Bibliotekos — vartai į pažinimą

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO AUSTRALIJOJE

BIBLIOTEKOS dažnai vadinamos „viena iš civilizacijos atramų“. Leidinyje The World Book Encyclopedia rašoma, kad jos labai daug prisidėjo prie žmonijos kultūros bei technikos raidos. Vokiečių poetas Gėtė bibliotekas vadino žmonijos atmintimi.

Kurios iš jų buvo arba yra svarbiausios? Kuri knyga labiausiai padėjo plisti bibliotekoms bei raštingumui? Kiek knygų turi didžiausios šių laikų bibliotekos? Kad atsakytume į pirmąjį klausimą, persikelkime į praeitį ir apsilankykime vienoje seniausių bibliotekų.

Senovinė „žmonijos žinių enciklopedija“

Įsivaizduokite, kad esate Vidurio Rytų šalyje, kur dabar Irakas. Eina 650 metai prieš mūsų erą. Jūs stovite aukštomis sienomis apjuostoje Ninevėje (netoli dabartinio Mosulo), priešais didingus Asirijos, Egipto ir Babilonijos valdovo Ašurbanipalo rūmus. * Besižvalgydamas pamatote vyrus, įstumiančius pro pastato duris vežimėlį, prikrautą sunkių molinių indų. Šie žmonės ką tik grįžo iš varginančios kelionės po Asirijos karalystę. Jie stengėsi surinkti visa, kas parašyta  apie Ašurbanipalo valdų gyventojų socialines, kultūrines bei religines tradicijas. Vyrams atidarius vieną indą, pamatote stačiakampes maždaug 8 centimetrų pločio ir 10 centimetrų ilgio molines lenteles.

Paskui vieną tų vyrų įeinate į rūmus. Čia sėdi perrašinėtojai ir kauline lazdele drėgno molio lentelėse kažką raižo dantiraščiu. Pasirodo, jie verčia dokumentus į asirų kalbą. Vėliau lenteles išdegs krosnyje, taigi įrašai išliks ilgam. Jas saugos kambariuose su daugybe lentynų, kur sudėta šimtai tokių indų. Ant kiekvieno kambario durų staktos nurodyta čia laikomų lentelių tema. Bibliotekoje tokių lentelių daugiau kaip 20000, jose sukaupta žinių apie verslo sandorius, religinius papročius, įstatymus, istoriją, mediciną, žmonių ir gyvūnų fiziologiją. Vienas vėlesnių laikų mokslininkas visa tai pavadino „žmonijos žinių enciklopedija“.

Kitos bibliotekos

Didelių bibliotekų būta ir dar senesniais laikais. Tūkstantmečiu anksčiau, nei valdė Ašurbanipalas, biblioteką Babilonijoje, Borsipos mieste, pastatė karalius Hamurabis. Egipte, Tebuose, Ramzio II įkurta garsi biblioteka senesnė už Ninevės 700 metų. Tačiau vertinant pagal raštų įvairovę ir gausumą Ašurbanipalo biblioteka buvo „didžiausia senovės pasaulyje“. Ją pranokusi kita buvo įkurta tik po 350 metų.

Pastarąją Egipto uostamiestyje, Aleksandrijoje, apie 300 m. p. m. e. pastatė vienas iš Aleksandro Didžiojo generolų, Ptolemajas I Soteras. Joje bibliotekininkai stengėsi sukaupti kuo daugiau raštų iš viso pasaulio. * Manoma, jog būtent Aleksandrijos bibliotekoje daugiau kaip 70 mokslininkų pradėjo versti Hebrajiškuosius raštus į graikų kalbą. Šiuo vertimu, vėliau pavadintu Septuaginta, naudojosi daugelis pirmųjų krikščionių.

Rytų šalių bibliotekos

Tais laikais, kai Ašurbanipalas turtino savo biblioteką, Kiniją valdė Džou dinastija (1122 m. p. m. e.—256 m. p. m. e.). Tuomet toje šalyje buvo parašyta ir platinama knygų serija „Penki klasikai“. Ją sudarė vadovėlis aiškinti ateičiai, pirmųjų šalies valdovų kalbų rinkinys, poezijos knyga, nurodymai dėl religinių ceremonijų bei ritualų ir Lu karalystės istorija nuo 722 m. p. m. e. iki 481 m. p. m. e. Pastaroji priskiriama kinų filosofui Konfucijui. Šie kūriniai ir gausybė jų komentarų turėjo įtakos kinų mąstysenai ir daugiau kaip du tūkstantmečius sudarė tiek imperijos, tiek privačių bibliotekų pagrindą.

1275 metais Japonijoje, savo namuose, Kanadzavoje (dabar Jokohamos miesto  dalis), biblioteką įkūrė valdančiosios samurajų šeimos narys Hodžas Sanetokis. Jis stengėsi surinkti tai, kas tuomet buvo išleista Kinijoje bei Japonijoje. Nors ir ne visa, kolekcija išliko iki mūsų dienų.

Biblija, vienuolynų bibliotekos ir Vakarų kultūra

„Spausdinto žodžio galios ir bibliotekų svarbos niekas nepailiustruoja geriau kaip krikščionybės atsiradimas, paplitimas ir ilgaamžiškumas“, — rašoma knygoje A History of Libraries in the Western World. Kaip tai susiję su bibliotekų raida?

Suskilus Romos imperijai jos įspūdingų bibliotekų lobiai buvo sunaikinti arba išbarstyti. Jų likučius visoje Europoje ėmėsi rankioti krikščioniškojo pasaulio vienuolynai. Vienas svarbus darbas, kurį darė vienuoliai, buvo Biblijos bei kitokių rankraščių perrašinėjimas. Pavyzdžiui, benediktinai laikėsi „šv. Benedikto nuostatų“. Viena tų taisyklių — skaityti knygas ir daryti jų kopijas.

Konstantinopolio bibliotekose buvo perrašinėjami ir saugomi senoviniai rankraščiai, kurie galiausiai pateko į Italiją. Manoma, kad jie buvo didžiulė paskata, sužadinusi protus ir davusi pradžią renesanso epochai. Istorikas Elmeris D. Džonsonas sako: „Neįmanoma nuneigti vienuolyno bibliotekų vaidmens, išsaugant Vakarų kultūrą. Apie tūkstantį metų tai buvo Europos intelektualinė širdis. Be jos Vakarų civilizacija būtų buvusi visiškai kitokia.“

Tuo laikotarpiu „Europos intelektualinės širdies“ plakimą palaikė Biblijos perrašinėjimas. O kai per žemyną nusirito Reformacijos banga, noras skaityti Bibliją paskatino paprastus žmones vaduotis iš neraštingumo. Knygoje The Story of Libraries rašoma: „Protestantų Reformacija pagimdė svarbią idėją: kiekvienas visuomenės narys turi būti pakankamai išsilavinęs, kad galėtų skaityti Bibliją. Didėjantys nesutarimai teologijos klausimais paskatino domėtis ir kitais religiniais veikalais. Tam reikėjo ne tik mokėti skaityti, bet ir galimybių naudotis knygomis.“

Todėl Vakarų pasaulyje Biblija labai prisidėjo tiek prie bibliotekų atsiradimo, tiek padėjo plėsti raštingumą. Paskui, išradus spausdinimo mašiną, didelėse privačiose bei valstybinėse bibliotekose imta kaupti įvairiausias knygas, išleistas Europoje, o ilgainiui ir visame pasaulyje.

XXI amžiaus bibliotekos

Šiais laikais kai kurios bibliotekos tiesiog milžiniškos. Įsivaizduokite bestovįs prie 850 kilometrų ilgio lentynos, kurioje — per 29 milijonus knygų. Maždaug tokia yra didžiausia pasaulyje Kongreso biblioteka Jungtinėse Valstijose. Be knygų, joje yra 2,7 milijono garso bei vaizdo įrašų, 12 milijonų nuotraukų, 4,8 milijono žemėlapių ir 57 milijonai rankraščių.  Bibliotekos fondai kasdien papildomi 7000 vienetų!

Britų biblioteka Londone yra antra pagal knygų skaičių — turi per 18 milijonų. Rusijos Valstybinė biblioteka Maskvoje sukaupusi 17 milijonų knygų ir maždaug 632000 metinių komplektų laikraščių. Nacionalinė Prancūzijos biblioteka, viena iš seniausių išlikusių nacionalinių bibliotekų Europoje, surinkusi 13 milijonų knygų. Be to, kaip teigiama leidinyje Library World Records, „Prancūzijos nacionalinė biblioteka pirmoji pasirūpino, kad didele dalimi jos fondų būtų įmanoma naudotis internetu“. Tiems, kam prieinamas kompiuteris, internetas suteikia neturinčią precedento galimybę prisiliesti prie žmonijos pažinimo lobių.

Visuomenei pasiekiamos informacijos daugėja kaip niekad. Apskaičiuota, jog kas ketverius su puse metų jos padvigubėja. Vien Jungtinėse Valstijose kasmet išleidžiama 150000 naujų pavadinimų knygų.

Todėl šiandien ypač aktualu tai, ką pasakė senovės mokslo vyras, rašytojas ir karalius Saliamonas: „Knygų rašymui nebus galo, o daug besigilindamas į jas nuvarginsi kūną.“ (Mokytojo 12:12, Brb) Tačiau bibliotekos, išmintingai jomis naudojantis, ir toliau bus — kaip taikliai pavadino Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija — „artimiausiais vartais į pažinimą“.

[Išnašos]

[Rėmelis/iliustracija 20 puslapyje]

Tam yra bibliotekininkas

Jeigu bibliotekos kataloge nerandate reikiamos knygos, nenusivilkite — kreipkitės į bibliotekininką. Šiuo atveju jo profesionalumas neįkainojamas. Roderikas, dirbantis tą darbą jau 20 metų, sako: „Daugelis bibliotekoje jaučiasi nejaukiai, o bibliotekininkų klausti varžosi. Paprastai [į bibliotekininką] jie kreipiasi tokiais žodžiais: ‘Galbūt tai skamba kvailai, bet...’ Tačiau kvailų klausimų nebūna. Patyręs bibliotekininkas tam ir yra, kad surastų, ko ieškote, net jeigu nežinote kaip paklausti.“

[Rėmelis/iliustracija 21 puslapyje]

Ką reiškia skaičiai? → 225.7

Diujo dešimtainė sistema

Daugelyje bibliotekų naudojama Diujo dešimtainė klasifikacijos sistema. Leidiniai suskirstomi į grupes, kiekvienam suteikiamas kataloge nurodytas serijinis kodas; jis užrašomas ir ant knygos nugarėlės. Sistemą sukūrė ir 1876-aisiais paskelbė gerai žinomas amerikiečių bibliotekininkas Melvilis Diujis. Panaudodamas skaičius nuo 000 iki 999 jis visus leidinius pagal tematiką suklasifikavo į dešimt pagrindinių grupių:

000-099 Bendrieji dalykai

100-199 Filosofija ir psichologija

200-299 Religija

300-399 Visuomenės mokslai

400-499 Kalba

500-599 Gamtos mokslai ir matematika

600-699 Technika (taikomieji mokslai)

700-799 Menas

800-899 Literatūra ir retorika

900-999 Geografija ir istorija

Kiekviena tokia grupė suskirstyta į dešimt pogrupių, o šie — pagal temas. Pavyzdžiui, Biblija priskiriama prie grupės 200 (Religija), kodas — 220. Pagal dar smulkesnę klasifikaciją „Naujasis testamentas“ (Graikiškieji raštai) — 225. Knygos tipą nurodo papildomi skaičiai:

01 Filosofija ir teorija

02 Rinkiniai

03 Žodynai, enciklopedijos, rodyklės

04 Specialios temos

05 Serijiniai leidiniai

06 Organizacijos ir vadyba

07 Švietimas, moksliniai tyrimai ir su jais susijusios temos

08 Rinkiniai

09 Istorija

Taigi visõs Biblijos enciklopedijos kodas būtų 220.3, o Graikiškųjų raštų komentaro — 225.7.

Kongreso biblioteka taiko panašią klasifikacijos sistemą, tik čia greta skaičių dar naudojamos raidės. Daug knygų turi raidinį skaitmeninį kodą, kuriuo nurodomas autorius. Lietuvoje spaudinių klasifikavimas šiek tiek skiriasi, tačiau irgi remiasi tais pačiais dešimtainės klasifikacijos principais.

[Iliustracija 18 puslapyje]

Asirijos karalius Ašurbanipalas; jo bibliotekoje buvo laikomos molinės dantiraščio lentelės (650 m. p. m. e.)

[Iliustracija 18 puslapyje]

Britų biblioteka (Londonas)

[Iliustracija 18 puslapyje]

Biblioteka viename iš vienuolynų (Šveicarija, 1761 m.)

[Iliustracija 19 puslapyje]

Aleksandrijos biblioteka (Egiptas, apie 300 m. p. m. e.)

[Šaltinio nuoroda]

From the book Ridpath’s History of the World (Vol. II)

[Iliustracija 20, 21 puslapiuose]

Didžiausia pasaulyje Kongreso biblioteka (JAV)

[Šaltinio nuoroda]

From the book Ridpath’s History of the World (Vol. IX)

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 18 puslapyje]

Nuotraukos viršuje kairėje ir apačioje: Erich Lessing/Art Resource, NY; lentelė: Photograph taken by courtesy of the British Museum