„Jei tik jie tai suprastų!“

DAUGELIUI vidurinę mokyklą baigusių jaunuolių terūpi prasigyventi, tačiau Deivido siekiai buvo kitokie. 2003 metų rugsėjį kartu su bičiuliu jis persikėlė iš Ilinojaus valstijos (JAV) į Dominikos Respubliką. * Deivis, kaip jį vadino draugai bei namiškiai, nusprendė mokytis ispanų kalbos ir padėti Navaso Jehovos liudytojų susirinkimui skelbti Biblijos tiesas. Bendratikiai jį šiltai priėmė. „Ko tik kas paprašydavo, Deivis viską padarydavo, — sako Chuanas, vienintelis vyresnysis tame susirinkime. — Jis visuomet aukojosi dėl kitų ir buvo brolių mylimas.“

Deivis mėgo savo naująją tarnybos teritoriją. Draugui į Jungtines Valstijas jis rašė: „Man čia labai patinka. Tarnyba — tikra atgaiva! Prie kiekvienų durų su žmonėmis kalbamės beveik po 20 minučių, nes kiekvienas nori išgirsti viską, ką turime pasakyti. Bibliją studijuoju jau su šešiais žmonėmis, ir vis tiek mums reikia pagalbos. Kartą per sueigą mūsų susirinkime, kuriame tėra 30 Karalystės skelbėjų, dalyvavo 103 žmonės!“

Deja, 2004-ųjų balandžio 24 dieną nelaimingas atsitikimas nusinešė Deivio bei kito jaunuolio iš to paties susirinkimo gyvybę. Iki pat žūties Deivis susižavėjęs kalbėjo apie tarnybą ir skatino jaunuolius iš savo gimtinės prisidėti prie jo. „Į daug ką pradėsi žiūrėti kitaip“, — sakė jis jaunai liudytojai.

Viena, ką pakeitė Deivis, — požiūrį į materialinius dalykus. Jo tėvas prisimena: „Sykį viešėdamas namuose Deivis sulaukė kvietimo vykti paslidinėti. Jis paklausė, kiek tai kainuos. Sužinojęs pareiškė, kad jokiu būdu negali išleisti tiek pinigų, nes už tokią sumą gali ne vieną mėnesį pragyventi Dominikoje!“

Deivio uolumas užkrėtė ir kitus. Viena mergina iš jo gimtinės sako: „Išgirdusi, kaip Deiviui sekasi ir koks jis laimingas, suvokiau, jog ir aš galiu patirti tą patį. O jo žūtis paskatino susimąstyti, ką žmonės apie mane kalbėtų, jeigu mirčiau, ir ar darau jiems teigiamą įtaką.“

Deivio tėvai, brolis ir sesuo yra Jehovos liudytojai, todėl tvirtai tiki, kad Dievas prikels Deividą gyventi naujajame teisingame pasaulyje. (Jono 5:28, 29; Apreiškimo 21:1-4) O dabar juos guodžia mintis, kad gyvenimą jis išnaudojo geriausiai — tarnavo Kūrėjui. (Mokytojo 12:1) Kalbėdamas apie savo sprendimą vykti tarnauti, kur didesnis poreikis, vaikinas kartą pasakė: „Trokštu, kad visi jaunuoliai pasirinktų tokį pat kelią ir pajustų, ką jaučiu aš. Nėra nieko geriau, kaip tarnauti Jehovai visa siela. Jei tik jie tai suprastų!“

[Išnaša]