Kaip ugdyti troškimą mokytis

„Mokyk vaiką, kaip gyventi, ir jis tai prisimins visą savo amžių.“ (PATARLIŲ 22:6, TODAY’S ENGLISH VERSION)

AR KADA teko guldyti į lovą vaikus, kai čia pat vyko kas nors įdomaus? Nors pavargę, verkšlenantys ir suirzę, tikriausiai iš paskutiniųjų stengėsi neužmigti ir visa stebėti. Vaikų troškimas „suvokti pasaulį bei įgyti patirties yra toks pat stiprus kaip poreikis valgyti, ilsėtis ar miegoti, o kartais net stipresnis“, — rašo knygos apie vaikų mokymą autorius Džonas Holtas.

Tačiau išlaikyti tokį norą mokytis visą gyvenimą, o pirmiausia mokykliniais metais, tikrai nelengva. Nors sėkmės formulės nėra, žinomas ne vienas patikimas būdas, kurį tėvai, mokytojai ir vaikai gali taikyti. Bet svarbesnė už visus metodus yra meilė.

Meilė — geriausia paskata

Vaikams labai reikia tėvų meilės. Ji suteikia saugumo jausmą, o tai sužadina troškimą  bendrauti, klausinėti ir patiems ieškoti atsakymų. Tėvus meilė skatina nuolat kalbėtis su vaikais ir rūpintis jų mokymu. Tyrimai rodo, jog „vaikui norą mokytis įskiepija pirmiausiai tėvai“, — rašoma knygoje Eager to Learn—Helping Children Become Motivated and Love Learning. Ypač puiku, kai tėvai bendradarbiauja su pedagogais. „Niekas taip stipriai nepaskatina vaiko mokytis, kaip tėvų ir mokytojo bendradarbiavimas“, — tvirtinama toje knygoje.

Nuo tėvų nemažai priklauso ir vaikų sugebėjimai. Knygoje Inside the Brain rašoma, kad mokslininkai, ilgą laiką tyrę 43 šeimas, „nustatė, jog vaikų, su kuriais [per trejus pirmuosius jų gyvenimo metus] buvo kalbamasi daug, intelekto koeficientas gerokai pranoko tų, su kuriais tėvai menkai tebendravo“. Toliau priduriama, kad „tėvai, su savo atžalomis bendraujantys daugiausiai, yra linkę juos pagirti, atsakyti į klausimus ir, užuot įsakinėję, mokyti, o mintis reiškia vartodami įvairesnius žodžius bei posakius“. Tad jei turite vaikų, ar kalbatės nuolat ir prasmingai?

Meilė maloninga ir supratinga

Vaikų gabumai ir polinkiai nevienodi. Suprantama, tie skirtumai neturi lemti, kiek tėvų meilės vaikas gaus. Tačiau šių dienų pasaulyje žmonės dažniausiai vertinami pagal gabumus, o tai, kaip rašoma knygoje Thinking and Learning Skills, gali paskatinti kai kuriuos vaikus „save vertinti lyginantis su kitais“. Dėl to jie pradeda „labai bijoti nesėkmės“ — patiria bereikalingą nerimą bei įtampą. Žurnalas India Today atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius 25 metus Indijoje paauglių savižudybių patrigubėjo. Viena  pagrindinių priežasčių laikomas stresas dėl per didelio mokymo krūvio bei nepakankama šeimos pagalba.

Vaikai emociškai žalojami ir vadinant juos „bukagalviais“ ar panašiai. Tokiomis negailestingomis pastabomis ne paskatintume, veikiau atimtume norą siekti žinių. Taigi tėvų meilė visada turėtų būti maloninga, palaikanti įgimtą vaiko troškimą mokytis — pagal sugebėjimus, nejaučiant baimės būti pažemintam. (1 Korintiečiams 13:4) Jei vaikui mokytis sunku, mylintys tėvai padeda, stengiasi, kad jis nesijaustų neišmanėlis ir niekam tikęs. Aišku, reikia kantrybės ir taktiškumo, bet stengtis tikrai verta. Kaip išsiugdyti tokią meilę? Pirmas svarbus žingsnis — dvasinis požiūris.

Dvasinis požiūris padeda būti nuosaikiems

Dvasingumas, kurį ugdomasi tyrinėjant Bibliją, itin reikšmingas dėl daugelio priežasčių. Viena, jis padeda tinkamai vertinti pasaulietinį mokslą — laikyti jį svarbiu, bet ne visų svarbiausiu. Pavyzdžiui, matematiką galima daug kur pritaikyti, bet ji nepadės ugdytis morališkai tvirtos asmenybės.

Biblija mus skatina būti nuosaikius ir apsisprendžiant, kiek laiko skirsime pasaulietiniam išsilavinimui įgyti. Joje sakoma: „Knygų rašymui nebus galo, o daug besigilindamas į jas nuvarginsi kūną.“ (Mokytojo 12:12, Brb) Suprantama, geras pagrindinis išsilavinimas būtinas, bet neturėtų pasiglemžti viso vaikų laiko. Jo reikia ir kitokiai svarbiai veiklai, ypač dvasinei, kuri ugdo asmenybę.

Be to, Šventasis Raštas moko nuolankumo. (Michėjo 6:8) Nuolankūs žmonės pripažįsta savo ribotumą ir nepasiduoda per didelėms ambicijoms, visur įsigalėjusiam siekimui pirmauti. Tokie dalykai tik „varo į neviltį“, — rašoma žurnale India Today. Nesvarbu, kiek mums metų, daug geriau seksis, jei paisysime įkvėptų Biblijos patarimų: „Nesivaikykime tuščios garbės, neerzinkime vieni kitų, nepavydėkime vieni kitiems!“ „Tegul kiekvienas ištiria savo darbą, ir tuomet galės didžiuotis pats sau, nesilygindamas su kitu.“ (Galatams 5:26; 6:4)

Kaip tėvams tai pritaikyti auklėjant vaikus? Vienas būdas — skatinti juos nusistatyti tikslus ir stebėti, kokią pažangą daro. Pavyzdžiui, jeigu jūsų sūnus neseniai parašė matematikos arba rašybos kontrolinį, paprašykite rezultatus sugretinti su ankstesnių darbų. Tuomet pagirkite; jei reikia — padrąsinkite. Nelygindami vaiko su kitais padėsite jam užsibrėžti tikslus pagal jėgas, pasitikrinti, kiek pažengė, ir įveikti trūkumus.

Beje, šiais laikais kai kurie gabūs vaikai nesistengia gerai mokytis bijodami pašaipų. Mat vyrauja nuomonė, kad „būti pirmūnu gėda“. Ar tuomet gali padėti dvasinis požiūris? Taip! Štai Kolosiečiams 3:23 rašoma: „Ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms.“ Argi gali būti didesnė paskata uoliai stengtis negu noras įtikti Dievui? Toks teisingas požiūris duoda jėgų atsispirti gadinančiai bendraamžių įtakai.

Kad vaikai pamėgtų skaityti

Skaitymas ir rašymas yra gero išsimokslinimo — tiek pasaulietinio, tiek dvasinio — pagrindas. Tėvai skatins meilę rašytiniam žodžiui skaitydami vaikams nuo kūdikystės. Korektore dirbanti Dafni džiaugiasi, kad vaikystėje tėvai jai dažnai skaitydavo. „Jie ugdė man meilę rašytiniam žodžiui, — aiškina ji. — Todėl skaityti išmokau dar prieš mokyklą. Be to, tėvai mokė ieškoti atsakymų į klausimus. Esu už tai dėkinga ir šiandien.“

Kita vertus, šiame straipsnyje jau cituotas Holtas perspėja, jog skaitymas vaikams „nėra panacėja“ — ne visada padeda.  Jis priduria: „Kada tai neteikia džiaugsmo nei tėvams, nei vaikui, bus daugiau žalos negu naudos... Netgi tie vaikai, kurie mėgsta, kad jiems skaitytų, ... nepatiria malonumo, jei tėvai skaito nenoriai.“ Tad kadangi vaikai paprastai prašo tas pačias knygas skaityti ne kartą, Holtas tėvams pataria rinktis pačių mėgstamas. Dvi knygos, kurias visame pasaulyje savo mažyliams mielai skaito milijonai tėvų, — Sek Didžiuoju Mokytoju ir Mano biblinių pasakojimų knyga; abi išleistos Jehovos liudytojų. Šie specialiai vaikams parengti leidiniai gausiai iliustruoti, skatina mąstyti ir moko Dievo principų.

Pirmojo amžiaus krikščionis Timotiejus turėjo puikią motiną bei senelę, kurios labai rūpinosi jo mokymu, ypač dvasinių dalykų. (2 Timotiejui 1:5; 3:15) Timotiejus užaugo sąžiningas ir patikimas, — vien pasaulietiniu mokymu šių savybių neišugdysi. (Filipiečiams 2:19, 20; 1 Timotiejui 4:12-15) Ir šiandien mylinčių, dvasingų tėvų dėka Jehovos liudytojų susirinkimuose yra daugybė tokių puikių kaip Timotiejus vaikinų bei merginų.

Mokykite entuziastingai

Pedagogui, kuris nori kitiems įdiegti troškimą mokytis, pačiam „reikia užsidegimo, — rašoma knygoje Eager to Learn. — Entuziastingi mokytojai parodo moksleiviams, kad vertina tai, ko moko. Iš jų tai tiesiog spinduliuoja“.

Tačiau entuziazmu trykšta ne visi tėvai ir mokytojai. Todėl išmintingi moksleiviai stengiasi patys imtis iniciatyvos, mokymąsi laiko pareiga. Juk, kaip  rašoma minėtoje knygoje, „niekas nesirengia su mūsų vaikais būti visą jų gyvenimą — padėti mokytis, kokybiškai dirbti, mąstyti ir stengtis įgyti gerų įgūdžių“.

Taigi ir vėl dėmesys krypsta ne tiek į mokyklą, kiek į namus, nes labai svarbu, ko vaikai čia išmoksta. Tėvai, ar mokote su užsidegimu? Ar jūsų namuose akcentuojamos dvasinės vertybės? (Efeziečiams 6:4) Nepamirškite — tiek jūsų pavyzdys, tiek mokymas darys vaikams įtaką net kai jie baigs mokyklą ir paliks namus. (Skaitykite rėmelį „Pagrindas — šeimoje“ 7 puslapyje.)

Kiekvienas mokosi skirtingai

Žmonės mąsto skirtingai, taigi ir mokosi kiekvienas savaip. Kas tinka vienam, galbūt duos menkai naudos kitam. Todėl dr. Melas Levinas knygoje A Mind at a Time teigia: „Elgtis su visais vaikais vienodai reiškia elgtis neteisingai. Vaikų mokymosi reikmės skiriasi, ir jos turi būti patenkintos.“

Pavyzdžiui, vieni geriau suvokia ir įsimena matydami paveikslėlius ar schemas. Kiti lengviau perpranta perskaitytą arba jiems išaiškintą medžiagą, — o gal veiksminga ir viena, ir kita. „Geriausias  būdas ką nors įsiminti yra perdirbti informaciją savaip, — sako Levinas. — Jeigu ji vaizdinė, paverskite žodine, jei žodinė, mintyse susikurkite schemą ar paveikslą.“ Taip bus ne tik daugiau naudos, bet ir maloniau mokytis.

Žinoma, verta išbandyti visus metodus ir atrasti tinkamiausią. Hansas, visalaikis krikščionis tarnas, vedė Biblijos studijas pagyvenusiam Džordžui, turinčiam menką išsilavinimą. Džordžui buvo sunku suprasti ir įsiminti aptariamus dalykus. Tada Hansas pamėgino svarbiausias mintis pailiustruoti nesudėtingais piešiniais. „Džordžui tai buvo tikras atradimas, — sako Hansas. — Jis pradėjo viską suprasti ir įsiminti taip gerai, kad net pats stebėjosi! Perpratęs, kaip tas vyras mąsto, pamačiau, kad jis daug sumanesnis, nei iš pradžių atrodė. Džordžo pasitikėjimas savimi augo, ir netrukus jis pradėjo dar labiau laukti studijų.“

Mokytis niekada nevėlu

„Smegenų pajėgumas priklauso nuo to, ar duodame joms darbo, — rašoma knygoje Inside the Brain. — Tai tarsi mechanizmas, kuris nenaudojamas genda; smegenys visada pasirengusios priimti naują informaciją.“ Be to, knygoje teigiama: „Tyrinėtojai įrodė: kaip einantiems aštuntą ar net devintą dešimtį išlikti stipriems padeda kūno mankšta, taip proto mankšta senstančias smegenis padeda išlaikyti veiklias. Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad senstant protas nepataisomai silpsta. Tačiau naujausi tyrimai rodo, jog tas teiginys dažniausiai pasitvirtina tada, kai smegenys negauna krūvio. Taip pat paaiškėjo, kad sendami žmonės kasdien nepraranda daugybės smegenų ląstelių, kaip manyta.“ Spartus protinių galių mažėjimas paprastai yra kokios nors negalios, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos, požymis.

Suprantama, su amžiumi protinis pajėgumas gali susilpnėti, bet nebūtinai smarkiai. Pasak tyrinėtojų, veiklios smegenys silpsta  lėčiau, ypač jei žmogus reguliariai mankštinasi ir fiziškai. „Kuo daugiau asmuo mokosi, tuo jo gebėjimas mokytis gerėja. Nuolat besimokantieji yra geresni mokiniai“, — rašoma knygoje Elderlearning—New Frontier in an Aging Society.

Tai buvo įrodyta Australijoje du dešimtmečius stebint 60—98 metų asmenis. Daugelio jų protiniai gabumai kasmet susilpnėdavo tik maždaug 1 procentu. Tačiau „kai kurių, net devyniasdešimtmečių ir vyresnių, jie nesumenkėjo nė tiek, — sakoma pranešime. — Paprastai tai buvo žmonės, dalyvavę pagal tam tikrą metodiką atliekamuose eksperimentuose, įskaitant mokymąsi užsienio kalbos ar groti kokiu instrumentu“.

Anksčiau paminėtas Džordžas studijuoti Dievo Žodį pradėjo įkopęs į aštuntą dešimtį. Virdžinija, kuriai dabar per 80, bei jos neseniai miręs vyras Robertas šito ėmėsi irgi jau senyvo amžiaus. Virdžinija sako: „Nors beveik neregys, Robertas įsimindavo kalbos planą ir pagal jį Karalystės salėje sakydavo trumpas Biblija pagrįstas kalbas. O aš, niekada nemėgusi skaityti, dabar tai darau su malonumu. Štai šiandien anksti ryte perskaičiau visą Atsibuskite! numerį.“

Džordžas, Robertas ir Virdžinija — tik trys iš daugybės pagyvenusiųjų, kurie nepaisydami paplitusios nuomonės, jog senatvė — nebe laikas mokytis, sėkmingai sėmėsi naujų žinių. Tyrimai rodo, jog, turint omenyje smegenų pajėgumą, tai, ko žmogus išmoksta per 70 ar 80 metų, yra nelyginant lašas didžiulėje statinėje vandens. Tad kam jam reikia tokių pajėgių smegenų?

[Rėmelis/iliustracija 4, 5 puslapiuose]

Interneto ir televizijos pavojai

„Internetas — ir nauda, ir žala“, — rašoma knygoje A Mind at a Time. Išmokti susirasti reikiamą informaciją labai pravartu, tačiau, kaip aiškinama toliau, kai kurie moksleiviai tik „perkelia informaciją iš vieno kompiuterio į kitą, bet į ją neįsigilina ir nesusieja su jau turimomis žiniomis. Tai gali tapti nauju pasyvaus mokymosi būdu ar net paskatinti plagijuoti“.

Daug žiūrint televizorių, pasak tyrinėtojų, menksta gebėjimas spręsti problemas, klausytis, atbunka vaizduotė. Ir negaunama nieko ugdančio. „Televizoriai, panašiai kaip cigaretės, turėtų būti parduodami su užrašu, perspėjančiu apie pavojų žmogaus gerovei“, — teigiama knygoje Eager to Learn.

Kitame leidinyje tvirtinama, jog vaikams labiausiai reikia „kalbos įgūdžių (skaitymas, pokalbiai), meilės ir švelnumo“.

 [Rėmelis/iliustracijos 7 puslapyje]

Pagrindas — šeimoje

Vaikams geriau sekasi mokytis, jei šeimoje vyrauja tam palanki atmosfera. Štai keletas principų.

▪ Meilingai aiškinama vaikams, ko iš jų pagrįstai tikimasi.

▪ Ugdomas požiūris, kad sėkmės raktas yra uolus triūsas.

▪ Aktyvi gyvensena.

▪ Režimas, pagal kurį vaikai kas savaitę daug valandų praleidžia namie: ruošia pamokas, skaito, skiria laiko savo pomėgiams, bendrauja su šeima, darbuojasi, atlieka kitas pareigas.

▪ Šeimoje gaunamas padrąsinimas ir savitarpio pagalba.

▪ Šeimoje nustatytos aiškios taisyklės, kurių privalu paisyti.

▪ Tėvai dažnai bendrauja su mokytojais.

▪ Didelė reikšmė teikiama dvasiniam ugdymui.

[Iliustracija]

Tėvai, ar stengiatės, kad vaikai pamėgtų skaityti?

[Šaltinio nuoroda]

Pagal knygą Eager to Learn—Helping Children Become Motivated and Love Learning.

[Rėmelis/iliustracijos 8, 9 puslapiuose]

Kad vaikams patiktų mokytis

Domėkitės. Atsidėjus mokomam dalykui, lengviau jį išmokti. Knygoje Motivated Minds—Raising Children to Love Learning rašoma: „Tyrinėtojai įrodė, jog tuomet, kai vaikai mokosi kokio nors mėgstamo dalyko, įgytos žinios būna nepaviršutiniškos ir ilgiau išlieka atmintyje. Be to, jie tada atkaklesni, kūrybiškesni ir labiau stengiasi atlikti net nelengvą užduotį.“

Susiekite su praktine patirtimi. Rašytojas ir pedagogas Ričardas L. Viveris II rašo: „Tiesioginį ryšį tarp mokymo klasėje ir praktinės patirties galima prilyginti elektros kibirkščiai, kuri įžiebia suvokimo lemputę.“

Stenkitės perprasti. Bandant ką nors perprasti suaktyvėja mąstymo ir įsiminimo procesas. Kai kurių dalykų išmokstama mechaniškai, bet tai nėra tas pats, kas suprasti. „Įgyk supratimo, nors tai kainuotų visa, ką turi. Brangink ją [išmintį], ir ji tave išaukštins“, — raginama Patarlių 4:7, 8.

Susikaupkite. „Mokantis reikia sutelkti dėmesį, — aiškinama knygoje Teaching Your Child Concentration. — Susikaupimas toks svarbus, kad laikomas būtina gebėjimo mąstyti sąlyga ir net prilyginamas pačiam intelektui.“ Susikoncentruoti galima išmokti. Patartina pradėti nuo trumpų mokymosi valandėlių ir pamažu jas ilginti.

Atpasakokite. „Geriausi mokiniai yra tie, kurie įgudę parafrazuoti“, — rašo dr. Melas Levinas knygoje A Mind at a Time. Atpasakojant informacija suskaidoma, todėl lengviau prisimenama. Patyrę konspektuotojai pritaiko šį principą — užrašuose žymisi tik pagrindines mintis.

Susiekite su tuo, ką jau žinote. Knygoje The Brain Book Piteris Raselas naujai įsimenamą informaciją prilygina kabliukams, kabinamiems ant to, kas įsiminta anksčiau. Trumpai tariant, naujus dalykus įsiminti lengviau, kai aiškiai susiejame su žinomais. Kuo daugiau tokių sąsajų, tuo atmintis geresnė.

Įsivaizduokite. Ryškius vaizdus prisimename ilgai. Todėl, kur tik įmanoma, pasitelkite fantaziją. Šį metodą taiko specialistai, tyrinėjantys atmintį; jie iš patirties žino, kad prisiminti padeda, pavyzdžiui, juokingi vaizdiniai.

Pakartokite. Per parą galime užmiršti iki 80 procentų naujai išmoktų dalykų. Trumpas pakartojimas baigiantis pamokai, kitą dieną, po savaitės, po mėnesio ir po šešių padeda atsiminti beveik visą informaciją.

[Iliustracijos 8 puslapyje]

Kad padėtų vaikams mokytis, tėvai ir mokytojai turi darbuotis išvien

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Mokytis niekada nevėlu