Kur rasti tikrąją viltį?

JŪSŲ laikrodis sustojo, matyt, sugedo. Norėdamas jį suremontuoti, turite iš ko pasirinkti. Taisyklų reklamų netrūksta ir visose darbų kokybė giriama, nors kažin, ar tais tvirtinimais visada galima pasikliauti. Na, o jeigu sužinotumėte, kad jūsų kaimynas yra tas sumanusis meistras, kuris prieš daugelį metų laikrodį sukonstravo ir kad jis mielai jums padės be jokio atlygio? Kam patikėti remontą, abejonių nebelieka, ar ne?

Pasinaudokime šiuo pavyzdžiu kalbėdami apie viltį. Jei jaučiate, kad ją prarandate, — kaip daugelis šiais sunkiais laikais, — kur kreipsitės pagalbos? Besisiūlančių padėti netrūksta, tačiau dauguma tų patarimų atrodo painūs ir prieštaringi. Tad kodėl pirmiausiai nesikreipus į Tą, kuris sukūrė mus, gebančius turėti viltį? Dievo Žodyje sakoma, kad „jis visiškai netoli nuo kiekvieno“ ir labai nori mums padėti. (Apaštalų darbų 17:27; 1 Petro 5:7)

Kas iš tiesų yra viltis

Biblijoje vilties sąvoka platesnė ir sudėtingesnė nei ta, kuria remiasi šių dienų gydytojai, mokslininkai ar psichologai. Biblijos originalo kalbų žodžiai, verčiami „viltis“, reiškia nekantriai laukti ir tikėtis gero. Iš esmės viltis susideda iš dviejų elementų — troškimo ko nors gero ir pagrindo tikėti, kad taip bus. Viltis, kurią suteikia Šventasis Raštas, nėra tik nerealus lūkestis, jog tai, ko norima, įvyks. Ji remiasi tvirtais įrodymais.

Šiuo atžvilgiu viltis panaši į tikėjimą, kuris turi būti pagrįstas įrodymu — ne lengvatikybe. (Hebrajams 11:1) Vis dėlto Biblija tarp tikėjimo ir vilties nubrėžia skirtumą. (1 Korintiečiams 13:13)

Tai galima pailiustruoti pavyzdžiu. Jeigu, sakykime, paprašote patikimą draugą padaryti kokią nors paslaugą, galite tikėtis, kad jis jums pagelbės. Viliatės ne be pagrindo, nes savo draugu pasikliaujate  — gerai jį pažįstate ir esate anksčiau matęs elgiantis paslaugiai, didžiadvasiškai. Jūsų tikėjimas ir viltis yra glaudžiai susiję, netgi abipusiškai priklausomi, tačiau skirtingi dalykai. O kaip galite dėti tokias viltis į Dievą?

Vilties pamatas

Dievas yra tikrosios vilties šaltinis. Bibliniais laikais Jehova buvo vadinamas „Izraelio viltimi“. (Jeremijo 14:8) Kiekviena patikima Dievo tautos viltis ateidavo iš jo, todėl žmonės juo vylėsi. Jų viltys nereiškė tik troškimo. Dievas buvo davęs jiems tvirtą pamatą vilčiai. Per šimtmečius Dievas įvairiomis aplinkybėmis įrodė savo tarnams, jog vykdo pažadus. Izraelio vadovas Jozuė tautai kalbėjo: „Žinokite..., kad visi gerieji dalykai, Viešpaties jums pažadėti, įvyko.“ (Jozuės 23:14)

Praėjus tūkstantmečiams nuo tų laikų, įrodymai, jog Dievas įvykdo pažadus, tebėra neginčijami. Šventajame Rašte randame daugybę nuostabių Dievo pažadų bei tikslius istorinius duomenis, kaip jie buvo įvykdyti. Jo pranašiški pažadai tokie patikimi, kad kartais užrašyti taip, tarsi jau būtų išsipildę.

Štai kodėl apie Bibliją galime kalbėti kaip apie vilties knygą. Jei tyrinėjate joje randamus pasakojimus, kaip Dievas elgėsi su žmonėmis, jūsų pamatas juo pasitikėti tik tvirtės. Apaštalas Paulius rašė: „O visa, kas kitados parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume vilties.“ (Romiečiams 15:4)

Kokią viltį Dievas mums teikia?

Kada mums labiausiai reikia vilties? Ar ne tuomet, kai susiduriame su mirtimi? Nors daugeliui kaip tik tokiu momentu, kai miršta kas nors iš artimųjų, viltis atrodo labiausiai neįtikėtina. Juk kas gali būti beviltiškesnio už mirtį? Ji negailestingai persekioja kiekvieną iš mūsų. Galime kurį laiką jos išvengti, bet esame bejėgiai ją nugalėti. Biblijoje mirtis deramai vadinama „paskutiniu priešu“. (1 Korintiečiams 15:26)

Kaip tad įmanoma mirties akivaizdoje turėti vilties? Biblijos eilutėje, kurioje mirtis vadinama paskutiniu priešu, taip pat sakoma, jog ji „bus sunaikinta“. Jehova Dievas galingesnis už mirtį. Jis tai įrodė daugybę kartų. Kaip? Prikeldamas mirusiuosius. Biblijoje aprašomi devyni atsitikimai, kai Dievas panaudojo savo galią grąžinti mirusiuosius atgal į gyvenimą.

Ypač įsimintinas atvejis — kaip Jėzus Tėvo Jehovos jam suteikta galia prikėlė mylimą draugą Lozorių, kuris buvo miręs jau keturios dienos. Jėzus padarė tai ne slapčia, bet viešai, minios akivaizdoje. (Jono 11:38-48, 53; 12:9, 10)

Galbūt stebitės: ‘Kodėl žmonės buvo prikelti? Juk vis tiek paseno ir galiausiai numirė vėl.’ Taip, jie mirė. Tačiau turėdami užrašytus tokius kaip šis patikimus pasakojimus apie prikėlimą mes jau ne tik trokštame, kad mūsų mylimi artimieji vėl gyventų, bet ir turime pagrindą tikėti, jog jie gyvens. Kitaip tariant, turime tikrą viltį.

Jėzus pasakė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas.“ (Jono 11:25) Jėzus yra Tas, kurį Jehova įgalins prikelti mirusiuosius visame pasaulyje. „Ateina valanda, kai visi gulintieji [„atminimo“, NW] kapuose išgirs jo balsą ir išeis.“ (Jono 5:28, 29, Jr) Taip, visi, kurie miega kapuose, gali būti prikelti gyventi žemės rojuje.

 Pranašas Izaijas pateikė jaudinantį prikėlimo paveikslą: „Tavo mirusieji gyvens, jų kūnai prisikels, nes tavo rasa — rasa, švytinti šviesa, todėl ir šešėlių šalis atiduos mirusiuosius. Pabuskite ir šaukite iš džiaugsmo, visi, kurie gulite dulkėse!“ (Izaijo 26:19)

Argi ne guodžiantis pažadas? Mirusiųjų yra pati saugiausia būklė, tarsi kūdikio motinos įsčiose. Iš tikrųjų tie, kurie ilsisi kapuose, yra puikiai saugomi beribėje Visagalio Dievo atmintyje. (Luko 20:37, 38) Netrukus jie bus sugrąžinti į gyvenimą, džiaugsmingai sutikti klestinčiame pasaulyje — kaip naujagimis ateina į mylinčią ir jo laukiančią šeimą! Todėl net mirties akivaizdoje yra viltis.

Viltis jus apsaugos

Kokia vilties vertė, gerai išaiškino Paulius. Jis apie viltį kalbėjo kaip apie būtiną dvasinės ginkluotės dalį — šalmą. (1 Tesalonikiečiams 5:8) Kodėl taip palygino? Bibliniais laikais kareivis mūšyje dėvėdavo metalinį šalmą, kurį dažniausiai užsidėdavo ant fetrinės arba odinės kepurės. Tai apsaugodavo galvą nuo daugumos kirčių: jie tiesiog nuslysdavo šalmo paviršiumi ir karys likdavo gyvas. Ką Paulius tuo pabrėžė? Kaip šalmas apsaugo galvą, taip viltis — protą, mąstymą. Jei turite tvirtą, Dievo pažadais pagrįstą viltį, susidūręs su sunkumais neprarasite dvasios ramybės, nepasiduosite panikai ar nusivylimui. Kam iš mūsų nereikia tokio šalmo?

Paulius vilčiai, susijusiai su Dievo valia, pailiustruoti panaudojo ir kitą ryškų pavyzdį. Jis rašė: „Ji mums yra tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras.“ (Hebrajams 6:19) Išgyvenęs ne vieną laivo sudužimą, Paulius žinojo inkaro svarbą. Kai užklumpa audra, jūreiviai nuleidžia inkarą. Jei jis užsikabina už jūros dugno ir laikosi tvirtai, laivas turi šansą išlikti per audrą — nebūti nublokštas į krantą ir sudužti į uolas.

Panašiai yra, jei Dievo pažadai mums — ‘saugi ir tvirta’ viltis. Ji padeda atlaikyti šių audringų laikų neramumus. Jehova žada, kad netrukus ateis metas, kai žmonijos nebekamuos karai, nusikalstamumas, sielvartas, negrės net mirtis. (Žiūrėkite rėmelį 10 puslapyje.) Jei tvirtai laikysimės tos vilties, ji padės mums nukreipti savo kelius nuo nelaimės — suteiks reikiamą paskatą, kad užuot pasidavę chaotiškai, amoraliai dvasiai, vyraujančiai šių dienų pasaulyje, gyventume pagal Dievo normas.

Tokią viltį Jehova siūlo ir jums. Jis nori, kad gyventumėte ir ateityje. Trokšta, kad „visi žmonės būtų išgelbėti“. Kaip? Pirmiausiai kiekvienas turi ‘pasiekti [„tikslų“, NW] tiesos pažinimą’. (1 Timotiejui 2:4, Brb) Šio žurnalo leidėjai ir skatina jus įgyti tą gyvenimą teikiančios Dievo Žodžio tiesos pažinimą. Viltis, kurią jums šitaip suteiks Dievas, toli pranoksta bet kokią viltį šiame pasaulyje.

Turint tokią viltį jums niekada nereikės jaustis bejėgiui, nes Dievas gali duoti jėgų, reikalingų pasiekti bet kuriam tikslui, užsibrėžtam pagal jo valią. (2 Korintiečiams 4:7; Filipiečiams 4:13) Argi ne tokios vilties jums reikia? Tad jeigu jos ieškote, būkite drąsus. Viltis yra čia pat. Jūs galite ją rasti!

 [Rėmelis/iliustracija 10 puslapyje]

Kodėl galime turėti viltį

Mintys iš Šventojo Rašto padės sustiprinti viltį:

▪ Dievas žada laimingą ateitį.

Jo Žodis sako, kad visa žemė taps rojumi, kuriame gyvens laiminga, vieninga žmonių šeima. (Psalmyno 37:11, 29; Izaijo 25:8; Apreiškimo 21:3, 4)

▪ Dievas negali meluoti.

Jis bjaurisi bet kokiu melu. Jehova yra be galo šventas ir tyras, todėl neįmanoma, kad jis meluotų. (Patarlių 6:16-19; Izaijo 6:2, 3; Titui 1:2; Hebrajams 6:18)

▪ Dievo galia beribė.

Tik Jehova yra Visagalis. Niekas visatoje negali jam sukliudyti įvykdyti pažadus. (Išėjimo 15:11; Izaijo 40:25, 26)

▪ Dievas nori, kad gyventume amžinai.

(Jono 3:16; 1 Timotiejui 2:3, 4)

▪ Dievas žiūri į mus su viltimi.

Jis sutelkia dėmesį ne į mūsų nusižengimus ar trūkumus, bet į gerąsias savybes ir pastangas. (Psalmyno 103:12-14; 130:3; Hebrajams 6:10) Jis tikisi, jog darysime tai, kas teisu, ir džiaugiasi, kai taip elgiamės. (Patarlių 27:11)

▪ Dievas žada padėti siekti to, kas atitinka jo tikslus.

Jo tarnams niekada nereikia jaustis bejėgiams. Dievas mums į pagalbą siunčia apsčiai savo šventosios dvasios — pačios galingiausios jėgos. (Filipiečiams 4:13)

▪ Dėti viltis į Dievą visada verta.

Juo galime visiškai pasitikėti — jis niekada neapvils. (Psalmyno 25:3)

[Iliustracija 12 puslapyje]

Kaip šalmas apsaugo galvą, taip viltis — protą

[Iliustracija 12 puslapyje]

Pagrįsta viltis tarsi inkaras suteikia stabilumo

[Šaltinio nuoroda]

Courtesy René Seindal/Su concessione del Museo Archeologico Regionale A. Salinas di Palermo