Stebime pasaulį

Kūdikiai reaguoja į muziką

„Kūdikiai pradeda reaguoti į muziką anksčiau, nei išmoksta kalbėti“, — rašoma žurnale Scientific American. Pranešime paminėta, kad jie skiria muzikos tonus ir jaučia tempo bei ritmo pokyčius. Be to, sugeba atpažinti melodiją, net kai ji grojama kita tonacija. Dviejų mėnesių kūdikiai labiau mėgsta harmoningus, negu nesuderintus muzikos garsus. Kaip sakoma pranešime, „Piteris Heperis iš Belfasto karališkojo universiteto atrado, jog likus maždaug dviem savaitėms iki gimimo kūdikiai skiria pirmąkart išgirstą dainą nuo kartojamos melodijos, kurią jų mamos kasdien ištisas savaites girdi žiūrėdamos kokią nors [populiarią] TV laidą“.

 Ramybė ir saugumas automobilyje

Kaip pranešama laikraštyje Berliner Morgenpost, Vokietijos techninės priežiūros asociacija TÜV perspėja, kad „važiuodami automobiliu, žmonės kiek įmanydami turėtų vengti kivirčų, [priešingu atveju] vairuotojas nejučia pradeda vairuoti agresyviau, todėl padidėja avarijos tikimybė“. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad ginčas automobilyje gali greit paaštrėti, nes mažoje erdvėje trauktis nėra kur. Todėl keleiviams patariama vengti temų, dėl kurių gali kilti konfliktų. Teisingai daro tie, kurie važiuodami drauge save laiko viena komanda, turinčia bendrą tikslą. Straipsnyje patariama: „Prieš kelionę reikėtų susitarti, kiek keleivis, sėdintis šalia vairuotojo, gali nurodinėti, kur važiuoti, junginėti radiją arba padėti sudėtingose situacijose.“

Juodoji jūra atsigauna

Kaip rašoma Ukrainos laikraštyje Demokratyčna Ukraina, Juodojoje jūroje pagausėjo delfinų, krabų bei krevečių — gyvūnų, kurie paprastai užterštuose vandenyse negyvena. Net Odesos uoste, laikomame labiausiai užteršta Juodosios jūros dalimi, padaugėjo jūrų arkliukų. „Ilgai merdėjusios Juodosios bei Azovo jūrų ekosistemos atsigauna lėtai, bet užtikrintai“, — sako Pietų vandenyno biologijos instituto Odesos filialo direktorius Borisas Aleksandrovas. Kaip tai įmanoma? „Žlugus komunizmui, — pažymima žurnale Science News, — Rusijos, Ukrainos, Moldovos, Rumunijos ir Bulgarijos žemės ūkyje trąšoms skiriama kur kas mažiau lėšų. Todėl praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje labai sumažėjo ir į Juodąją jūrą atitekančių nitratų.“ Nors jūrai tai tik į naudą, „ekonomikos suirutė arba žlungantis žemės ūkis — prasta išeitis tvarkytis su negyvomis [jūros] zonomis“, — rašoma Science News. Plimuto (Anglija) universiteto jūros ir pakrančių strategijos profesorius Lorensas Mi siūlo kitokį sprendimą. Jis sako: „Kad apribotume šių maistingųjų medžiagų nutekėjimą, turime išmokti sumaniau tvarkyti žemės ūkį.“

Laukai drėkinami nuotekomis?

„Pasaulyje dešimtadalis ekonomiškai vertingų augalų kultivuojami naudojant nuotekas“, — pranešama Austrijos laikraštyje Der Standard. Taip auginami tiek javai, tiek pomidorai ar kokoso palmės. „Nutekamasis vanduo, dažniausiai neišvalytas, iš didmiesčių patenka tiesiai į laukų drėkinimo sistemą, — rašoma laikraštyje. Remiantis šios srities žinovo Kriso Skoto iš Šri Lankos tarptautinio vandentvarkos instituto nuomone, laikraštyje aiškinama: „Daug kur netoli sparčiai augančių didmiesčių tai — vienintelis būdas, kaip išvengti vandens stygiaus.“ Kaip sakoma pranešime, pasaulyje maždaug 20-yje milijonų hektarų dirbamos žemės ūkininkai beveik neturi kito pasirinkimo. Jiems nuotekos — ne tik nemokamos trąšos, bet ir vienintelis prieinamas vandens šaltinis.

Prekyba žmonėmis

Tarptautiniame The Miami Herald leidime rašoma, jog „po narkotikų ir ginklų prekyba žmonėmis tapo trečiu pagal dydį tarptautinių nusikalstamų sindikatų pajamų šaltiniu, iš kurio, kaip apskaičiuota, per metus susižeriama 6—9 milijardai dolerių“. Neseniai Meksike surengtoje spaudos konferencijoje Džonas Mileris, JAV valstybės kontrolės ir kovos su prekyba žmonėmis departamento direktorius, korespondentams pasakė, jog per metus į šalį taip įvežama maždaug 17500 žmonių, trečdalis jų — iš Meksikos arba per Meksiką. „Kalbu ne apie nelegalią imigraciją, bet apie vyrus, moteris ir vaikus, kurie verčiami vergauti“, — sakė Mileris. Prekybą žmonėmis seksualinio išnaudojimo arba priverstinio darbo tikslais jis pavadino „vienu pagrindinių XXI amžiaus žmogaus teisių klausimu“.

Saulė ir nėščios moterys

„Tiriant, kiek vitamino D yra nėščiųjų organizme, paaiškėjo, kad daugumai jo pavojingai trūksta ir tai kelia grėsmę vaisiui“, — pranešama Australijos laikraštyje The Sun-Herald. Stokojantiems vitamino D kūdikiams gali iškrypti kojos, prasidėti priepuoliai bei atsirasti kaulų liga — rachitas. Šv. Jurgio ligoninėje (Sidnėjus) ištyrus 1000 nėščių moterų nustatyta, jog „vitamino D trūko kas dešimtai šviesiaodei ir kas penktai tamsiaodei“. Šios problemos sprendimas, regis, paprastas. Maždaug 90 procentų būtino vitamino D žmogaus organizme pasigamina pasideginus švelniuose saulės spinduliuose. „Daugumai moterų, kad gautų pakankamai vitamino D, [reikia] pabūti saulėkaitoje tik maždaug 10 minučių per dieną arba apie valandą per savaitę“, — rašoma laikraštyje.

Atletiškos moters sindromas

Brazilijos laikraštyje Folha rašoma, jog moterims, kurios pernelyg įtemptai treniruojasi, gali išsivystyti osteoporozė, sutrikti mityba ir menstruacijų ciklas (išsivystyti amenorėja). San Paulo universiteto kūno kultūros ir sporto medicinos centro koordinatorius Turibijas Leitis de Baros Netas sakė: „Geriausia, kai moters organizme riebalų yra 10 procentų daugiau nei vyro. Kitaip tariant, riebalai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 15 procentų jos kūno masės.“ Laikraštyje aiškinama, kad jeigu moteris riebalų turi mažiau, organizmui sunku pasigaminti hormonų, reikalingų reguliuoti mėnesinių ciklą, be to, kyla pavojus, kad kauluose sumažės kalcio koncentracija, o tai gali sukelti osteoporozę.