Anglys — juodas turtas iš juodos kiaurymės

Iš Atsibuskite! bendradarbio Australijoje

„KOL nenusileisi į šachtą, nesuprasi, kas tai yra juoda“, — perrėkdamas įrengimų triukšmą aiškina mano draugas Bernis. Žvilgčiodamas į priešais žiojinčią skylę imu dvejoti, ar tikrai norėčiau jo žodžiais įsitikinti. Mat ketiname leistis iki anglies klodo pusė kilometro po žeme.

Prasilenkiame su ilga vora išvargusių šachtininkų, žingsniuojančių į dušinę. Vyrai visi plačiapečiai, surinkti iš įvairių Australijos regionų. Jiems šypsantis, tik dantys ir akys sublizga anglies dulkėmis apsinešusiuose veiduose.

Ir štai nedideliu traukinuku judame gilyn, kur slūgso anglys. Nuolydis labai status, tad vairuotojo kėdė pasvyra atitinkamu kampu. Ji pritvirtinta prie lubų panašiai kaip sūpuoklės. Man prie šono — nekibirkščiuojanti baterija, kuri maitina šalme įtaisytą lempą, taip pat respiratorius, jei įvyktų avarija. Pamažu leidžiantis į gelmes, dangaus lopinėlis viršuje vis traukiasi, kol telieka mažytis mėlynas taškelis tamsoje.

Mažiau angliakasių, bet daugiau produkcijos

Esu vienoje iš daugelio pietryčių Australijos anglies kasyklų. Šalyje angliakasių, tokių kaip mano gidas Bernis, yra 25000. Jie kasmet išgauna anglies už 4,7 milijardo eurų. Iš viso pasaulyje plačiuose karjeruose ir požeminėse kasyklose triūsia dešimt milijonų žmonių, bet jų mažėja. Jungtinėje Karalystėje angliakasių profsąjunga 1978-aisiais vienijo 1,2 milijono narių, o amžiaus gale — jau tik 13000. JAV jų skaičius nukrito nuo 705000 1924 metais iki mažiau nei 82000, o Kinijoje per penkerius metus atleista 870000 angliakasių.

Tačiau tai nereiškia, jog krito anglies paklausa. Atvirkščiai — prognozuojama, kad iki 2020-ųjų šių iškasenų poreikis pramoninėse šalyse išaugs 11 procentų, o Kinija bei Indija per tą patį laikotarpį pasistatys daugiau nei 750 elektrinių, kūrenamų anglimis. Personalas mažinamas dažniausiai dėl diegiamų pažangių technologijų. Taigi darbo mąžta, o anglies iškasama daugiau. Bernis kaip tik ir ruošiasi parodyti man vieną didžiulį įrenginį iš šiuolaikinio arsenalo.

 Šachtos gelmėse

„Mes jau dugne, — kol ropščiamės iš vagonėlio paaiškina Bernis. — Čia prasideda visi tuneliai.“ Ant žemų lubų sukabintos dienos šviesos lempos. Tarp grindų ir lubų įspraustos eilės stulpelių prilaiko siaurus skersinius. Į uolieną viršuj susriegta tūkstančiai dvimetrinių varžtų. Įsukti jie išsiplečia ir sutvirtina žemes, kad neužgriūtų tunelio.

Nustembu išvydęs, kad sienos ne juodos, priešingai — baltos. „Yra padengtos susmulkintu kalkakmeniu, — aiškina Bernis. — Jis mažina metano dujų ir anglių dulkių sprogimo riziką. Užsidegęs nuo atsitiktinės kibirkšties metanas gali detonuoti ore tvyrančias anglių dulkes — taip įvyksta didelis sprogimas. Todėl iš šitos šachtos kas minutę išsiurbiama apie 70 kubinių pėdų [2000 litrų] metano, paskui iš jo gaminama kasyklai reikalinga elektros energija.“ Dėl sprogstamųjų dujų saugomasi mažiausios kibirkštėlės, todėl fotoaparatą, diktofoną, netgi elementų maitinamą laikrodį turėjau palikti viršuje.

 Iš vietos, kur nusileidome, į visas puses išsišakoja tuneliai. Prie vienos angos stovi žemas, bet užtat galingas dyzelinis transporteris. Įsitaisome jame ir birbdami neriame į vieną iš tunelių. Šviesos už nugaros sparčiai blėsta, o šalmo lempa išduoda, kad lubos — vos keli centimetrai virš galvos. Pakeliui daug šalutinių atsišakojimų, kurių aklinoje tamsoje kartais tarsi jonvabaliai sublyksi šachtininkų šalmų prožektoriai. Tunelyje, lygiagrečiame mūsiškiam,  dirba penkių kilometrų ilgio konvejeris, gabenantis sutrupintas anglis.

Plačiabaris angliakasybos kombainas

Nusigavę iki anglies masyvo patenkame į vandens garų ir dulkių debesį, tik matyti šmėkščiojantys trys specialiais drabužiais, gobtuvais ir dujokaukėmis apsišarvavę darbininkai. Jie prižiūri 250 metrų pločio įrenginį — plačiabarį kombainą. Du besisukantys būgnai — kiekvienas dviejų metrų skersmens — lėtai juda palei anglies masyvą per visą mašinos plotį. Būgnai turi metalinius „dantis“, todėl praslinkdami „nukramto“ pusmetrio storio anglių sluoksnį. Atskelti gabalai mašinos konvejeriu sparčiai keliauja iki šalutinio tunelio, kur yra vienodai susmulkinami ir tuomet suverčiami ant pagrindinio konvejerio.

Nuo įgriuvų iš viršaus operatorių saugo didelės plieninės plokštės, kurias laiko eilė storų hidraulinių cilindrų. Kai būgnai praeina nuo vieno mašinos krašto iki kito, visas didžiulis įrenginys — patys būgnai, cilindrai, plokščių stogas — pasislenka pusmetrį pirmyn. Už jo lieka nesutvirtintos „lubos“. Jos išsilaiko labai trumpai — tuoj pasigirsta šiurpus trenksmas ir ertmė užgriūva. „Su šiuo daiktu per valandą iškasame tūkstantį tonų anglies, — šaukia man Bernis. — Ištuštinę visą sektorių, mašiną išardome ir perkeliame į kitą.“

Pagaliau į dienos šviesą!

Vėl įsikabarojame į transporterį ir duobėtais tuneliais grįžtame penkis kilometrus atgalios. Sustojame dideliame urve. Jį su paviršiumi jungia maždaug 10 metrų skersmens šulinys. „Čia pagrindinis konvejeris išverčia savo krovinį“, — rodo Bernis. Aš jį vos ne vos girdžiu, nes į metalinį konteinerį byrančios anglys kelia kurtinantį triukšmą. „Tokiame konteineryje telpa 18 tonų“, — paaiškina draugas. Mums bežiūrint didžiulė dėžė prisipildo ir trosas galingai trūkteli ją į viršų. Po kelių sekundžių iš lubų išnyra kitas konteineris, į kurį tučtuojau ima byrėti anglys.

Ekskursija baigėsi, ir mes tuo pačiu traukinuku pamažu kylame iš šachtos. Nekantrauju išvysti malonią saulės šviesą. Bet, pasirodo, požemiuose buvome taip ilgai, kad saulė jau spėjo nusileisti. Mus pasitinka juodas, apniukęs dangus. Nors naktis labai tamsi, dabar aš iš tiesų suvokiau Bernio pasakymą — ką reiškia juoda, suprasi tik nusileidęs į šachtą.

[Rėmelis 13 puslapyje]

Ateityje dėl anglių — „karštos“ problemos

▪ Anglys ir aplinkos tarša. „Vienuolikoje Kinijos didmiesčių dūmai ir smulkūs anglių degimo produktai kasmet sukelia daugiau nei 50000 ankstyvų mirčių ir 400000 žmonių susargdina chronišku bronchitu“, — teigiama Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos ataskaitoje. Pasaulio stebėjimo institutas tvirtina, kad nuo taršos, atsirandančios deginant anglis, kasmet miršta per pusantro milijono žemės gyventojų. Technologijų tokiai taršai mažinti yra, bet daugelis elektros energijos alkstančių šalių laiko jas pernelyg didele prabanga.

▪ Anglys ir klimato pokyčiai. Dabar dėl anglių deginimo į atmosferą kasmet patenka per du milijardus tonų anglies dioksido. Prognozuojama, kad pagal anglies emisiją į aplinką šis kuras ir toliau bus antroje vietoje — 2020-aisiais turėtų sudaryti apie 34 procentus. Tokia statistika daugeliui kelia nerimą.

„Jei norime XXI amžiuje pristabdyti klimato pokyčius, privalome skubiai mažinti anglių deginimo mastą“, — sako Pasaulio stebėjimo instituto bendradarbis Setas Danas.

[Rėmelis 14 puslapyje]

Priklausomi nuo akmens anglies

▪ Pasaulyje daugiau nei 70 procentų plieno pagamina anglimis kūrenamos aukštakrosnės. Be to, plytų, čerpių, cemento, plastiko, dažų ir sprogmenų pramonėje naudojami iš anglies išgauti chemikalai.

▪ Tačiau daugiausiai anglies suvartojama elektros energijai gauti. Australijoje šiluminės elektrinės, kurui naudojančios anglis, gamina 84 procentus elektros energijos. Kinijoje, Pietų Afrikoje ir Danijoje taip gaunama apie trys ketvirtadaliai elektros, o Jungtinėse Valstijose — daugiau nei pusė. Iš viso pasaulyje apie trečdalis elektros energijos transformuojama iš anglių degimo šilumos.

▪ Kitaip tariant, jeigu turite elektrinę viryklę, per metus suvartojate vidutiniškai pusę tonos anglių. Jūsų elektrinis vandens šildytuvas per tą patį laikotarpį „suryja“ dvi tonas, o šaldytuvas — dar pusę tonos.

▪ Mokslininkų paskaičiavimais, Žemės „rūsiuose“ tebėra milijonas milijonų tonų anglies. Vartojant dabartiniais tempais tiek užtektų dar keliems šimtmečiams.

[Schema/iliustracijos 12, 13 puslapiuose]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Požeminė anglių kasykla

Anglių krūva

Nusileidimo į šachtą vamzdis

[Iliustracija]

Plačiabaris kombainas

[Iliustracija]

Transporteris

Išsiurbiamos pavojingos dujos

Anglių konteineris

Šachtos dugnas

[Iliustracija]

Dalis penkių kilometrų konvejerio

[Iliustracija 13 puslapyje]

Senesni tuneliai sutvirtinti stulpais bei skersiniais