Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar Dievas tikrai rūpinasi vaikais?

Ar Dievas tikrai rūpinasi vaikais?

Biblijos požiūris

Ar Dievas tikrai rūpinasi vaikais?

KASMET šimtai milijonų vaikų išnaudojami, patiria prievartą bei žiaurumą. Vieni vergiškai dirba kenksmingomis sąlygomis, kiti verčiami tarnauti kareiviais arba užsiimti prostitucija. Vaikai neretai tampa ir kraujomaišos bei kitokio baisaus elgesio aukomis.

Suprantama, gailestingiems, užjaučiantiems asmenims dėl tokių dalykų skauda širdį. Tačiau net ir pripažindami, kad čia kaltas žmonių godumas bei ydingumas, kai kurie svarsto, kaip mylintis Dievas gali leisti tokią neteisybę. Galbūt jiems atrodo, jog Dievui tie vaikai nerūpi. Nejaugi taip yra iš tikrųjų? Ar liūdnas faktas, kad vaikai išnaudojami ir skriaudžiami, reiškia, jog Dievas tam abejingas? Ką apie tai sako Biblija?

Dievas skriaudikus smerkia

Jehova Dievas niekada nenorėjo, kad vaikai būtų išnaudojami. Blogas elgesys su vaikais — vienas tragiškiausių maišto Edeno sode padarinių. Atmetę Dievo visavaldystę žmonės pradėjo vieni kitus negailestingai engti. (Pradžios 3:11-13, 16; Mokytojo 8:9)

Dievas neapkenčia tų, kurie skriaudžia silpną ir bejėgį. Daugelis senovės tautų, netarnavusių Jehovai, net aukodavo vaikus, bet jis pareiškė, kad ‘niekada to neįsakė ir tai jam niekada neatėjo į širdį’. (Jeremijo 7:31, Brb) Dievas savo tautą buvo perspėjęs: „Jei juos [našlaičius] nuskriaustum, kai tik jie manęs šauksis, aš tikrai išgirsiu jų šauksmą. Degsiu pykčiu ir išžudysiu jus kalaviju.“ (Išėjimo 22:21-23 [22:22-24, Brb])

Jehova myli vaikus

Kad Jehova rūpinasi vaikais, akivaizdu iš tėvams jo duotų išmintingų nurodymų. Saugiuose namuose vaikams yra daug didesnė tikimybė užaugti brandžiais, visuomeniškais žmonėmis. Todėl mūsų Kūrėjas įsteigė santuoką visam gyvenimui ir nurodė, kad „vyras paliks tėvą ir motiną, glausis prie žmonos, ir jie taps vienu kūnu“. (Pradžios 2:24) Remiantis Šventuoju Raštu, leistini tik sutuoktinių lytiniai santykiai, kad šeimoje gimę vaikai augtų deramoje aplinkoje. (Hebrajams 13:4)

Be to, Rašte pabrėžiama auklėjimo svarba. Jame sakoma: „Vaikai iš tikrųjų — Viešpaties dovana, o įsčių vaisius — palaiminimas. Lyg strėlės galiūno rankoje yra jaunystėje žmogui gimę sūnūs.“ (Psalmyno 127:3, 4) Taigi vaikai — brangi Dievo dovana ir jis nori, kad jie būtų laimingi. Kaip lankininkas prieš paleisdamas strėlę kruopščiai taikosi, taip tėvai raginami kreipti vaikus tinkama linkme. Dievo Žodis moko: „Tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos, drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu.“ (Efeziečiams 6:4)

Jehovos meilė vaikams matoma ir iš to, kad jis moko tėvus saugoti juos nuo skriaudėjų. Senovės Izraelyje vaikai turėjo klausytis Įstatymo, kuriame buvo ir nurodymų dėl deramo bei nederamo seksualinio elgesio. (Pakartoto Įstatymo 31:12; Kunigų 18:6-24) Dievas nori, kad tėvai kiek įmanydami saugotų savo atžalas nuo tų, kurie gali juos išnaudoti ar nuskriausti.

Viltis yra

Neblėstančią Jehovos meilę vaikams puikiai parodė Jėzus Kristus, tobulai atspindintis savo Tėvo asmenybę. (Jono 5:19) Kai apaštalai klaidingai manė padėsią Jėzui ir neleido tėvams vesti prie jo vaikų, Jėzus pasipiktinęs tarė: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane.“ Paskui „laimino juos apkabindamas“. (Morkaus 10:13-16) Dievui Jehovai ir jo Sūnui vaikai brangūs.

Per savo paskirtąjį karalių Jėzų Kristų Dievas netrukus išvaduos vaikus iš engėjų rankų. Godūs išnaudotojai ir negailestingi skriaudikai bus sunaikinti amžiams. (Psalmyno 37:10, 11) Tačiau apie romiuosius, kurie ieško Jehovos, Biblijoje sakoma: „Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo.“ (Apreiškimo 21:3, 4)

O dabar visiems, kurie išnaudojami ir skriaudžiami, Dievas rodo meilę tuo, kad teikia dvasinę ir emocinę pagalbą. „Suieškosiu paklydusias, — žada jis, — sugrąžinsiu išblaškytas, aptvarstysiu sužeistas ir pastiprinsiu silpnas.“ (Ezechielio 34:16) Prislėgtus bei engiamus vaikus Jehova drąsina per savo Žodį, šventąją dvasią ir krikščionių susirinkimą. Kaip gera žinoti, kad „gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas... guodžia mus kiekviename sielvarte“ dabar ir guos ateityje. (2 Korintiečiams 1:3, 4)

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 18 puslapyje]

© Mikkel Ostergaard/Panos Pictures