesimistinės mintys kyla dėl to, kad pernelyg jautriai į viską reaguojate. Jeigu kartą jūsų nepriėmė, ar tai jau reiškia, kad esate visiškas nevykėlis? Gal verta pamąstyti apie kitas gyvenimo sritis — dvasinius siekius, šeimos tarpusavio santykius, draugystę — apie tai, kur jums einasi geriau? Įpraskite išmesti iš galvos slogias prognozes, nes jos kaip tik ir veda į nesėkmę. Pagaliau ar tikrai žinote, jog niekada nerasite darbo? Kad atsikratytumėte neigiamų minčių, galite imtis dar kai ko.

Mąstykite teigiamai, siekite tikslų

Pastaraisiais metais tyrinėtojai suformulavo įdomų, tačiau siauroką vilties apibrėžimą. Jų manymu, viltis — tai įsitikinimas, kad sugebėsite pasiekti tikslą. Kaip pamatysime kitame straipsnyje, vilties sąvoka apima gerokai daugiau, bet šis apibrėžimas irgi nemažai pasako. Sutelkdami dėmesį būtent į tą vilties aspektą, lengviau išsiugdysime teigiamą mąstyseną, skatinančią siekti tikslų.

Kad patikėtume, jog galime įgyvendinti ateities tikslus, turime įprasti juos užsibrėžti ir jų siekti. Jeigu jaučiate, kad tokio įpročio nesate išsiugdęs, galbūt verta rimtai susimąstyti, kokie jūsų tikslai. Pirmiausia, ar jų turite? Juk taip lengva pasinerti į gyvenimo rutiną bei nuolatinį skubėjimą ir neberasti laiko pasvarstyti, ko iš tikrųjų norime, kas mums svarbiausia. Šis praktinis aiškių prioritetų nustatymo principas prieš daug metų buvo užrašytas ir Biblijoje: ‘Mokėkite pasirinkti, kas vertingiau.’ (Filipiečiams 1:10)

Numačius prioritetus lengviau užsibrėžti tam tikrus tikslus įvairiose srityse, kaip antai dvasiniame, šeimos bei pasaulietiniame gyvenime. Tačiau labai svarbu iš pradžių nesiimti padaryti per daug, nusistatyti tikslai turi būti nesunkiai pasiekiami. Jei lūkesčiai bus nerealūs, galime netekti ryžto ir nusivilti. Todėl paprastai ilgalaikių tikslų geriausia siekti etapais.

„Kai nori, viskas įmanoma.“ Taip tvirtina senas posakis ir jame, regis, yra tiesos. Kai užsibrėžiame tam tikrus uždavinius, mums reikia valios — noro bei ryžto — juos įgyvendinti. Ryžtą galime sustiprinti apmąstydami savo planų vertę ir atlygį, kurį gausime juos įgyvendinę. Žinoma, kliūčių bus, bet jas ir reikia laikyti kliūtimis, o ne aklaviete.

Ne mažiau svarbu numatyti būdus, kuriais vieno ar kito dalyko sieksime. Rašytojas K. R. Snaideris, išsamiai tyrinėjęs vilties svarbos klausimą, siūlo pasirinkti daugiau būdų savo tikslui siekti. Tuomet jei vienas pasirodo netinkamas, galime bandyti kitą ar trečią.

Be to, Snaideris pataria išmokti vieną tikslą pakeisti kitu. Jeigu ko siekdami sutinkame tikrai neįveikiamą kliūtį, pasidavę nusiminimui išvis nuleisime rankas. O jei tai, kas neįgyvendinama, pakeisime labiau tikrovišku siekiu, atgausime viltį.

Vertą dėmesio pavyzdį randame Biblijoje. Karalius Dovydas puoselėjo troškimą savo Dievui, Jehovai, pastatyti šventyklą. Tačiau Dievas pareiškė Dovydui, kad ta garbė bus suteikta ne jam, o jo sūnui Saliamonui. Užuot nusiminęs ar atkakliai nepaisęs šių nusivylimą keliančių aplinkybių, Dovydas nusprendė daryti kitką. Jis nukreipė energiją kita linkme — ėmė kaupti lėšas bei medžiagas, kurių tam projektui įgyvendinti reikės jo sūnui. (1 Karalių 8:17-19; 1 Metraščių 29:3-7)

Net jei mums pavyksta nugalėti pesimizmą ir ugdytis optimizmą bei įprotį siekti tikslų, galbūt vis tiek stinga vilties. Kodėl? Šiame pasaulyje daug beviltiškumo jausmą sukeliančių dalykų vyksta visiškai nepriklausomai nuo mūsų. Tad kaip išlaikyti viltį, nors aplinkui matome ir patys patiriame skaudžias negandas — skurdą, karus, neteisybę, ligų ir mirties grėsmę?

[Iliustracija 7 puslapyje]

Jei negavote darbo, kurio norėjote, ar manote, kad jo negausite niekada?

[Iliustracija 8 puslapyje]

Karalius Dovydas savo siekiais parodė lankstumą